Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę R. Č. įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmę V. Š. įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį. Nuteistojo V. Š. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, prasukus vairuotojo durų spynelę, įsibrovė į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą J. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), nuėmė plastmasinę užvedimo spynelės ir kontaktinės grupės laidų apdailą, išlaužė ir išėmė užvedimo spynelę, ištraukė kontaktinės grupės užvedimo laidus, nupjovė laidų izoliaciją, juos sujungė, užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė J. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) 600 litų vertės.

V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš pažįstamo R. Č. įsigijo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės, registruotą J. J. vardu, kurį R. Č. perdavė jam tokiu būdu abipusiu susitarimu sugrąžindamas pinigine išraiška tiksliai nenustatyto dydžio skolą (iki 200 Lt) už pagalbą parduodant metalą, žinodamas, kad automobilis R. Č. nuosavybės teise nepriklauso, o yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. Č. pavogtas V. Š. tiksliai nežinomomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. Š. prašė nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jo gynėja - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal: a) ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme surinktą medžiagą; b) proceso dalyvių apeliacinės instancijos teismui pateiktą papildomą medžiagą; c) apeliacinės instancijos teismo iniciatyva išreikalautą papildomą medžiagą; d) apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas naujas aplinkybes; e) ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktus pagal apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą tyrimo veiksmus.

Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl nuteistųjų R. Č. ir V. Š. kaltės įrodytumo, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistuosius bei liudytoją S. Š.. Vertinant nuteistųjų R. Č. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs bei tarpusavyje itin prieštaringi, ir kad nei vieno iš jų parodymų dėl esminių faktinių bylos aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Būtent, kaip matyti iš nuteistojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b.l. 84-85), jis aiškino, kad 2012 metų sausio mėnesį „Volkswagen“ markės automobiliu pas jį į svečius atvažiavo V. Š.. Pastarasis liko pas jį namuose, jiedu kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau abu V. Š. „Volkswagen“ markės automobiliu nuvažiavo į Naująją Vilnią pas V. Š. draugę T. Pastarojo jam paklausus, iš kur jis gavo automobilį, V. Š. jam atsakė, kad pasiėmė iš brolio. Grįžę jie kartu su T. sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau jis girtas nuėjo miegoti. Pabudęs kitą dieną, namuose V. Š. su drauge nerado. Taip pat nebuvo ir automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs V. Š.. Valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nuo jam priklausiusio automobilio „Ford Escort“ buvo nuimti ir laikomi garaže. Kaip jie atsirado ant automobilio „VW Golf“, negalėjo paaiškinti. Be to, R. Č. parodė, kad jis su V. Š. nelabai sutaria. Papildomos apklausos metu apklausiamas įtariamuoju R. Č. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir patikslino, kad V. Š. nuo jam priklausiusio automobilio „Ford Escort“, kuris stovėjo namo kieme, nusuko valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 94).

2013-09-30 akistatos protokolas (2 t., b.l. 30-31) patvirtina, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu R. Č. davė tapačius parodymus, kaip ir pirminės apklausos metu, tvirtindamas, kad pas jį į svečius V. Š. atvažiavo automobiliu „VW Golf“, pas jį buvo pora dienų, o vėliau minėtu automobiliu išvažiavo. Valstybiniai numeriai, nuimti nuo jam priklausiusio automobilio „Ford Escort“, buvo jo namo garaže. Iš šiame protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad jis visiškai nesutiko su įtariamojo V. Š. šios akistatos metu duotais parodymais.

Teisiamojo posėdžio protokole (3 t., b.l. 3-5) užfiksuota, jog R. Č. teisme parodė, kad 2012 metų sausio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, vakarop pas jį automobiliu „VW Golf“ atvažiavo V. Š.. Jie gėrė ir, kai baigėsi alus, nusprendė važiuoti į Naująją Vilnią, kur yra naktinė alkoholio parduotuvė. Vėliau jam V. Š. paklausus, iš kur automobilis, jis pasakė, kad brolio, kuris užsienyje. Nuvažiavę iki Naujosios Vilnios, jie nusipirko alaus, vėliau nuvažiavo pas V. Š. draugę T. Grįžę pas jį į namus dar išgėrė, ir jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte nei V. Š., nei automobilio „VW Golf“ nerado, o taip pat pasigedo ir savo daiktų.

