Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-349-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-12
Bylos Nr.
2-349-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsakovas
T. Ž.
Advokatai
Gediminas Žlioba
Kategorijos
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-349-253/2008Procesinio sprendimo kategorija 124.4; 124.5; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Nikolajui Ananjevui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Žliobai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui T. Ž. dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nukreipimo į atsakovo turtą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2002-01-25 ieškiniu, kurį ieškovės atstovas 2003-06-10 patikslino, prašė nukreipti 485 766 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą į atsakovo T. Ž. turtą. Nurodė, kad 2000-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi T. Ž. prekybos įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonė buvo skolinga valstybei 485 766 Lt įvairių mokesčių. 2001-02-02 teismo sprendimu buvo patvirtintas 485 766 Lt finansinis reikalavimas ir jo tenkinimas, t. y. išieškojimas, nukreiptas į įmonės turtą. 2001-04-19 teismo nutartimi nutarta įmonę išregistruoti kaip likviduotą dėl bankroto ir įmonė 2001-11-26 buvo išregistruota. 2003-06-10 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pakartotinai, nesprendžiant skolos priteisimo ginčo, 485 766 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nukreiptas į T. Ž. turtą. 2007-12-03 atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. 2008-01-14 procesas byloje buvo atnaujintas.

Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė reikalavimą nukreipti 485 766 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą į atsakovo T. Ž. turtą. Paaiškino, kad pagal LR įmonių įstatymo 7 straipsnio nuostatas, individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Todėl 485 766 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimas turi būti nukreiptas į atsakovo T. Ž. turtą. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas 2003-06-10 sprendimu tinkamai įvertino visas civilinės bylos Nr. 3-76/2003 aplinkybes, sprendimo priėmimo metu galiojusius įstatymus, jų taikymo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Posėdžio metu atsakovo atstovas prašė 2003-06-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2000-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi T. Ž. prekybos įmonei buvo iškelta bankroto byla (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b.l. 55-56). 2001-02-02 teismo sprendimu T. Ž. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, sprendime nurodant, kad iš lėšų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą, tenkinti kreditoriaus – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 485 766 Lt finansinį reikalavimą (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b.l. 71). Likvidacinės komisijos posėdžio protokolu Nr. 01 ir Likvidaciniu balansu (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b.l. 81, 83-84) konstatuota, kad T. Ž. įmonė debitorinių įsiskolinimų ir turto neturi. Turi tik vieną kreditorinį įsiskolinimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2001-04-19 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nutarė išregistruoti likviduotą dėl bankroto T. Ž. prekybos įmonę (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b.l. 85). Ieškovas 2002-01-25 kreipdamasis į teismą nurodė, kad T. Ž. prekybos įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dieną įmonė liko skolinga valstybės biudžetui 485 766 Lt.

Įmonės likvidavimas vykdant bankroto procedūras reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, kad tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe; teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2; bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L.).

T. Ž. prekybos įmonės bankroto byloje esanti medžiaga patvirtina, kad iškeliant T. Ž. prekybos įmonei bankroto bylą, atsakovas T. Ž. nekilnojamojo turto neturėjo (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b.l. 38). Iš VĮ Registrų centras pateiktos pažymos matyti, kad nuo 1995 m. gruodžio 13 d. kitų įregistruotų nekilnojamųjų daiktų tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovas neturėjo (pridėta civilinė byla Nr. 3-134/2001, b. l. 39-40). Sandorių, kurių pagrindu buvo perleistas atsakovui priklausantis turtas, nei T. Ž. prekybos įmonės bankroto administratorius, nei kiti suinteresuoti asmenys neginčijo. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad T. Ž. prekybos įmonės bankroto administratoriui buvo žinoma apie atsakovo turtinę padėtį.

Turto apyrašas (b.l. 46-48) patvirtina, kad T. Ž. prekybos įmonės bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovui priklausė šaunamasis ginklas ir darbo užmokestis pagal pažymas Nr. 1-3, į kurį nebuvo nukreiptas išieškojimas, tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tokie duomenys buvo žinomi tiek bankroto administratoriui, tiek ieškovui, kuris kaip T. Ž. prekybos įmonės kreditorius, šios įmonės kreditorių komiteto pirmininkas dalyvavo vykdant įmonės bankroto procedūras. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė duomenis apie savo turtinę padėtį ir kreditoriams buvo eliminuota galimybė patenkinti savo reikalavimus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Įmonių įstatymo 7 straipsnis (galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.), CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens bei fizinio asmens, esančio jos dalyviu, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, konstatuotina, jog pasibaigia šio fizinio asmens kaip įmonės dalyvio prievolės (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kartu, atsižvelgiant į viešąjį interesą, pripažintina, jog vėliau paaiškėjus, kad vykdant bankroto procedūras toks fizinis asmuo turėjo turto, apie kurį nebuvo žinoma, ir yra galimybė nukreipti išieškojimą į tą turtą, negali būti paneigta galimybė teisinėmis priemonėmis tai padaryti.

Bankroto proceso dalyvių nepasinaudojimas galimybe įstatyme nustatytomis priemonėmis sužinoti apie skolininko turtą negali būti vertinamas kaip suteikiantis pagrindą reikalauti pratęsti skolos išieškojimą likvidavus bankrutavusią įmonę. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokio pagrindo buvimą galima būtų svarstyti tik tokiu atveju, jeigu apie skolininko turtą nebuvo žinoma dėl objektyvių aplinkybių. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nors teismas ir nebuvo T. Ž. oficialiai bankroto byloje patraukęs bendraatsakiu, tačiau vykdant bankroto procedūras buvo žinoma apie atsakovo turimą ir turėtą turtą. Vadinasi, tenkinant įmonės kreditorių interesus nebuvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą. Todėl konstatuotina, jog išregistravus T. Ž. prekybos įmonę iš juridinių asmenų registro pasibaigė ir atsakovo kaip įmonės dalyvio prievolės šios įmonės kreditoriams (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Ieškinį ieškovas grindžia Įmonių įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl individualios įmonės savininkas pagal įmonės prievoles atsako visu savo turtu ir po įmonės likvidavimo. Šis argumentas atmestinas, kadangi nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į šios normos ir nuo 2001-07-01 galiojančio CK 2.50 straipsnio 4 dalies santykį su įmonių bankroto procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, išnagrinėjęs bylą, naikina 2003-06-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3-76/2003 ir priima naują sprendimą - ieškovo reikalavimus atmeta.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas nurodo, jog valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) bylose dėl lėšų išieškojimo yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip ieškovui, tenkančios atsakovo bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis). Kadangi atsakovas T. Ž. advokato padėjėjui už atstovavimą teisme sumokėjo 500 Lt (pinigų priėmimo kvitas Nr. 445460), šios išlaidos priteistinos iš valstybės.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 29-30, CPK 150 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipnio 1 dalies 3 punktu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti 2003-06-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3-76/2003 ir priimti naują sprendimą - ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui T. Ž. dėl 485 766 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo nukreipimo į atsakovo turtą atmesti.

Šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2007-12-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, ir atšaukti 2006-02-11 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 3-76/2003.

Priteisti iš valstybės atsakovui T. Ž. 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Albina Pupeikienė