Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. N., jo atstovui advokatui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N., (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justo Vilio skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-18528-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. SAVAD-13-ANR_N-18528-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė M. N. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrio specialistai (toliau – ir Skyriaus specialistai). Skyriaus specialistai 2024 m. rugsėjo 18 d. 13 val. atliko pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), naudojimo paskirties patikrinimą. Patikrinus Nekilnojamo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis apie Pastatą, nustatyta, kad Pastato pavadinimas pastatas – dirbtuvės, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, Pastato savininkai – M. N. ir M. N. (toliau – ir Pastato savininkai). Duomenys apie Pastatą buvo tikrinami tikslu atlikti Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu Savivaldybei deleguotą savarankišką funkciją – statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka.

Apžiūros metu Pastato savininkas pateikė Skyriaus specialistams Pastato kadastrinių matavimų bylą. Apžiūrėjus Pastatą nustatyta, kad pirmame Pastato aukšte įrengta svetainė kartu su virtuve (kadastrinių matavimų byloje vadinama Dirbtuvių patalpa) ir tualeto patalpa. Apžiūros metu svetainėje pastebėtas įrengtas židinys, ant sienos pakabintas televizorius, šviestuvas, 2 stalai, kėdės, kilimas, užuolaidos, žurnalinis staliukas su kėdėmis, knygų lentyna. Virtuvėje valgomojo stalas (sala) kartu su spintelėmis, kėdės, šviestuvas virš stalo (salos), plautuvė, virdulys, įmontuota buitinė technika (orkaitė). Specialios įrangos ar įrankių, kurie rodytų, kad Pastate vykdoma dirbtuvėms būdinga veikla, nepastebėta. Patikrinimo metu svetainėje ant vieno iš stalų buvo padėtas nešiojamas kompiuteris, po televizoriumi pastatytas spausdintuvas, ant stalų gulėjo popieriaus lapai. Antrame aukšte apžiūrėti keli kambariai, iš kurių vienas buvo panašus į darbo kambarį, su stalu ir keliomis lentynomis, kitame buvo tamsiu brezentu uždengtas objektas (galimai lova), dar viena patalpa Pastato savininko įvardinta kaip pagalbinė patalpa, kurioje buvo drabužių skalbimo ir džiovinimo mašinos. Pastato savininkas Skyriaus specialistams aprodė ne visas patalpas. Iš kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad Pastato antrame aukšte (kadastrinių matavimų byloje vadinamu Pastogės patalpomis) yra dvi patalpos, kurios nebuvo aprodytos užeinant į jų vidų. Atkreiptinas dėmesys, kad Kadastrinių matavimų byloje pažymėta, jog šiose patalpose yra įrengtos dušo kabinos, prausyklos, tualetai (1-5 ir 1-8 patalpos).

Po Pastato patikrinimo atlikimo, t. y. 2024 m. rugsėjo 25 d., buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (reg. Nr. A32-6635/24(2.1.15E-ENE), toliau – ir Aktas), kuriuo konstatuota, kad Pastatas yra naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą pagalbinio ūkio paskirtį. Akte pažymėta, kad Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, jog pastato (patalpų) naudotojai privalo naudoti pastatą (patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atveju ir tvarkos aprašas). Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (Reglamentas) nurodytos dvi pastatų paskirties grupės – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Reglamente nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatams priskiriami sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Apibendrinant išdėstytą ir sistemiškai vertinant apžiūros metu nustatytas aplinkybes, pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas gyvenamajai paskirčiai. Pastatas yra naudojamas ne pagal NTR registruotą pagalbinio ūkio paskirtį. ANK 359 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpos) naudojimą ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, Pastato savininkai naudojo Pastatą ne pagal jo naudojimo paskirtį, registruotą NTR, ir tokiu savo veikimu padarė pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 359 straipsnio 1 dalyje (Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį)“ (b. l. 15–17).

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. lapkričio 28 d. skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą. Skunde nurodyta, kad Nutarimas buvo priimtas remiantis vien tik prielaidomis, be jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Pastatas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Specialistas, dalyvavęs Pastato apžiūroje ir bylos nagrinėjime, negalėjo tiksliai atsakyti, koks yra tikrasis pažeidimas, kas konkrečiai Pastate gali būti, ko negali būti, kokie techniniai reikalavimai keliami „dirbtuvėms“ (jeigu yra manoma, jog Patalpos neatitinka dirbtuvėms keliamų techninių reikalavimų, kokie daiktai dirbtuvėse negali būti laikomi (jeigu tokie daiktai suponuoja, kad pastatas pagal įrengimą laikomas gyvenamosiomis patalpomis), kokie konkrečiai Pareiškėjo veiksmai suponuoja (įrodo), jog yra gyvenama. Skunde keliamas klausimas, iš kokių požymių specialistai sprendė apie Pastato naudojimą pagal paskirtį, jei patikrinimai daryti neįspėjus ir visus kartus Pastatas buvo tuščias, užrakintas, nenaudojamas. Taip pat Nutarimą priėmęs specialistas patvirtino, kad nėra jokių teisės aktuose numatytų kriterijų, kaip konkrečiai turi atrodyti ar kaip turi būti įrengtas negyvenamosios paskirties pastatas.

Skunde pažymėta, kad 2024 m. rudenį vykusio patikrinimo metu Pastato paskirtis buvo pagalbinio ūkio, tačiau anksčiau Pastato paskirtis buvo gyvenamoji, jame buvo gyvenama. Pareiškėjas 2020 m. Savivaldybei pateikė projektą dėl Pastato paskirties pakeitimo. Savivaldybės administracija, patvirtindama pateiktą projektą, nenustatė jokių specialiųjų reikalavimų, apribojimų ar įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus, kad pastatas būtų paverstas dirbtuvėmis (t. y. iš gyvenamosios paskirties jis taptų negyvenamosios paskirties pastatu). Taigi, Savivaldybės administracijos darbuotojai buvo susipažinę su esama Pastato paskirtimi, išplanavimu, išpildymu, įrengimu ir, įvertinę naujai pateiktą projektą, jo paskirties pakeitimo planą, jam pritarė, kurį tikrino ir dabar, t. y. 2024 m.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra numatyti jokie teisiniai kriterijai arba reikalavimai, keliami dirbtuvėms, taigi, objektyviai nuosavybės teise priklausančiame Pastate gali būti televizorius, šviestuvas, kėdės, kilimas ir t. t. Tokia Pareiškėjo teisė niekaip negali būti apribota. Pareiškėjas turi teisę įrengti interjerą ir viduje naudoti tokias medžiagas bei daiktus, kurie, jo manymu, gali būti reikalingi naudojant Pastatą pagal paskirtį, arba tiesiog tokius daiktus ten laikyti, saugoti. Pastatas yra naudojamas dalimis kaip dirbtuvė, t. y. Pareiškėjo ir pagrindinio pastato savininko.

Specialistai nagrinėdami bylą nepasidomėjo, kokią veiklą Pareiškėjas vykdo apžiūrimame Pastate. Pareiškėjas turi kitą gyvenamąją vietą ir kitoje vietoje faktiškai gyvena (kur deklaruota ir visada buvo deklaruota visos jo šeimos gyvenamoji vieta), todėl visus patikrinimų kartus specialiai jį kvietė atvykti ir atrakinti Pastatą bei aprodyti jį, kad galėtų patikrinti, ar Pastatas naudojamas pagal paskirtį.

Statinių klasifikavimo įsakymo 7.17 punkte įtvirtinta pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoka, pagal kurią „pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui“. Skyriaus specialistams nėra suteikta teisė plečiamai interpretuoti teisės aktų, t. y. nesant jokio teisinio pagrindo, dirbtuvės neturi būti suvokiamos išimtinai pagal Skyriaus specialistų subjektyvų įsivaizdavimą ar gyvenimišką patirtį. Skyriaus specialistai, nors tris kartus atvyko į vietą, jokiu būdu nebendravo su pagrindinio pastato, kuriam tarnauja Pareiškėjo dirbtuvė, savininku, nesidomėjo, kokia veikla vykdoma, kaip Pastatas naudojamas.

Nutarime nurodytos, neva, reikšmingos aplinkybės savaime nepatvirtina ir neįrodo jokių reikšmingų faktų, patvirtinančių Nutarime nurodytą nepagrįstą Skyriaus specialistų padarytą išvadą, taip pat Nutarimas prieštarauja ANK nurodytiems principams. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui buvo siekiama perkelti įrodinėjimo pareigą, kad jis įrodytų, jog Pastatą naudoja pagal paskirtį kaip dirbtuvę, nors tai yra savaime aišku, kai tikrinimo metu Pastate nieko nerasdavo. Pareiškėjui administracinės nuobaudos skyrimas visiškai neatitinka teisingumo, proporcingumo principo (b. l. 4–13).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 18 d. atsiliepime į skundą nurodyta, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Pastate buvo gyvenama. Sklype (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, tarp jų ir Pastatas, atrodo identiškai, panašūs į gyvenamus, tačiau teisiškai tik vienas iš jų yra įregistruotas kaip gyvenamas. Pastatai priklauso skirtingiems savininkams ir, nors visi pastatai yra viename žemės sklype, tačiau visų trijų pastatų teritorijos pagal faktą yra atskirtos viena nuo kitos tvoromis.

Gyvenamosios paskirties pastatui būdingi objektai Pastate yra: židinys, primenantis dekoratyvinę interjero detalę; kilimai ir užuolaidos, kurių buvimas dirbtuvių paskirties patalpoje keltų didelę gaisro riziką; dalykinių knygų nebuvimas knygų lentynose, kurios galėtų būti naudojamos kūrybinei veiklai, atliekamai dirbtuvėse. Taip pat Pastate nenustatyta, kad iš viso būtų objektų, leidžiančių daryti išvadą, kad Pastatas yra naudojamas pagal paskirtį.

Vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra identifikavęs (išskyręs), kas gali ir (ar) negali būti kiekvienoje konkrečios paskirties pastate (patalpoje) ir (ar) kokie techniniai reikalavimai keliami kiekvienai konkrečiai paskirčiai, tame tarpe ir dirbtuvėms, nereiškia, kad negalima teisės aktų pagrindu atlikti patikrinimų ir vertinti, ar pastatas (patalpos) yra naudojamos pagal nustatytą paskirtį, ar kad negalima atsakomybė už pastato naudojimą ne pagal paskirtį. Tokiu atveju tikrinimas ir vertinimas atliktinas remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad trijų patikrinimų metu Pastatas buvo užrakintas ir tuščias, todėl neaišku, kuo remiantis Institucijos specialistai sprendė apie Pastato naudojimo paskirtį, yra nepagrįstos. Iš Nutarimo akivaizdu, kad išvados dėl Pastato naudojimo ne pagal paskirtį padarytos remiantis visuma faktų ir aplinkybių, o apžiūros metu įvertintos buities visumos aplinkybės aiškiai rodo, kad pastatas naudojamas gyvenimui. Taip pat vien Pastato buvimo tuščiu patikrinimo metu aplinkybė niekaip nepaneigia padarytų išvadų, nes akivaizdu, kad didžioji dalis gyvenamųjų patalpų būna tuščios darbo dienos metu (kuomet buvo vykdomi patikrinimai) gyventojams (savininkams) esant darbuose ir pan. Tai, kad vienu ar kitu momentu Pastatas yra užrakintas, nėra pagrindas teigti, jog Pastatas apskritai nėra naudojamas.

Pareiškėjo teiginiai apie Institucijos nenurodytus specialiuosius reikalavimus patvirtinant Pareiškėjo pateiktą projektą yra nepagrįsti, nes Institucijai nėra suteikti įgaliojimai nustatyti tokius reikalavimus, nes priešingu atveju būtų viršijami teisės aktuose numatyti Institucijos kompetencijos įgaliojimai.

Pareiškėjo argumentas, kad Institucija, tikrindama ir patvirtindama projektą, pagal kurį keičiama Pastato paskirtis, nenurodė iš Pastato pašalinti tam tikrų baldų ir pan., yra teisiškai nereikšmingas, nes projekto derinimo metu nėra vertinama patalpų apdaila, baldai, namų apyvokos daiktai ir faktinis naudojimas. Taip pat atmestini Pareiškėjo teiginiai, kad Institucijos specialistai „net nepasidomėjo, kokią veiklą vykdo Pareiškėjas“, nes nebuvo kliūčių bendradarbiauti su Institucijos specialistais ir jiems pateikti reikšmingą informaciją (duomenis).

Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjas, teigiantis, jog neva dirbtuvėse negyvenama, iškilus žiniasklaidoje klausimams bei Institucijai pradėjus tikrinimus, ėmė inicijuoti paskirties keitimo veiksmus. 2024 m. rugsėjo 20 d. IS „Infostatyba“ buvo pateiktas naujas prašymas Nr. SRA-01-240920-05073 išduoti leidimą Pagalbinio ūkio paskirties pastato–dirbtuvių (unikalus Nr. 1096-0009-0026) dalies patalpų keitimo į gyvenamąją paskirtį (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektui Nr. 05/24, kuris buvo atmestas. Šis prašymas buvo pateiktas keliomis dienomis vėliau nei Institucijos specialistai 2024 m. rugsėjo 18 d. atliko Pastato naudojimo paskirties patikrinimą.

Pareiškėjui skirta nuobauda yra adekvati ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį nėra jokio teisinio pagrindo. Skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Institucijos atstovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savivaldybės skyriaus specialistams tiek Statybos įstatymu, tiek Statybos techniniu reglamentu, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pavesta atlikti statinių naudojimo priežiūrą, į ką įeina ir statinio naudojimo paskirties ir atitikties užtikrinimas. 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo atliktas statinio naudojimo paskirties patikrinimas, faktinių aplinkybių nustatymas, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. statinio, kurio savininkas yra Pareiškėjas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tikrintas pastatas yra negyvenamasis, dirbtuvės, jo naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Patikrinimo metu Pareiškėjas įleido į patalpas, jas pats aprodė, taip pat pateikė kadastrinio matavimo bylos kopiją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Pastato pirmame aukšte yra įrengta svetainė ir virtuvė. Yra buitinė įranga, televizorius, įvairūs baldai, židinys, namų apyvokos daiktai ir kt. Po ko buvo apžiūrėtas pastato antras aukštas, kuriame yra keletas kambarių, viename iš jų buvo stalas, buvo panašu į darbo vietą. Kitame kambaryje buvo skalbimo mašina ir džiovinimo įrenginys, o trečioje patalpoje, kurią apžiūrėjo, buvo juodu brezentų aptrauktas objektas, kuris faktinių duomenų patikrinimo akte įvardintas kaip galimai lova. Palėpės patalpų neapžiūrėjo, nes Pareiškėjas išreiškė pageidavimą tų patalpų neapžiūrėti. Vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą apie patalpų naudojimą ne pagal VĮ Registrų centre nurodytą paskirtį. Tai yra pagalbinio ūkio pastatas, kuris pagal nustatytas aplinkybes naudojamas gyvenimui. Remiantis tuo, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Nutarimas administracinio nusižengimo byloje už pastato naudojimą ne pagal paskirtį.

Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad pagrindinė patikrinimo priežastis buvo viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie toje teritorijoje esančių pastatų naudojimo paskirtį. Pagal VĮ Registrų duomenis adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas vienbutis pastatas ir du pagalbinio ūkio pastatai. Jie tikrino abu pastatus. Dėl kito tuo adresu esančio pastato taip pat nustatyti naudojimo paskirties pažeidimai, pradėta administracinio nusižengimo teisena. Jis objektą važiavo tikrinti tris kartus. Pareiškėjui buvo siųsti registruoti laiškai su nurodytu patikrinimo laiku, todėl tomis datomis ir laiku jie atvykdavo į patikrinimą. Vieną kartą pateko į vidų, o kitus kartus negalėjo patekti į teritoriją. Pranešimai buvo siunčiami tiek gyvenamosios vietos adresu, tiek turimu el. pašto adresu. (duomenys neskelbtini) yra deklaruota gyvenamoji vieta, o (duomenys neskelbtini) tuo metu nedeklaruota. Taip pat su Pareiškėju bandė susisiekti ir el. paštais. Komunikaciją vykdė A. A.. Nutarimą priėmė pagal 2024 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamiesi VĮ Registro centro išrašu, statybos reglamento nuostatomis, susijusiomis su statinių paskirtimis. Pareiškėjas aprodė visas patalpas ir pateikė visus paaiškinimus, kuriuos norėjo. Patikrinimo akte paaiškinimų nėra. Patikrinimo aktą Pareiškėjui turėjo išsiųsti A. A. Nėra komisijos pirmininko, tiesiog visi dalyviai vienu metu apžiūri ir padaro išvadas. Komunikacija su Pareiškėju vyko, jis aprodė pastatą.

Jie negali ir neturi galimybių nustatyti nuolatinio veiksmo pastate. Juo labiau, kad pastatas yra uždaroje teritorijoje su ribotu priėjimu. Tai nėra komercinė veikla, kuri nuolat vyktų ar kurios vykdymą būtų galima nustatyti kitokiomis priemonėmis (skelbimais ir panašia informacija). Patikrinimo metu siekta įvertinti patalpas ir ten esančius daiktus, objektus, baldus. Pastatas pritaikytas gyvenimo poreikiams. Jie nustatė pakankamas aplinkybes Nutarimui priimti. Jie rėmėsi tik patikrinimo dieną nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas buvo pastate, kiek matoma iš aplinkybių, jis dirbo prie kompiuterio. Pareiškėjas atidarė duris, įleido juos į patalpas ir jas aprodė. Kai pateko į patalpas, jie pristatė, paaiškino atvykimo tikslą, ką jie nori įvertinti, paprašė su pastatu susijusių dokumentų. Pareiškėjas pateikė kadastrinių matavimų bylą. Tuomet jie paprašė aprodyti pastato patalpas tam, kad įvertintų naudojimo paskirtį. Nepamena, ar jie apžiūros metu tikslinosi informaciją, kuri jiems buvo reikalinga. Jie nustatė, kad patalpos naudojamos gyvenimui. Jie neklausė Pareiškėjo, kas vykdoma patalpose. Patalpas rodė Pareiškėjas, kiek aprodė, tiek ir apžiūrėjo. Pareiškėjas išreiškė pageidavimą netikrinti palėpės patalpų. Didžiąją dalį patalpų apžiūrėjo. Iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sužinojo, kokios ten buvo patalpos. Padarė išvaizdą dėl uždengtos lovos pagal faktinį vaizdą, t. y. taisyklingos formos objektas, lygus, apdengtas dangalu. Neklausė, kas kambaryje laikoma, kokie daiktai. Gyvenimą patalpoje liudija indai, įrankiai, knygos, dekoro objektai ir pan. Indus matė virtuvės patalpoje, bet tikslios vietos nurodyti negali. Žino, kad pastato paskirtis buvo keista iš gyvenamosios į negyvenamąją. Projektą yra matęs, bet detaliai nenagrinėjo.

