Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. sausio 17 d.

K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos ir K. K. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. sausio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. iš K. K. konfiskuota telefono aparatas ,,Nokia“, kuprinė bei išieškota iš K. K. 800 Estijos kronų vertę atitinkanti pinigų suma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. ir K. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - kanapėmis ir jų dalimis - turint tikslą ją platinti, D. P. , organizavo neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių — gabenimą kontrabanda per Lietuvos valstybinę sieną, o K. K. , vykdydamas D. P. nurodymą, pasikėsino gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių- kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė, nes abu buvo sulaikyti policijos darbuotojų.

D. P. 2007-01-16, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį - 1967,2 g. -draudžiamos vartoti medicinos tikslams narkotinės medžiagos — kanapių ir jų dalių — supakuotos dviejuose paketuose, kurią 2007-01-16 apie 23.15 val. neteisėtai atgabeno į Panevėžio miesto autobusų stoties teritoriją, esančią adresu Savanorių a. 5, Panevėžyje ir neteisėtai perdavė bendrininkui K. K. , pastarajam nurodydamas gabenti didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1967,2 g. kanapių ir jų dalių - į Estijos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

K. K. 2007-01-16 apie 23.15 val., Panevėžio miesto autobusų stoties teritorijoje, esančioje adresu Savanorių a. 5, Panevėžyje, vykdydamas D. P. nurodymą - per Lietuvos Respublikos valstybės sieną maršrutiniu autobusu gabenti narkotinę medžiagą - neteisėtai iš D. P. įgijo didelį kiekį - 1967,2 g. - draudžiamos vartoti medicinos tikslams narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių - supakuotos dviejuose paketuose, tačiau nepavykus išvykti autobusu iš Panevėžio autobusų stoties į Estijos Respubliką, D. P. ir K. K. , veikdami bendrininkų grupėje, didelį kiekį narkotinės medžiagos -1967,2 g. kanapių ir jų dalių - neteisėtai gabeno į viešbutį „Pervaža", (duomenys neskelbtini) ir naktį iš 2007 m. sausio 16 d. į 17 d. neteisėtai laikė viešbučio kambaryje (duomenys neskelbtini), po to 2007-01-17 apie 9.30 val., didelį kiekį narkotinės medžiagos - 1967,2 g. kanapių ir jų dalių - neteisėtai gabeno į Panevėžio autobusų stotį, esančią adresu Savanorių a. 5, Panevėžyje, įsėdo į autobusą Setra, Estijos valst. Nr. 677MDN, vykstantį maršrutu Vilnius-Ryga-Talinas į Estijos Respublikos Talino miestą, kur K. K. neteisėtai, iki Saločių-Grenctalės jungtinio sienos perėjimo punkto šiukšlių dėžės spintelėje ir odinės striukės rankovėje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pasikėsino gabenti didelį kiekį - 1967,2 g. - draudžiamos vartoti medicinos tikslams narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių - supakuotos dviejuose paketuose, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo D. P. ir K. K. valios - abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų iki muitinės kontrolės.

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti arba panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir šioje dalyje jį išteisinti, arba pripažinti kaltu ir nuteisti už narkotinių medžiagų gabenimą, bet ne už jų platinimą, nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas remdamasis tik vienintelio, nenuginčijamai kalto narkotikų gabenimu asmens, K. K. parodymais, kuris apkaltino jį siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Apelianto teigimu, byloje atlikus cheminę – daktiloskopinę ekspertizę ant paketų su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis nebuvo rasta nei jo pirštų atspaudų, nei jokių kitų jo cheminių dalelių. Byloje apklausti liudytojai, anot nuteistojo, patvirtino tik patį faktą, jog jis bendravo su K. K. , nepatvirtindami jokių kitų, jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodymų.

Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį, tikslas narkotines medžiaga parduoti ar kitaip platinti yra privalomasis požymis, kuris turi būti įrodytas. Apelianto teigimu, narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys – buvo įgytos, turimos ir gabenamos, tačiau jokios užuominos apie narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą šioje byloje nebuvo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme narkotinių medžiagų gabenimo tikslas liko nenustatytas.