Taigi, iš nuteistojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir aiškino, jog V. Š. 2012 m. sausio mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, vakare, atvažiavo pas jį „VW Golf“ markės automobiliu ir išvažiavo kitos dienos ryte. Jis pastarojo atsikėlęs ryte nerado, taip pat nerado ir automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs V. Š.. Be to, parodė, jog klausė V. Š., iš kur jis gavo automobilį, į ką pastarasis jam atsakė, kad pasiėmė iš brolio. Pastebėtina, kad tapačius parodymus R. Č. davė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taip pat aiškino, kad gyvena kartu su sugyventine ir jos tėvais, todėl į jų namus negalėjo vežti metalo laužą. Tvirtino, kad V. Š. akivaizdžiai meluoja. Nors R. Č. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius parodymus apie automobilio „Ford Escort“ bei šio automobilio valstybinio numerio ženklų buvimo vietą, jų dingimo ir atsiradimo aplinkybes, ką skundžiamame nuosprendyje itin akcentavo pirmosios instancijos teismas, tai esminės reikšmės sprendžiant R. Č. kaltės klausimą dėl automobilio WV Golf vagystės neturi. Pastebėtina, kad R. Č., priešingai nei V. Š., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė jokių aplinkybių apie metalo laužo pardavimą, jo ir V. Š. tarpusavio susitarimą už metalo laužą gautus pinigus pasidalinti, atiduoti V. Š. minėtą automobilį „VW Golf“ už skolą ar jį parduoti jam už 200 litų. Paminėtųjų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, iš nuteistųjų R. Č. ir V. Š. parodymų, o taip pat ir jų elgesio apeliacinės instancijos teismo posėdyje akivaizdu, kad tarp jų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra tarpusavio konfliktas, jie vienas kito atžvilgiu yra priešiškai nusiteikę bei gali vienas kitą apkalbėti. Tokia išvada darytina, ir įvertinus V. Š. viso proceso metu duotus parodymus.

Būtent, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju V. Š. parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį jis nuvažiavo pas R. Č.. Pastarasis jam parodė automobilį „VW Golf“ ir pasakė, kad jį įsigijo už skolas. R. Č. turėjo prisirinkęs metalo, kurį norėjo priduoti į metalo laužą, todėl paprašė jo pagalbos šį metalo laužą sukrauti ir iškrauti iš automobilio. Už tai pažadėjo sumokėti apie 100 litų. Jam sutikus, jiedu metalo laužą sukrovė į minėtą automobilį „VW Golf“ ir išvežė į Naujojoje Vilnioje esančią metalo supirktuvę. Pridavę metalo laužą grįžo pas R. Č. į namus ir šventė. Kiek vėliau R. Č. jam papasakojo, kad automobilį „VW Golf“ jis pavogė. Taip pat pasakė, kad ant šio automobilio uždėjo savo automobilio valstybinius numerius, kadangi pavogtam automobiliui buvo pasibaigęs techninės apžiūros terminas. Kadangi pastarasis už pagalbą jam žadėjo duoti pinigų, tačiau jau viską buvo išleidęs ir kitą dieną neturėjo, todėl už skolą jam atidavė minėtą „VW Golf“ automobilį. Jis sutiko šį automobilį pasiimti ir juo išvažiavo namo. Bevažiuodamas užvažiavo ant metalinių strypų, dėl ko nuleido du automobilio ratus ir jis juo negalėjo toliau važiuoti (2 t., b.l. 17-18).

Iš 2013-09-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t., b.l. 25-26) matyti, kad V. Š. šio procesinio veiksmo metu parodė vietą, kur R. Č. jam pardavė automobilį „VW Golf“. Vėliau parodė metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad į šią metalo supirktuvę jis kartu su R. Č. pavogtu automobiliu „VW Golf“ vežė metalo laužą. Po to jis parodė vietą, kur paliko automobilį „VW Golf“.

Kaip minėta, akistatos su kitu įtariamuoju R. Č. metu V. Š. davė visiškai priešingus įtariamojo R. Č. duotiesiems parodymus. Būtent, jis laikėsi savo pirminių parodymų metu nurodytos versijos, kad jam atvažiavus pas R. Č., pastarasis pasakė, kad nusipirko automobilį „VW Golf“, ir jį parodė. Minėtu automobiliu jie vežė priduoti metalą. Vėliau R. Č. jam papasakojo, kad šį automobilį jis pavogė. Į įtariamojo R. Č. klausimą, už kiek jis jam pardavė minėtą automobilį, V. Š. atsakė, kad už 200 litų (2 t., b.l. 31 antra pusė).

Teisiamojo posėdžio protokole (3 t., b.l. 5-7) užfiksuota, kad V. Š. teisme parodė, jog 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje jis autobusu „į pavakarę“ atvažiavo pas R. Č.. Pastarasis jį pasitiko ir jiems einant pakeliui pasakė, kad nusipirko mašiną. Užėjęs pas R. Č. išgėrė alaus, vėliau išėjęs į lauką parūkyti pamatė kieme stovintį automobilį „VW Golf“. R. Č. pasakė: „Metalo laužas“. Už namo buvo metalo supirktuvė, į ją jiedu važiavo dviese. Pridavus metalą, iš R. Č. sužinojo, kad minėtas automobilis yra vogtas. Vėliau R. Č. jam pasakė, kad automobilį jis gali pasiimti už pinigus. Vėliau duodamas parodymus, V. Š. aiškino, kad R. Č. jam davė minėtą automobilį, sakydamas, kad jis pasiimtų jį, ir kad parduos į metalo laužą. Kadangi reikėjo grįžti namo, jis pasiėmė tą automobilį. Jam važiuojant į namus R. Č. pasakė, kad nuimtų nuo automobilio numerius. Tvirtino, kad valstybiniai numeriai buvo tokie, kokie buvo, prie jo jų niekas nekeitė. Patikslino, kad pas R. Č. jis atvažiavo vakare, pernakvojo, o iš ryto 11 val. kartu su R. Č. nuvažiavo ir pridavė metalo laužą. Dar išgėrė alaus ir į namus išvažiavo apie 16-17 val. Teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimą, atsakė, kad jo atsakymas į akistatoje R. Č. jam užduotą klausimą, už kiek pastarasis jam pardavė minėtą automobilį, tai yra, kad už 200 litų, reiškia, jog tokia buvo metalo kaina. Vėliau tvirtino, kad automobilį R. Č. jam ne pardavė, o atidavė, pinigų (180-200 litų) nedavė, nors jiedu turėjo už metalo laužą gautus pinigus pasidalinti. Tvirtino, kad R. Č. uždėjo kito automobilio numerius ant „VW Golf“ automobilio, kadangi šio automobilio buvo pasibaigęs techninės apžiūros terminas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Š. į jam užduotą klausimą atsakė, kad nežinojo, jog automobilis yra vogtas, jei būtų tai žinojęs, nebūtų važiavęs (3 t., b.l. 7).

Vertinant V. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus kartu su jo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, akivaizdu, kad jis pats painiojosi savo parodymuose, vis skirtingai nurodydamas atvykimo pas R. Č. ir buvimo pas jį laiką, metalo laužo pardavimo laiką, metalo laužo supirktuvės vietą, automobilio „VW Golf“ pasiėmimo iš R. Č. aplinkybes. Būtent, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu jis parodė, kad pas R. Č. buvo dvi dienas, metalo laužą vežė į Naujojoje Vilnioje esančią metalo supirktuvę, ir kad R. Č. automobilį „VW Golf“ jam atidavė už skolą. Parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su įtariamuoju R. Č. metu aiškino, kad R. Č. pardavė jam minėtą automobilį už 200 litų. Tačiau, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, jis aiškino kitaip. Iš pradžių parodė, kad R. Č. jam pasakė, jog automobilį jis gali pasiimti už pinigus. Vėliau, detalizuodamas savo parodymus, tvirtino, kad R. Č. jam davė minėtą automobilį, sakydamas, kad jis pasiimtų jį, ir kad parduos į metalo laužą. Po to vėl, prieštaringai pastariesiems bei anksčiau akistatos ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotiems savo paties parodymams, teigė, kad automobilį „VW Golf“ R. Č. jam ne pardavė, o atidavė, pinigų jam nedavė, nors turėjo už metalo laužą jam duoti 180-200 litų. Be to, parodė, kad metalo supirktuvė buvo už namo, nors ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad važiavo į metalo supirktuvę, esančią Naujojoje Vilnioje, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė konkrečią metalo supirktuvę, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis parodė, kad metalą vežė į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini), o taip pat nurodė konkrečią už metalo laužą gautą sumą – 160 litų, taip pat vėl grįžo prie savo ankstesnių parodymų, kad R. Č. jam atidavė automobilį „VW Golf“.

