- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-501-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12751-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas, Darius Kara
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei Violetai Šlenfuktienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įpareigojimas toliau tęsti mokslą arba dirbti; draudimas be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Baudžiamoji byla K. M. atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiojo K. L. ieškinio reikalavimas dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas. Jo ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies. Priteista iš K. M. K. L. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje K. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas pilnai. Priteista iš K. M. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 103,02 Eur žalai atlyginti. K. M. įpareigotas įsiteisėjus nuosprendžiui per du mėnesius 103,02 Eur sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys atmestas.
Iš K. M. K. L. naudai priteista 500 Eur išlaidų dalyvavusio byloje nukentėjusiojo K. L. atstovo, advokato Ramūno Putino pagalbai apmokėti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir E. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. vasario 27 d. apie 21 val. aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą ranka sudavė K. L. į veido sritį, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o netrukus minėtoje vietoje E. A., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą įspyrė Ž. G. į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, padarė išvadą, kad veikos padarymo metu nepilnametis K. M. buvo neteistas, dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Teismas sprendė, kad K. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais neįrodė, kad K. L. dėl nuo E. A. ir K. M., ar atskirai nuo vieno iš šių veiksmų, patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir dėl to šiam iš VSDF biudžeto buvo sumokėta netekto darbingumo pensija – 624,09 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. Teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to jį atmetė.Apeliaciniame skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Bačinskienė prašo Vilkaviškio apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš K. M. VSDFV Marijampolės skyriui 624,09 Eur žalai atlyginti. Skunde teigiama, jog VSDFV Marijampolės skyriaus ieškiniu buvo prašoma atlyginti padarytą žalą, kurią sudarė nukentėjusiajam K. L. išmokėta 624,09 Eur ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. Tuo laikotarpiu K. L. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose buvo nurodytos diagnozės. Specialistas pateikė išvadą, kad K. L. konstatuoti galvos sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos galvoje. VSDFV Marijampolės skyriaus prie ieškinio pridėtoje informacijoje apie asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus yra duomenys, jog K. L. nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. EE1584935, pagal diagnozę – smegenų sukrėtimas ir kt. Šie įrodymai įrodo, jog K. L. nuo 2015 m. kovo 2 d. tapo nedarbingu dėl galvos smegenų sukrėtimo ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 7 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nurodytos diagnozės: smegenų sukrėtimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, trauminis smegenų pabrinkimas, t. y. visos diagnozės susiję su patirtu smegenų sukrėtimu. Visą nedarbingumo laikotarpį K. L. diagnozė nesikeitė. Tai, kad K. L. visą laikino nedarbingumo laikotarpį buvo gydomas nuo smegenų sutrenkimo patvirtina įrašai K. L. medicininiuose dokumentuose, kuriuose nurodyta, kad apsilankymo pas šeimos gydytoją metu K. L. skundžiasi galvos skausmu. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo lengvas smegenų sutrenkimas, vartojo vaistus, lankėsi pas gydytoją. Skunde pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kaltas dėl K. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra K. M.. Taigi K. L. laikinas nedarbingumas yra K. M. nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos (išmokėtos pašalpos) yra priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VSDFV Marijampolės skyrius neįrodė, kad K. L. dėl nuo E. A. ir K. M., ar atskirai nuo vieno iš šių patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir dėl to jam buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, yra nepagrįsta. K. L. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos sukėlė K. M. veiksmai, buvo nedarbingas ir jam buvo priskaičiuota 624,09 Eur ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Medicininiai dokumentai, prie ieškinio pateikti įrodymai, K. L. parodymai patvirtina, kad laikinas nedarbingumas buvo dėl 2015 m. vasario 27 d. patirto galvos smegenų sukrėtimo, todėl VSDFV Marijampolės skyriaus patirtą žalą turi atlyginti dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo – K. M..Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras palaikė apeliacinio skundo reikalavimą. Nuteistasis K. M. ir jo gynėja prašė skundą atmesti. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas taip pat prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius apeliaciniame skunde nuteistojo K. M. kaltės ir jam paskirtos bausmės neginčija, prašo išspręsti jo civilinio ieškinio klausimą, priteisti iš K. M. VSDFV Marijampolės skyriui 624,09 Eur žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra įrodyta, jog kaltinamasis K. M., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teismo nustatytas jo nusikalstamos veikos aplinkybes, pažeidė viešąją tvarką, kartu padarė K. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.Bylos duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. priskaičiavo 624,09 Eur ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Taigi, šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius K. L. ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui K. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tekinti iš dalies:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti – civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.