Nuteistojo K. K. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, panaikinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei, K. K. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. 3 p., 4 p., 3 d. 3 p., už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta įstatymo sankcijoje bei sušvelninti K. K. paskirtą galutinę bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas, K. K. atžvilgiu pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas bei jų pagrindu sušvelninęs bausmę, buvo nepakankamai nuoseklus, kadangi nesprendė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p. bei skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog tik K. K. nuoširdaus prisipažinimo bei jo nuoseklių ir teisingų parodymų dėka buvo per trumpą laiką atskleistos jo ir kito asmens nusikalstamos veikos, taip pat tai, kad realiai K. K. nusikalstamos veikos pavojaus visuomenei nesukėlė, nes nuo pat pradžių buvo kontroliuojamos policijos pareigūnų.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad narkotinių medžiagų įgijimą, jų laikymą ir gabenimą bei kontrabandą organizavo kitas asmuo, o K. K. vaidmuo šiose nusikalstamose veikose buvo antraeilis, teismui nebuvo pagrindo neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizode pripažinti K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. P. ir nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. P. ir nuteistojo K. K. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau nuteistojo kaltė dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo bei perdavimo K. K. , kad šis jas neteisėtai pergabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. narkotinių medžiagų gabenimo kontrabanda organizavimo, neabejotinai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir jų kontrabandos aplinkybes. Nuteistasis K. K. parodė, jog su D. P. jis susipažino prieš tris – keturis metus Talino mieste, bare, su D. P. bendraudavo kaip iš matymo pažįstami, tačiau draugais nebuvo. 2007 m. sausio mėnesio pradžioje D. P. pasiūlė jam užsidirbti, t. y. pervežti du paketus iš Lietuvos, už ką jis turėjo gauti 18000 estiškų kronų. Kas bus tuose paketuose D. P. nepasakė, tačiau jis suprato, kad tai bus nelegalus darbas. Jam sutikus, D. P. pasakė, kad 2007 m. sausio 16 d., apie 11 val. jis savo pašto dėžutėje ras mobiliojo ryšio telefoną su nauja SIM kortele, bei pinigus kelionei į Lietuvą ir atgal, o 2007 m. sausio 16 d., apie 12 val. jam reikės autobusu iš Talino išvažiuoti į Lietuvą. 2007 m. sausio 16 d., apie 11 val.jis savo pašto dėžutėje rado įjungtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ir 800 estiškų kronų. Nuvykęs į autobusų stotį, jis nusipirko bilietą į Vilnių ir apie 12 val. išvažiavo. Maždaug po valandos telefonu jam paskambino D. P. ir pasakė, kad jis išliptų Panevėžyje. Išlipęs Panevėžyje apie 19.30 val. jis nuėjo į autobusų stotį, kur susitiko su D. P. . Jie užėjo į parduotuvę, kurioje D. P. nupirko kuprinę. Išėję iš parduotuvės, jie nuėjo į autobusų stotį, D. P. kažkam paskambino iš telefono būdelės, po to abu nuėjo į piceriją. Picerijoje D. P. paaiškino, kad vieną paketą autobuse reikės padėti už šiukšlių kibiro, o kitą – po sėdynės apačia. Vėliau D. P. , pasiėmęs kuprinę, išėjo. Išėjęs iš kavinės jis laukė D. P. , kuris sugrįžo maždaug po 40 minučių, bet be kuprinės. Po to su D. P. jie nuėjo į kitą barą, kuriame buvo iki 23 val. Tada D. P. jam liepė eiti į autobusų stotį ir laukti, o pats nuėjo pasiimti kuprinės. Jam belaukiant autobusų stotyje, maždaug po 15 minučių sugrįžo D. P. ir atnešė kuprinę, kurioje buvo du paketai, apsukti mėlyna izoliacija. Tą vakarą į Taliną vykstantis autobusas neatvyko, todėl jie taksi automobiliu nuvažiavo į viešbutį, kuriame nakvojo. 