Iš V. Š. pirminės apklausos metu duotų parodymų, susijusių su metalo laužo vežimu į metalo laužo supirktuvę, sektų, kad jis su R. Č. į metalo laužo supirktuvę važiavo tą pačią dieną, kai atvažiavo pas R. Č.. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose V. Š. parodė, kad metalo laužą jie vežė kitos dienos rytą, ir kad jis iš R. Č. išvažiavo apie 16 -17 val. Teismui tikėti minėtais V. Š. parodymais nėra pagrindo, kadangi iš byloje esančio 2012-01-12 tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 39) matyti, kad apie 11.05 val. iš Vilniaus apskrities VPK buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl eismui trukdančio automobilio; šis automobilis stovėjo kampu į važiuojamąją dalį, užtvėręs visą eismo juostą. Taigi, šiame dokumente užfiksuoti duomenys paneigia V. Š. parodymus, kad jis iš R. Č. išvažiavo apie 16-17 val. Neįtikėtina, jog pranešimas apie šiuo automobiliu užtvertą kelią būtų gautas tik kitos dienos rytą apie 11 val., ir automobilis nuo vakaro iki kitos dienos ryto būtų stovėjęs gatvėje, užtverdamas eismą viena iš eismo juostų. Taip pat nėra pagrindo tikėti V. Š. parodymais, kad R. Č. ant vogto automobilio užsidėjo kito sau priklaususio automobilio valstybinio numerio ženklus dėl to, kad vogto automobilio buvo pasibaigęs techninės apžiūros terminas. Byloje esantys išrašai iš transporto priemonių registro patvirtina, jog R. Č. priklausančio automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra nebuvo atlikta (t.1, b.l. 72).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus paminėtus nuteistųjų R. Č. ir V. Š. parodymus, daro išvadą, kad jų parodymai yra skirtingi bei prieštaringi, jais remtis kaip patikimais nėra pagrindo, kadangi nei vieno iš jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Pastebėtina, kad nuteistasis R. Č. ir liudytoja S. Š. teisme davė iš esmės vienodus parodymus, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nenuoseklius parodymus. Be to, ji kaip nuteistojo R. Č. sugyventinė yra suinteresuota bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas liudytojos S. Š. duotus parodymus laiko nepatikimais ir jais taip pat nesivadovauja.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tuo tarpu įvertinus nuteistųjų R. Č. ir V. Š. parodymus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad R. Č. padarė transporto priemonės vagystę pagal kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tai yra, padarė Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Iš minėtos įstatymo nuostatos seka, kad švelnindamas nuosprendį apeliacinį skundą padavusio nuteistojo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas privalo apsvarstyti, ar nuosprendžio pakeitimo (panaikinimo) pagrindai susiję ir su kitais nuteistaisiais, kurie apeliacinių skundų nepadavė.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. Š. apeliacinio skundo dėl skundžiamo nuosprendžio nepadavė. Tačiau priėmus išteisinamąjį nuosprendį R. Č. atžvilgiu, nuosprendžio panaikinimo pagrindai yra susiję ir su nuteistuoju V. Š..

Nustačius, kad neįrodyta, jog R. Č. dalyvavo padarant automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, nepasitvirtina ir V. Š. pareikštas kaltinimas, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. sausio 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš pažįstamo R. Č. įsigijo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės, registruotą J. J. vardu, kurį R. Č. perdavė jam tokiu būdu abipusiu susitarimu sugrąžindamas pinigine išraiška tiksliai nenustatyto dydžio skolą (iki 200 Lt) už pagalbą parduodant metalą, žinodamas, kad automobilis R. Č. nuosavybės teise nepriklauso, o yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. Č. pavogtas V. Š. tiksliai nežinomomis aplinkybėmis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., požymių, todėl V. Š. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priėmus nuteistųjų R. Č. ir V. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, panaikinamas nuteistiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bei bausmių įskaitymas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl R. Č. ir V. Š. nuteisimo bei šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmių įskaitymo R. Č. ir V. Š..

Panaikinti R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Palikti nepakeistą nuosprendžio dalį dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinimo ir medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą grąžinimo.