Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-334/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
1A-151-334/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00035-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-334/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00035-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujantprokurorei Sigitai Kairienei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nedalyvaujant nuteistajam V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. S. galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. S. paskirtą bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-05-01 11.20 val. iki 2020-05-01 18.34 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę paskirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. buvo nuteistas už tai, kad jis, nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2020 metų balandžio 22 d., Lietuvoje, įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą (duomenys neskelbtini) valstybinėje įmonėje „REGITRA“ jo vardu, šį žinomai netikrą dokumentą laikė su savimi ir krovininiu automobiliu „Mercedes B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, o 2020 m. gegužės 1 d. 11:20 val. Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, Škilinpamūšio kaime, kelyje A 10 Ryga-Panevėžys, Saločių pasienio kontrolės punkte jį panaudojo pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę nei BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšį, t. y. baudą. Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus, tačiau paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nevertino tai, kad jis faktiškai vienas išlaiko šeimą ir mažametę dukrą, nesvarstė galimybės taikyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, vadovaujantis BK 62 straipsnio normomis, nesivadovavo BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis, kas sutrukdė priimti teisingą ir įstatymais pagrįstą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra itin lakoniški, bausmė paskirta neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, kaip antai, nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sunkią materialinę padėtį, siekį bet kokia kaina išlaikyti darbą ir šeimą, lėmusią šio nusikaltimo padarymą, dėl ko teismui būtų buvusi galimybė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą teisme galėjo apriboti ir bylos nagrinėjimo tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kai kurių aktualių faktinių duomenų, turėjusių įtakos BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, nedalyvaujant jokiam gynėjui dėl nepatyrimo ir teisinių žinių stokos jis nepateikė. Apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, kad kontrolinio patikrinimo metu pasienio ruože jis pats pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, nors, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, galėjo to ir nedaryti, kas reikštų, jog jo atžvilgiu būtų taikoma tik administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnį, todėl, anot nuteistojo, ši aplinkybė galėtų charakterizuoti jį teigiamai. Taip pat nurodo, kad šiuo nusikaltimu žala niekam nepadaryta, ji yra formalaus pobūdžio, atsakomybės jis nevengė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad padaryta veika yra daugiau pavojinga, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, todėl bausmė turėtų būti paskirta tokia, kuri nesukeltų ypatingai didelių nepatogumų jam ir jo šeimai. Pateikė dokumentų kopijas (darbo sutartis, pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, santuokos liudijimas, vaiko gimimo liudijimas)

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į V. S. apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. G. su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Mano, kad teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant teisingumo principo, bendrųjų ir specialiųjų bausmės skyrimo taisyklių skyrė teisėtą bei pagrįstą bausmę. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismui priimant nuosprendį jau buvo žinomos ir įvertintos kitų bylos aplinkybių kontekste, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta pagrindų, kuriems esant būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pažymi, kad kitas, BK 59 straipsnio 1 dalyje, nenurodytas aplinkybes, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas turi teisę, bet ne pareigą. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą teisme galėjo apriboti ir bylos nagrinėjimo tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau jokių procesinės teisės normų pažeidimų nustatyta nebuvo - V. S. jokių prašymų nepareiškė, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, išklausyta nuomonė dėl pateikto kaltinimo jam supratimo, dėl sutrumpintos įrodymų tyrimo tvarkos taikymo, išklausyta V. S. baigiamoji kalba ir paskutinis žodis. Nurodo, kad nors bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo V. S. asmenybę, jo 3 teistumus, nemano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teigia, kad nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės (jis pats pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą) prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl tai negali būti vertinama kaip teigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė. Galiausiai prokurorė pažymi, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui turi būti paskirta teisingumo principui neprieštaraujanti, o ne, kaip teigia V. S., ypatingai didelių nepatogumų nesukelianti jam ir jo šeimai, bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė V. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios turtinės padėties ir atitinkamai taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą, arba nesant tam pagrindui, prašo pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Bausmės individualizavimas ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymas

6. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 45 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų arešto. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas nuteistajam V. S. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai (BK 11 straipsnio 4 dalis), motyvus (dėl asmeninių priežasčių, nenorėdamas prarasti darbo), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 109-114), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 50-51), nedirba, po savaitės ketino įsidarbinti, turi vieną mažametį vaiką. Įvertinęs aptartas V. S. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui ir kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų arešto. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistajam paskirta arešto bausmė aiškiai per griežta.

8. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties ir atitinkamai švelninti jo teisinę padėtį paskiriant švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę – baudą (BK 62 straipsnis). Tačiau toks nuteistojo V. S. prašymas negali būti tenkinamas.

9. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų galima vertinti kaip beviltišką, kurioje V. S. nematė kitos išeities, kaip tik ją spręsti darant nusikalstamą veiką, nėra nustatyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. S. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 36). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-05-22 teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą (nusikalstama veika padaryta 2020-04-13), paskirta ne tik 2550 Eurų bauda, bet ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. konfiskuota dalis automobilio „Mercedes Benz GL 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6000 eurų bei uždrausta 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones. Taigi, šie paminėti duomenys rodo, kad turtinė padėtis (darbo netekimas) pasikeitė ne dėl išorinių veiksnių ir ne kiti asmenys sukūrė jam sunkią turtinę padėtį, o pats nuteistasis savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais sau ir savo šeimai sudarė sunkią turtinę padėtį, t. y. vairavo būdamas neblaivus, dėl ko jam buvo skirta bauda, konfiskuota dalis automobilio vertę atitinkanti pinigų suma bei paskirtas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ko pasėkoje V. S. nebegalėjo dirbti vairuotojo darbo. Vien tai, kad V. S. buvo gėda dėl savo neteisėtų veiksmų ir jis neprisipažino savo darbdaviui, jog jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, siekiant neprarasti darbo, negali būti vertinama kaip išskirtinai sudėtinga situacija, nulėmusia nusikalstamos veikos padarymą. Papildomai pažymėtina, kad šiuo metu V. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (b. l. 138-139), o tai leidžia manyti, jog V. S. darbo neprarado, tik pradėjo dirbti kitose pareigose. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios savo turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Kaip jau minėta, švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuteistasis V. S. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, o jo įvykdytas nusikaltimas buvo išaiškintas po to, kai jo vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra visų būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė – V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Be viso to, apelianto teigimu, šiuo atveju, paskirta arešto bausmė prieštarauja teisingumo principui, tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais taip pat negali sutikti. BK 54 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos A. T. yra ne kartą pasisakęs, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

13. Teismas , švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-179-693/2019). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis vienintelis išlaiko šeimą ir turi mažametę dukrą yra svarbios, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, pakankamomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti. Vertinant šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste pažymėtina, jog paminėtos aplinkybės egzistavo iki nusikaltimo padarymo ir V. S. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, laiko mažesnį veikos pavojingumą, tokį manymą grįsdamas tuo, kad patikrinimo metu jis pats pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir nevengė atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiamojo posėdžio metu paties nuteistojo V. S. duotus parodymus, apie tai, kad jis nenorėjo rodyti vairuotojo pažymėjimo, o muitininkas kone pats iš piniginės jį ištraukė (b. l. 120-124), šiuos argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sumažinti savo kaltės ir atsakomybės mastus bei pateisinti savo poelgius. Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos, jų skunde nenurodė ir pats nuteistasis.

14. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su procesinių normų pažeidimais atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. S. buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 22, 261 straipsniuose ir jis jas suprato. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, buvo išklausyta V. S. nuomonė dėl pateikto kaltinimo supratimo, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos taikymo bei parodymų davimo, išklausyta V. S. baigiamoji kalba, paskutinis žodis. Jokių prašymų, pareiškimų ar pretenzijų jis nereiškė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti procesiniai pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

15. Kaip matyti, nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės - 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti. Kaip teisingai skunde nurodė nuteistasis, pagal naują BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263) asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis; nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas; kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Visgi čia būtina pažymėti, kad, be kita ko, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiai išvadai pagrindo šiuo atveju nėra. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam V. S., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs ir laikytina, kad V. S. neteistas, tačiau kaip charakterizuojantis jį aspektas yra tai, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos V. S. buvo padaręs nusikalstamų veikų, paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-05-22 baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55-58), ankstesniais nuosprendžiais taikytos baudžiamosios teisės priemonės – baudos, jo elgesio nepakeitė ir išvadų iš savo netinkamo elgesio jis nedaro, netgi priešingai, toliau elgiasi neteisėtai. Pažymėtina, jog padaręs nusikalstamą veiką-sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, ruošėsi daryti sekantį nusikaltimą, tai yra susitarė dėl netikro dokumento- vairuotojo pažymėjimo pagaminimo. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai V. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl prašymas taikyti nuteistajam V. S. BK 75 straipsnio 1 dalį negali būti tenkinamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasDanutė Švitinienė