2007 m. sausio 17 d., apie 9.30 val. jie su D. P. įsėdo į autobusą, vykstantį į Taliną. Jis su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo paketai. Autobuse, eidamas pro šalį, D. P. jam padavė dvi tūbeles klijų. Kaip buvo liepęs D. P. , vieną paketą jis priklijavo šiukšlių dėžės spintelėje, o kitą - įkišo į striukės rankovę, kadangi priklijuoti po sėdyne paketo negalėjo, nes autobuse buvo daug žmonių. Su D. P. kelionės metu jie nebendravo, nes buvo susitarę, kad turi elgtis kaip nepažįstami. Prieš Lietuvos – Latvijos sieną juos sulaikė policijos pareigūnai. Šiuos nuteistojo K. K. parodymus iš esmės patvirtino liudytojai – policijos pareigūnai R. S. ir A. M. , kurie gavę operatyvinės informacijos apie tai, kad į Panevėžį iš Talino maršrutiniu autobusu ketina atvykti asmuo vardu ,,Dima“ (operatyvinių priemonių pagalba buvo nustatyta, kad asmuo vardu ,,Dima“ gali būti D. P. ), iš tyrimo nenustatytų asmenų ketinantis įsigyti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, stebėjo D. P. veiksmus. Liudytojas R. S. nurodė, jog 2007 m. sausio 15 d., apie 19.23 val. į Panevėžio autobusų stotį atvyko autobusas, iš kurio išlipo D. P. . Atvykusį D. P. pasitiko D. R. , jie įsėdo į automobilį BMW 525, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Tą dieną D. P. bendravo su D. R. ir 2 – 3 nenustatytais asmenimis. 2007 m. sausio 16 d., apie 13.18 val. D. P. ir D. R. atėjo į taksofono būdelę, esančią Savanorių a. 7, Panevėžyje, iš taksofono D. P. kažkam paskambino. Apie 21.05 val. D. P. atėjo į Kudirkos g. 3 namą, jis su savimi turėjo tamsios spalvos kuprinę. Apie 21.07 val. D. P. iš minėto namo išėjo ir nuėjo į piceriją ,,Čili pica“, kurioje jo laukė apie 25 – 30 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpų, garbanotų plaukų jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo – K. K. . Vėliau abu jaunuoliai nuėjo į piceriją ,,Kakadu“, esančią Laisvės a.1, Panevėžyje, iš kurios išėjo apie 23.05 val. Kudirkos – Savanorių a. sankryžoje D. P. ir K. K. išsiskyrė – D. P. nuėjo į Kudirkos g. namą Nr. 3, o K. K. nuėjo į autobusų stotį. Apie 23.17 val. D. P. išėjo iš Kudirkos g. namo Nr. 3 nešinas baltos ir raudonos spalvos maišeliais bei tamsios spalvos kuprine. D. P. nuėjo į autobusų stotį ir kuprinę perdavė K. K. , o maišelius padėjo centriniame stoties pastate. Apie 23.50 val. D. P. ir K. K. susėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į viešbutį ,,Pervaža“, K. K. su savimi turėjo D. P. duotą kuprinę. 2007 m. sausio 17 d., apie 8 val. prie viešbučio atvažiavo taksi automobilis, į kurį įsėdo D. P. ir K. K. , K. K. su savimi turėjo tamsios spalvos kuprinę, o D. P. – raudonos ir baltos spalvos maišelius. Taksi automobiliu D. P. ir K. K. nuvažiavo į autobusų stotį, kur išsiskyrė ir tarpusavyje nebendravo, sėdėjo ir vaikščiojo atskirai, elgėsi taip, lyg būtų nepažįstami. Į maršrutinį autobusą ,,Setra“, Estijos valstybinis Nr. 677MDN, vykstantį maršrutu Vilnius – Ryga – Talinas, kuris į autobusų stotį atvyko apie 9.18 val., pirmas įlipo K. K. . Tuo metu D. P. kažką pirko spaudos kioske. Apie 9.29 val. D. P. įlipo į minėtą autobusą ir autobusas išvažiavo. Apie 10.15 val. kelyje Panevėžys – Ryga, Jungtinio sienos punkto Saločiai – Grenctalė ruože, Lietuvos Respublikos teritorijoje maršrutinis autobusas ,,Setra“, Estijos valstybinis Nr. 677MDN, vykstantis maršrutu Vilnius – Ryga – Talinas buvo sustabdytas ir apžiūrėtas. Autobuso apžiūros metu K. K. striukės rankovėje buvo rastas polietileninis paketas, apvyniotas mėlynos spalvos izoliacija, kitas toks pat paketas buvo rastas autobuso šiukšlių dėžės spintelėje. Liudytojas A. M. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. S. . Be nuteistojo K. K. ir liudytojų – policijos pareigūnų, stebėjusių D. P. ir K. K. veiksmus – parodymų nuteistojo D. P. kaltę įgijus, laikius, gabenus ir perdavus K. K. didelį kiekį narkotinių medžiagų, kad šis jas pergabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. organizavus narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokoluose nurodyta, jog picerijos ,,Čili“, esančios adresu Laisvės a. 5, Panevėžyje, direktorė pateikė apsaugos kamerų vaizdo įrašą, darytą 2007 m. sausio 16 d. (t. 1, b. l. 48 – 49). Pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad 2007 m. sausio 16 d., 19:49:03 į piceriją atėjo du žmonės, pagal apsirengimą ir kūno sudėjimą atitinkantys D. P. ir K. K. . K. K. su savimi atsinešė kuprinę. 