Institucijos atstovė K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad projektą dėl paskirties pakeitimo vertina architektai. O šiuo atveju buvo vykdomas paskirties naudojimo pagal faktą nustatymas. Jie netikrina, ar pastato paskirtis buvo tinkamai pakeista pagal teisės aktus. Pagalbinio ūkio paskirties pastatams nėra detalizuojamas jų įrengimas, taip pat nekeliami specifiniai techniniai reikalavimai. Jiems pavesta funkcija kontroliuoti naudojimo paskirtį, todėl jie reaguoja į pranešimus žiniasklaidoje.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jį pasiekė informacija, jog norima patikrinti jam priklausantį pastatą. Susisiekė pats su pareigūne K., kuri siuntė jam pranešimą. Susisiekė el. paštu, nes tuo metu daug keliavo. Apie 2024 m. rugpjūčio 27 d. suderino, kad atvyks pareigūnai patikrinti pastato. Tai turėjo įvykti 2024 m. rugsėjo 16 d. Apie 13 val. atvyko pareigūnai ir užėjo į patalpas. Buvo trise, prisistatė, parodė dokumentus, pasakė, kad vietoje kolegės atvyko kolega. Užėjo į vidų ir paprašė pateikti dokumentus, kuriuos nurodė pranešime. Atsiųstame pranešime buvo nurodyta, kad jiems reikalingi priežiūros žurnalai, aktai ir t. t. Tačiau tokios paskirties pastatui tokie dokumentai nereikalingi. Vėliau buvo patikslinta, kad pareigūnus domina kadastrinė byla. Jie atsisėdo prie stalo, pasitikrino, ar sutampa bylos numeris. Pareigūnai pasakė, kad nori apžiūrėti patalpas. Jis sutiko ir pasiūlė pradėti nuo pirmo aukšto. Pirmame aukšte jie praėjo visas patalpas, nes ten daugiau mažiau bendra erdvė. Ten yra jo darbo vieta, darbo stalas, pastatyti įrengimai. Tada nuėjo į antrą aukštą, kuriame yra dvi pagrindinės patalpos ir trys mažesnės patalpos. Į visas patalpas nuvedė, atidarė duris, viską aprodė. Tada nusileido į apačią. Pareigūnai jo paklausė, ar palėpėje kas nors yra. Jis atsakė, kad ne, palėpėje nieko nėra, ten nešildoma, nenaudojama. Tuomet jis paklausė, ar pareigūnai turi dar kokių klausimų. Jie atsakė, kad ne, bet nori pasidaryti nuotraukų. Jis sutiko. Pareigūnai pasidarė nuotraukas ir pasakė, kad baigė apžiūrą. Jis paklausė, ar yra daug tokių problematiškų objektų, kurių paskirtys yra įvairios; kur yra apibrėžta, kas galima, kas negalima. Pareigūnai jam atsakė, kad labai sudėtinga, nes teisės aktai neapibrėžia, todėl įrodinėjimas labai sudėtingas. Pareigūnai jo nieko papildomai neprašė, taip pat neklausė, ką jis veikia, kas vykdoma patalpose, kas jomis naudojasi. Po savaitės jis gavo surašytą dokumentą, kuriame jie nustatė visas aplinkybes ir buvo nustatytas terminas, kada vyks protokolo surašymas ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas.

Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. jis gavo pranešimą dėl pagalbinio ūkio pastato naudojimo paskirties ir kvietimą administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Jis kreipėsi į specialistą A. A. su prašymu paaiškinti tame dokumente užfiksuotas aplinkybes, t. y. kad jam labai keista, kaip jie priėjo prie tokių išvadų, kai čia yra jo darbo vieta, kai šiuo pastatu naudojasi ir kiti asmenys, turi susitarimus dėl šio pastato, kokiu teisės aktu remiantis yra nustatoma, kas patalpose gali būti ir ko negali būti. Atsakymo į savo šitą prašymą negavo, nors siuntė 2–3 kartus. Pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, juo naudojasi savo darbo veiklai, kuria užsiima. Šiuo pastatu naudojasi jo šeima ir kaimynas. Jis ten praleidžia daug laiko, būna, kad atvyksta jo šeima ir leidžia laiką kartu su juo. Pastatas su sutuoktine priklauso jungtinės nuosavybės teise. Jis teikia valdymo, konsultavimo paslaugas, teisines konsultacijas, dalyvauja IT projektuose. Jo kaimynas turi savo verslą, nemažai dirba iš namų, užsiima krovinių pervežimu, būna pas jį. Bendrovė, kurioje jis yra direktorius, užsiima nekilnojamojo turto veikla, patalpų nuoma. Pastatas nėra administracinės paskirties, nes tai nėra šios bendrovės būstinė. Jis vykdo įvairias veiklas, nemažai dirba su IT projektais. Pastato pirmame aukšte yra jo darbo vieta, t. y. darbo stalas, stalas susitikimams, spausdintuvai, kompiuteris, TV, dokumentų ir knygų lentyna, taip pat virtuvės zona. Antrame aukšte yra darbo kabinetas, sandėliukas, du WC mazgai, pagalbinės patalpos. Uždengtas objektas yra sandėliuke, ten sudėtos dėžės ir asmeniniai daiktai. Nedraudė apžiūrėti palėpės. Ten nenaudojamos, nešildomos patalpos, ten nieko nėra. Kai apžiūrinėjo patalpas, pareigūnai buvo kelių metrų atstumu. Patalpos nebuvo reikalingos kaip gyvenamosios, todėl jas pakeitė į negyvenamąsias. Anksčiau jose buvo gyvenama. Jis pats asmeniškai ten gyveno, po to su dviem mokyklinio amžiaus vaikais 2021 m. išsikraustė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Mano, kad kai kilo viešas ažiotažas dėl patalpų, buvo daromas spaudimas savivaldybei. Savivaldybei reikėjo tokius sprendimus priimti. Jis keletą kartų kreipėsi, klausė specialistų, kaip patalpos turi būti naudojamos. Jam nebuvo atsakyta, nepaaiškinta, kaip jas galima naudoti, kokie taikomi apribojimai. Atėjo specialistai patikrinti patalpas, po ko jis kreipėsi dėl patalpų galimo naudojimo praplėtimo, kad nebūtų kažkas pažeidžiama. Architektai jam patarė, kad nebūtų visokių kalbų ir nereikalingų grėsmių, praplėsti pastato naudojimo paskirtį, dalį patalpų pakeisti į gyvenamąsias, jeigu toks poreikis būtų. Nutarė taip ir padaryti, dėl to ir kreipėsi. Administracinės paskirties patalpų nereikia, bendrovė turi savo pastatą ir gali ten vykdyti veiklą. Paskirtis į dirbtuvių pakeista paprasto remonto būdu, neatliekant fiziškai remonto darbų. Tiesiog buvo išvežti asmeniniai daiktai, o kitka buvo palikta jo asmeninėms funkcijoms užsiimti arba vykdyti. Perstatė baldus, dalį baldų ir asmenius daiktus išvežė. Patalpos nenaudojamos gyvenimui. Patalpos naudojamos jo asmeninei, kūrybinei veiklai, tai jo erdvė, kurioje jis vykdo savo darbus. Ilgą laiką nebuvo patalpose, dabar atvyksta dažniau, gal keturis kartus per savaitę.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimą atliko 2024 m. rugsėjo 18 d., atvyko trise – jis, M. B. ir R. P. Tą dieną jiems pavyko apžiūrėti pastatą. Iki tol jie siuntė registruotus raštus, bet Pareiškėjas jų neatsiėmė. 2024 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas juos įsileido, jie užėjo į namą, jiems pateikė kadastrinių matavimų bylą, jie apžiūrėjo pirmą aukštą, po to antrą aukštą, ten buvo apžiūrėti keli kambariai. Jis tuo metu buvo už jų. Tuomet nusileido atgal į pirmą aukštą, pasikalbėjo ir išvyko. Buvo trečias pastato aukštas, mansarda, į kurią patikrinimo metu nėjo. Iš to ką pamatė, iš kadastrinės bylos, 2024 m. rugsėjo 25 d. surašė aktą.

Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad akte aprašė tai, ką pamatė. Pirmame aukšte buvo du stalai, ant kurių buvo padėtas nešiojamasis kompiuteris, popieriaus lapai, spausdintuvas ir tiek. Nustatė, kad pastatas įrengtas, pritaikytas gyvenamosioms reikmėms. Jame yra kambariai, virtuvė, sanitarinis mazgas, WC, šildymas, elektra, vandentiekis, kanalizacija. Virtuvėje matėsi buitinė technika. T. y. visos sąlygos maisto gamybai, poilsiui, higienai. Tais dalykais patikrinimo metu niekas nesinaudojo. Jie padarė kelias nuotraukas leidus savininkui. Jie siuntė iš viso tris registruotus pranešimus, kurie nebuvo atsiimti. Vienas liepos mėn., o du rugpjūčio mėn. Turi vokus su žymomis, kad jie neatsiimti. Po to 2024 m. rugsėjo 3 d. pats Pareiškėjas jam el. paštu parašė, susitarė dėl patikrinimo datos – 2024 m. rugsėjo 18 d. Registruotu paštu siuntė į (duomenys neskelbtini), o vieną į (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą vyko apžiūrėti patalpų. Buvo aukšta tvora, durys, domofonai. Tuo metu nematė, kad kas nors pastate gyventų, kaimynų nematė. Patikrinimai vyko rugsėjo mėnesį ir vasarą, darbo dienos metu. Jis surašė patikrinimo aktą, fotografavo savo tarnybiniu telefonu. Pirmą aukštą visi kartu apžiūrėjo. Pakilo į antrą aukštą. Jis į visas patalpas neužėjo. Siuntė Pareiškėjui atskirą raštą, kuriame buvo perrašytas faktinių duomenų patikrinimo akto turinys ir papildomai informuota apie kvietimą administracinio protokolo surašymui. Paties akto nesiuntė. Jie nėjo iki virtuvės, iš tolo pamatė. Neprašė atidarinėti spintelių ar kažko panašaus. Pareiškėjas nieko nedraudė apžiūrėti. Gal nenorėjo trečio aukšto parodyti. Mintis buvo tokia, kad mansarda neregistruota kadastrinių matavimų byloje, todėl jos neapžiūrėjo. Mano, kad jie užklausė, ar galėtų pažiūrėti. Jis į kambarius antrame aukšte neužėjo, nes kolega M. B. buvo su kartu su Pareiškėju užėjęs, vaikščiojo po kambarius. Pareiškėjas nesakė, kad negalima apžiūrėti konkrečių patalpų. Jis pats nematė daikto panašaus į lovą. Surašydamas aktą vadovavosi kolegos parodymais, nes pats nematė. Neprisimena, ar jis klausė kolegos, kas vykdoma patalpose. Pastato paskirtis registruota kaip dirbtuvių, tose dirbtuvėse turėtų būti vykdoma kažkokia veikla, kurios jie nepastebėjo. Turėtų būti kažkokie įrenginiai, kažkoks amatas, kažkas gaminama, kuriama. Ką matė, tą užfiksavo nuotraukose. Buvo nešiojamas kompiuteris ir A4 formato lapai. Nuo laiptų kairėje pusėje buvo mažas kambarėlis. Kiek atsimena, šios patalpos durys buvo uždarytos.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad fiksavimas vyko nustatytu laiku, atvykus nurodytu adresu, savininkui leidus. Trys specialistai buvo vienu metu, tai jis ir dar du kolegos. Apžiūrėjo du aukštus, dėl trečio buvo pakomentuota, kad jis neįrengtas. Užėjęs pamatė, kad pirmame aukšte yra svetainė, sujungta su virtuve, židinys, virtuvės stalviršis ar stalas, kompiuteris, sofa–ne sofa atsisėti buvo. Antrame aukšte buvo du kambariai, viename kambaryje buvo kažkokie daiktai, bet jie buvo uždengti juodos spalvos brezentu, taip pat buvo dar vienas kambarys ir sanmazgas. Nebuvo draudžiama užeiti į patalpą, bet kai jie ėjo ir paklausė, ar trečiame aukšte kas nors yra, buvo pasakyta, kad jis neįrengtas. Neprašė parodyti, kas uždengta. Nebuvo trukdoma ką nors apžiūrėti. Objektyviai susidarė toks įspūdis, viską įvertinus, nes buvo užuolaidos, kilimai, virtuvė, televizorius. Už tvorų nevaikščiojo, nežiūrėjo. Žolė prie pastato nušienauta. Jeigu žmogus ateina atidaryti jiems duris, tai jie nepagaus jo kažko darant. Pareiškėjas gyvenamajai paskirčiai nustatytų veiksmų neatliko. Skalbinių nematė, maisto likučių irgi. Buvo daug daiktų, būdingų gyvenamajai paskirčiai, židinys, kilimai, virtuvė, kažkokie indai, virdulys. Iš kažko buvo pasiūlyta atsigerti.

Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kita ko, statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 7.17 punkte nurodyta, kad pagal paskirtį negyvenamieji pastatai yra pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), pastatas – dirbtuvės, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, yra naudojamas ne pagal pagalbinio ūkio paskirtį, o gyvenamajai paskirčiai. Pastatas priklauso Pareiškėjui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 15–18).

Iš tiesų, iš 2024 m. liepos 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 33–39) nustatyta, kad, be kita ko, Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – dirbtuvės, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl prieš tai nurodytos aplinkybės byloje ginčas nekyla, tačiau Pareiškėjo atstovas ginčija kitą skundžiamame Nutarime nustatytą aplinkybę – kad minėtas pastatas buvo naudojamas gyvenamajai paskirčiai. Pastabėtina, kad ginčijama aplinkybė (pastato naudojimas gyvenamajai paskirčiai) turėjo būti nustatyta Nutarime nurodytą administracinio nusižengimo dieną ir laiku – 2024 m. rugsėjo 18 d. 13.00 val.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, o taip pat tai teismo posėdžio metu pavirtino Institucijos atstovas, priėmęs skundžiamą Nutarimą, M. B., skundžiamo Nutarimo pagrindinis faktinis pagrindas yra 2024 m. rugsėjo 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-6635/24(2.1.15E-ENR) (b. l. 23–32). Šį patikrinimą atliko ir aktą surašė trys Institucijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrio specialistai, iš kurių vienas yra prieš tai nurodytas M. B. Tačiau ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikiamais duomenimis (vilnius.lt) apie Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrį, nustatyta, kad jame iš viso dirba 18 specialistų, todėl akivaizdu, jog organizacinių kliūčių, laikytis ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nebuvo.

Toliau nustatyta, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, jog apžiūrėjus pastatą nustatyta, kad pirmame aukšte įrengta svetainė kartu su virtuve ir tualeto patalpa. Svetainėje pastebėtas židinys, televizorius, šviestuvas, du stalai, kėdės, kilimas, užuolaidos, žurnalinis staliukas su kėdėmis, knygų lentyna. Virtuvėje valgomojo stalas (sala) kartu su spintelėmis, kėdės, šviestuvas virš stalo (salos), plautuvė, virdulys, įmontuota buitinė technika (orkaitė). Specialios įrangos ar įrankių, kurie rodytų, kad pastate vykdoma dirbtuvėms būdinga veikla, nepastebėta. Svetainėje ant vieno iš stalų buvo padėtas nešiojamas kompiuteris, po televizoriumi pastatytas spausdintuvas, ant stalų gulėjo popieriaus lapai. Antrame aukšte apžiūrėti keli kambariai, iš kurių vienas buvo panašus į darbo kambarį, su stalu ir keliomis lentynomis, kitame buvo tamsiu brezentu uždengtas objektas (galimai lova), dar viena patalpa pastato savininko įvardinta kaip pagalbinė patalpa, kurioje buvo drabužių skalbimo ir džiovinimo mašinos. Pastato savininkas specialistams aprodė ne visas, o tik dalį patalpų, t. y. antrame aukšte dvi patalpos nebuvo aprodytos užeinant į jų vidų, kuriose pagal kadastrinių matavimų bylą įrengtos dušo kabinos, prausyklos ir tualetai. Akte padaryta išvada, kad pastatas yra naudojamas gyvenamajai paskirčiai.

Taigi, faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, viena vertus, pažymima, kad specialios įrangos ar įrankių, kurie rodytų, kad pastate vykdoma dirbtuvėms būdinga veikla, nepastebėta, kita vertus, detalizuojamas pastato įrengimas/apstatymas, Institucijos vertinimu, patvirtinantis pastato naudojimą gyvenamajai paskirčiai.

