Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-327/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
1A-501-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12751-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Nukentėjusysis
K. L.
Advokatai
Ramūnas Putinas, Darius Kara
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12751-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.12.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­šė­jas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei Violetai Šlenfuktienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M., jo gynėjai advokatei Loretai Dauk­šienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. A., jo gynėjui advokatui Dariui Kara­binui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 93 straipsnio 1 da­lies 3 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punk­tu, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įpareigojimas toliau tęsti mokslą arba dirbti; draudimas be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kon­troliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Baudžiamoji byla K. M. atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo K. L. ieškinio reikalavimas dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo pri­tei­simo atmestas. Jo ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pa­­ten­kintas iš dalies. Priteista iš K. M. K. L. naudai 500 Eur neturtinei žalai at­ly­ginti. Kitoje dalyje K. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo at­mestas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai. Priteista iš K. M. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 103,02 Eur žalai atlyginti. K. M. įpa­reigotas įsiteisėjus nuosprendžiui per du mėnesius 103,02 Eur sumokėti į Valstybinės li­gonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys atmes­tas.

Iš K. M. K. L. naudai priteista 500 Eur išlaidų dalyvavusio byloje nu­ken­tė­jusiojo K. L. atstovo, advokato Ramūno Putino pagalbai apmokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir E. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. vasario 27 d. apie 21 val. aikštelėje, esan­čioje prie (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą ap­linkiniams ir aplinkai, vieną kartą ranka sudavė K. L. į veido sritį, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o netrukus minėtoje vietoje E. A., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepa­garbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą įspyrė Ž. G. į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, padarė išvadą, kad veikos pada­ry­mo metu nepilnametis K. M. buvo neteistas, dėl padarytos veikos gailėjosi, nuken­tė­ju­sių­jų atsiprašė. Teismas sprendė, kad K. M. gali būti atleistas nuo bau­džia­mo­sios atsa­ko­mybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais neįro­dė, kad K. L. dėl nuo E. A. ir K. M., ar atskirai nuo vieno iš šių veiks­mų, patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir dėl to šiam iš VSDF biudžeto buvo sumokėta netek­to dar­bingumo pensija – 624,09 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. ba­lan­džio 24 d. Teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to jį atmetė.Apeliaciniame skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus di­rektoriaus pavaduotoja Virginija Bačinskienė prašo Vilkaviškio apy­lin­kės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš K. M. VSDFV Marijampolės skyriui 624,09 Eur žalai atlyginti. Skunde teigiama, jog VSDFV Mari­jam­polės skyriaus ieškiniu buvo prašoma atlyginti pa­da­rytą žalą, kurią sudarė nuken­tė­ju­siajam K. L. išmokėta 624,09 Eur ligos pa­šal­pa už laiko­tar­pį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. Tuo laikotarpiu K. L. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose buvo nu­rodytos diagno­zės. Specialistas pateikė išvadą, kad K. L. kons­­ta­tuoti gal­vos sumušimas, lengvo laips­nio galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos galvoje. VSDFV Marijampolės sky­riaus prie ieškinio pridėtoje informacijoje apie asmeniui iš­duo­tus nedarbingumo pažymėjimus yra duomenys, jog K. L. nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 6 d. buvo iš­duo­tas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EE1584935, pagal diag­nozę – smegenų sukrėtimas ir kt. Šie įrodymai įrodo, jog K. L. nuo 2015 m. kovo 2 d. tapo nedarbingu dėl gal­vos smegenų sukrėtimo ir lai­ko­tar­piu nuo 2015 m. kovo 7 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. buvo išduoti nedar­bin­gu­mo pažymėjimai, kuriuose nuro­dy­tos diagnozės: smegenų sukrė­ti­mas, nepatikslintos truk­mės sąmonės netekimas, trauminis smegenų pabrinkimas, t. y. visos diagnozės susiję su patirtu smegenų sukrėtimu. Visą nedarbingumo laikotarpį K. L. diagnozė nesikeitė. Tai, kad K. L. visą laikino nedarbingumo laikotarpį buvo gydomas nuo sme­genų sutrenkimo patvirtina įrašai K. L. medicininiuose do­ku­mentuose, ku­riuose nurodyta, kad apsilankymo pas šeimos gydytoją metu K. L. skundžiasi gal­vos skausmu. Nukentėjusysis teismo posė­džio metu patvirtino, jog jam buvo lengvas smegenų sutrenkimas, vartojo vaistus, lan­kėsi pas gydytoją. Skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kaltas dėl K. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra K. M.. Taigi K. L. laikinas nedar­bin­gu­mas yra K. M. nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos ir at­si­ra­dusios žalos (išmokėtos pašalpos) yra prie­žas­tinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teis­mo padaryta išvada, kad VSDFV Mari­jam­po­lės skyrius neįrodė, kad K. L. dėl nuo E. A. ir K. M., ar atskirai nuo vieno iš šių patirtų sužalojimų buvo nedar­bin­gas ir dėl to jam buvo išmokėta netekto dar­bingumo pensija, yra nepagrįsta. K. L. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos sukėlė K. M. veiksmai, buvo nedarbingas ir jam buvo priskaičiuota 624,09 Eur ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Medicininiai dokumentai, prie ieškinio pateikti įro­dymai, K. L. paro­dy­mai patvirtina, kad laikinas nedarbingumas buvo dėl 2015 m. vasario 27 d. pa­tirto galvos smegenų sukrėtimo, todėl VSDFV Marijampolės skyriaus pa­tir­tą žalą turi at­ly­ginti dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo – K. M..Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė palaikė apelia­ci­nia­me skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Pro­ku­roras palaikė apeliacinio skundo reikalavimą. Nuteistasis K. M. ir jo gynėja prašė skundą atmesti. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas taip pat prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinis skundas ten­ki­namas iš dalies.Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius ape­lia­ciniame skunde nuteistojo K. M. kaltės ir jam paskirtos baus­mės neginčija, prašo iš­spręs­ti jo civilinio ieškinio klausimą, priteisti iš K. M. VSDFV Marijampolės skyriui 624,09 Eur žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio tur­ti­nės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai at­sakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įta­ria­mo­jo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtaria­mo­jo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos nor­mos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu su­sijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Kaip teisingai nurodyta skun­džiamame nuosprendyje, yra įrodyta, jog kaltinamasis K. M., nuo pat savo veiksmų pra­džios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teismo nustatytas jo nusikalstamos veikos aplinkybes, pažeidė viešąją tvarką, kartu padarė K. L. nežymų svei­katos sutrikdymą.Bylos duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius už lai­kinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. pri­skai­čiavo 624,09 Eur ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Taigi, šiuo at­veju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius K. L. ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pagrindu. Vals­tybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui K. M. nusikals­tamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenag­rinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusi­kals­tamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įta­riamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagri­nė­tini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pir­mo­sios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tekinti iš dalies:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti – civi­li­nio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas