Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-14 · Civilinė byla Nr. 2S-685-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
2S-685-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
Rimanto A, Individuali, Individualios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, R. B., R. A. Ž., J., Individualių gyvenamųjų namų bendrija, J. Č., N. S.
Ieškovas
A. L. B.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-685-56/2010

Teisėja B. Todesienė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

121.18; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Rimanto A. Ž., J. Č., N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d., kuria patenkintas ieškovo A. L. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje dėl skolos (avanso) priteisimo, atsakovai Individuali gyvenamųjų namų statybos bendrija (IGNSB) Nr. 676, R. B..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. L. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovų Individualios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (IGNSB) Nr. (duomenys nesklebtini) bei solidarių atsakovų R. B., R. A. Ž., J. Č., N. S. priteisti 51 200 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalavimo sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų piniginių lėšų ir turto areštą.

Nurodė, kad su atsakovu Individualių gyvenamųjų namų bendrija Nr. (duomenys nesklebtini), 2000-08-22 buvo sudaryta lėšų avansavimo-investavimo sutartis, pagal kurią ieškovas sumokėjo 51 200 Lt bei įsipareigojo sumokėti dar 409 000 Lt. Bendrijai nevykdant statybos darbų, ieškovas suprasdamas, kad prievolės pagal sutartį įvykdytos nebus, tolimesnių mokėjimų nevykdė, todėl bendrija vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 3.3 punktu privalėjo ieškovui gražinti sumokėtą avansą, tačiau jo negražino. Bendrijai neatlikus nurodytų veiksmų, ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti gražinti sumokėtą avansą. Kadangi bendrijos nariai už bendrijos prievoles atsako solidariai, prašė negražintą avansą 51 200 Lt solidariai priteisti ir iš bendrijos narių, solidarių atsakovų R. B., R. A. Ž., J. Č., N. S., kadangi pastarieji kaip konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007-12-27 sprendime, pasinaudodami bendrija kaip priedanga, siekė ne tik aprūpinti kitus bendrijos narius gyvenamuoju plotu, tačiau norėjo iš to gauti papildomos naudos ar bent sumažinti jų patiriamus statybos kaštus, nors bendrijos nariams, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-1156/2002, siekti pelno draudė 1993 m. balandžio 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 280. Priimtas į bendrija ieškovas realiai nebuvo lygiateisis jos narys ir iš jo gautos lėšos buvo panaudojamos tik solidarių atsakovų poreikių tenkinimui, todėl vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi (Ūkinių bendrijų įstatymo 3 str. 2 d, 2000 metų redakcija) solidarūs atsakovai kaip bendrijos nariai, solidariai atsako už bendrijos prievoles. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Kadangi bendrijos nariai atsako solidariai, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad skola būtų priteista iš visų solidariųjų skolininkų.

Ieškovo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė, jam nežinoma atsakovų turtinė padėtis, o nuo prievolės įvykdymo praėjo didelis laiko tarpas, todėl užtikrinant ieškinio reikalavimus prašė nepranešus atsakovams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Areštuotas atsakovams Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. (duomenys nesklebtini), J. Č., R. B., R. A. Ž. ir N. S., nuosavybės teise priklausantis turtas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, bei paleikant teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis. Bendra areštuoto turto vertė negalėjo viršyti 51200 Lt, ieškinio kainos sumos.

Teismas pažymėjo, jog ieškinio suma (51 200 Lt) yra didelė, todėl sprendė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti negalimu ar jo vykdymas gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovai R. A. Ž., J. Č., N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, patenkino ieškovo prašymą ir areštavo iš bendrijos dar 2001-01-30 išstojusių narių turtą bei pinigines lėšas. Ieškovas 2000-08-22 sudarė sutartį sudarė su IGNSB Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos buhalteriu, atsakovu R. B., kuris neturėjo įgaliojimų pasirašyti minėtos sutarties ir būdamas bendrijos nariu, galėjo iš ieškovo gautas lėšas panaudoti savo interesų tenkinimui, nes į bendriją R. B. buvo priimtas jau po 2000-08-22 lėšų avansavimo-investavimo sutarties sudarymo. Ieškovas žino, kad atsakovo R. B. atžvilgiu buvo pradėtas ir baigtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo numatyto LR Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 ir 2 dalis (sukčiavimas), dėl neteisėtai įgytų 811,60 Lt lėšų sumos, kurias jis neteisėtai gavo neturėdamas įgaliojimų ir siūlydamas bendrijos vardu pastatyti ir perduoti tretiesiems asmenims namą Nr. 53, adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje. Be to, neaišku kokiais kriterijais vadovavosi ieškovas pasirinkdamas solidariuosius skolininkus, kurie nėra bendrijos nariai, nes bendrija jiems neturi jokių pretenzijų. Kadangi santykiai susiklostę tarp ieškovo ir bendrijos Nr. (duomenys nesklebtini) neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus, išplėstinės teisėjų kolegijos 2002-12-12 nutartyje Nr. 3-7-1156/2002 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, solidarieji atsakovai neturi pareigos atsakyti už bendrijos skolą. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai iš ieškovo nepareikalavo įrodymų ar paaiškinimų, kad solidarūs atsakovai yra tinkami atsakovai byloje. Pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo įvertinti ar ieškovas pasirinko tinkamus atsakovus, kurių turtui ir piniginėms lėšoms yra taikomas areštas, todėl teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui įtakos gali turėti ne ieškinio kaina, o buvusių bendrijos narių, solidarių atsakovų, neturinčių su ieškovu jokių santykių įtraukimas į bylą. Kadangi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, bei nepagrįstai areštavo pašalinių asmenų turtą bei pinigines lėšas, prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Atsiliepimas

Ieškovas A. L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Kadangi atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su ieškinio aplinkybių ir jo pagrįstumo vertinimu, bei įvertinus aplinkybes, jog atsakovai netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galės laisvai disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, kas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra nustatyta, kad jos taikomos kai yra pagrindas manyti, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunku, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui yra būtina įvertinti.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti negražintą 51 200 Lt dydžio avansą, pagal tarp individualių namų bendrijos Nr. (duomenys nesklebtini) ir ieškovo 2000-08-22 sudarytą avansavimo-investavimo sutartį.

Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas galutinis atveju, kada galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąrašas, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Šiuo atveju teismas turi teisę diskrecijos teisę nuspręsti ar pateiktų (nurodytų) aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nagrinėjamu atveju, atsakovai nepaneigė, jog 51 200 Lt litų sumą nėra didelė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimo užtikrinimui būtina taikyti liakinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, nevertina ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kurie bus įvertinti teismui priimant galutinį sprendimą byloje, todėl atskirojo skundo argumentai, jog į bylą įtraukti solidarūs atsakovai yra netinkama šalimi byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą yra nereikšmingi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, jog ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, jog tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ar, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Civilinio procso kodekso 146 straipsnio antrąją dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Atlikus aukščiau nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, dalyvaujančių byloje asmenų motyvuotu prašymu teismas nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę gali pakeisti ar panaikinti (CPK 146 str. 3 d.).

Kiti atskirojo sundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovų solidariai, valstybės naudai priteistinos 17, 30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. AS-2-2848-129/2010 palikti nepakeistą, o atsakovų R. A. Ž., J. Č., N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovų R. A. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) N. S. a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai, valstybės naudai 17,30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia VišinskienėDalia Kačinskienė