Dėl pirmojo aspekto nurodytina, kad ANK 359 straipsnio 1 dalyje nenumatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) nenaudojimą pagal paskirtį. O dėl antrojo aspekto sutiktina su Pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, kad akte nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pastatas buvo naudojamas gyvenamajai paskirčiai.

Nors faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte aprašomas pastato įrengimas/apstatymas, taip pat pridedamos foto nuotraukos, kuriose matomi gyvenamajam būstui būdingi baldai ir įrengimas, tačiau dėl to Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtas pastatas anksčiau buvo gyvenamosios paskirties, o vėliau jo paskirtis buvo pakeista į pagalbinio ūkio, tačiau keičiant paskirtį Institucija nekėlė jokių reikalavimų pastato įrengimui/pritaikymui naujai paskirčiai, todėl tiesiog iš pastato buvo išvežti kai kurie baldai, asmeniniai daiktai ir padarytas kosmetinis remontas, kas savo ruožtu reiškia, kad pastate liko akte minimas židinys, virtuvės baldai ir kt. Minėtus Pareiškėjo paaiškinimus apie pastato paskirties pakeitimo aplinkybes patvirtina pateikti pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys prieš paskirties pakeitimą ir po jo (b. l. 64–70, 75–78), iš kurių nustatyta, kad jokie pakeitimai nei patalpų išplanavime, nei įrengime nebuvo daromi. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jis su šeima gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą kitu adresu, į minėtą pastatą jis atvyksta užsiimti savo veiklomis, jomis šiame pastate gali užsiimti ir kaimynas, su kuriuo dėl to yra sudaręs sutartį (pateikta 2020 m. gegužės 1 d. patalpų panaudos sutartis, b. l. 82–83). Šie Pareiškėjo paaiškinimai nėra niekaip paneigti (pažymėtina, kad Institucija nebuvo paėmusi Pareiškėjo parodymų ir paaiškinimų; faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta galimybe pateikti pastabas, pridėti rašytinius paaiškinimus (b. l. 24) Pareiškėjas pasinaudoti taip pat negalėjo, nes, kaip paaiškino Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, jam pats aktas nebuvo pateiktas, o akto išvados buvo nurodytos tik kviečiant Pareiškėją administracinio nusižengimo protokolo surašymui, b. l. 142–143; administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, b. l. 19–22). Be to, byloje nėra surinkta jokių duomenų apie faktinį Pareiškėjo gyvenimą pastate – neužfiksuoti drabužiai, higienos priemonės, maisto produktai. Pastebėtina, kad Pareiškėjas turi šeimą, du mažamečius vaikus, tačiau pastate vėlgi neužfiksuoti jokie su vaikais ar jų poreikių tenkinimu susiję daiktai – nei lovos, nei rašomieji stalai, nei vaikų pomėgius atitinkantys daiktai. Nors Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas, žinodamas apie patikrinimą, galėjo būti tam pasiruošęs (t. y. galimai daiktus išvežęs ar paslėpęs), tačiau tokie teiginiai yra prielaidų pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Be to, teismo posėdžio metu apklausus patikrinimą atlikusius specialistus, šie patvirtino, kad iš esmės Pareiškėjas apžiūrėti ar patekti į kokias nors patalpas nedraudė, taip pat nurodė, kad jie neprašė Pareiškėjo atidaryti virtuvės spintelių ar spintų durų, taip pat atidengti brezentu uždengto objekto (net nepasiteiravo, kas ten yra uždengta). Taigi, dėl paties specialistų pasyvaus pareigų vykdymo galimai nebuvo surinkti ir užfiksuoti tam tikri duomenys, kas negali būti aiškinama kaip Pareiškėjo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodymas.

Toliau Institucija nurodo, kad Pareiškėjo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina aplinkybė, jog Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu leisti pakeisti pastato paskirtį į gyvenamąją (b. l. 115–117), tačiau, teismo vertinimu, tokiai išvadai daryti nėra pagrindo, nes aptariama aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia, kad pastatas 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo naudojamas gyvenamajai paskirčiai, o tik parodo tam tikrus Pareiškėjo ketinimus į ateitį.

Teismas apibendrina, kad Pareiškėjas nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis – nenustatyta, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatas buvo naudojamas gyvenamajai paskirčiai, todėl Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas, skundžiamas Institucijos Nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Pareiškėjas prašo priteisti jam 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, prideda PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

Aktualioje bylai BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BK 106 straipsnio nuostatų prasmę, priimdamas sprendimą dėl advokato darbo apmokėjimo dydžio, teismas nėra varžomas dėl išteisintojo prašyme nurodytų išlaidų sumų dydžio, jas nustato atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjo atstovas dalyvavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, dviejuose teismo posėdžiuose, iš kurių pirmasis užtruko apie 1 val. 36 min., antrasis – apie 48 min., parengė teismui skundą dėl Nutarimo panaikinimo, taip pat kelis rašytinius prašymus, byla buvo nagrinėjama dėl administracinio nusižengimo, jos apimtis nėra didelė, joje nėra sprendžiami sudėtingi fakto ar teisės klausimai. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant Pareiškėjui iš valstybės 1 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti, kas, teismo vertinimu, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. N. atstovo advokato Justo Vilio skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-18528-2024 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti M. N. iš valstybės 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.