20:41:40 D. P. išėjo; 20:41:53 D. P. grįžo; 20:42:09 D. P. išėjo su kuprine; 21:13:04 D. P. grįžo be kuprinės; 21:13:24 D. P. ir K. K. išėjo. Iš TEO LT pateiktos pažymos matyti, kad iš taksofono Nr. 45579727, esančio Savanorių a.7, Panevėžyje, 2007 m. sausio 16 d. laikotarpyje nuo 13.19 val. iki 13.22 val. buvo skambinta į Estijos tarptautiniu telefono kodu (0037) pažymėtus telefono numerius (t. 2, b. l. 130 – 132). Duomenys, užfiksuoti minėtoje pažymoje, patvirtina nuteistojo K. K. parodymus apie tai, kad 2007 m. sausio 16 d., apie 13 val., važiuojant autobusu iš Talino į Lietuvą, jam paskambino D. P. ir nurodė išlipti Panevėžyje, bei liudytojo R. S. parodymus apie tai, jog 2007 m. sausio 16 d., apie 13.18 val. D. P. įėjo į taksofono būdelę, esančią Savanorių a.7, Panevėžyje, ir iš jos kažkam skambino. Byloje surinktų įrodymų viseto pakanka neabejotinai išvadai, jog būtent D. P. iš nenustatytų asmenų įgijo didelį kiekį – 1967,2 g. - narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – jas laikė, gabeno bei perdavė K. K. , kad šis neteisėtai narkotine medžiagas pergabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. organizavo narkotinių medžiagų gabenimą kontrabanda.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., pagal kurią pripažinti kaltais D. P. ir K. K. , dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, kurią be objektyviųjų sudaro ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (kaltė, tikslas, motyvas). Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai dispozicijoje išreikšti žodžiais ,,turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti“. Pardavimas – narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą - yra vienas iš narkotinių medžiagų platinimo būdų. Kitokiu nei pardavimas platinimu teismų praktikoje laikomas narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikaltimo padarymo tikslas nurodo kaltininko siekius, dėl kurių jis ryžosi padaryti nusikaltimą. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 2 d., jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardintų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, platinimo konkretus būdas turi būti nustatytas ne prielaidų pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis. Kaip ir kiti subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, šis požymis plika akimi nematomas ir negali būti nustatomas byloje objektyviai, kaip tai galima padaryti su objektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais. Teismas išvadą apie subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro vadovaudamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina juos su kitais byloje nustatytais objektyviaisiais požymiais. Teismo išvados apie įrodymų įvertinimą, faktines bylos aplinkybes ir priimtus sprendimus turi būti kategoriškos, neprieštaraujančios ir apibrėžtos. Teismo nuosprendis turi būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad ,,aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog D. P. ir K. K. neteisėtai disponavo – įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį 1987,2 g. narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, todėl jų veika šiame epizode pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. kvalifikuota teisingai“ (t. 2, b. l. 243). Kaip jau buvo minėta, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovavosi kvalifikuodamas veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, jo dalį arba punktą. Toks motyvavimas turi būti suformuluotas taip, kad atitiktų požymius, nurodytus atitinkamame Baudžiamojo kodekso straipsnyje ir tas byloje nustatytas aplinkybes, kurios atitinka minėtus požymius. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, matyti, jog teismas tik aprioriškai konstatavo, kad D. P. ir K. K. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodydamas veikos kvalifikavimo pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį motyvų, o būtent, nėra motyvuota teismo išvada apie tikslą platinti narkotines medžiagas, nuosprendyje nėra motyvų, kodėl teismas daro tokią išvadą, nėra nurodyti ir faktiniai duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tikslą platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme neigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė, jog narkotinių medžiagų jis neįgijo, nelaikė ir negabeno. Nuteistasis K. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prisipažino, jog iš D. P. įgijo, laikė ir bandė neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau apie tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti nuteistasis nenurodė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis K. K. parodė, kad D. P. duotas narkotines medžiagas jis turėjo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Estijoje jas grąžinti D. P. . Ką D. P. ketino daryti su narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis K. K. teigė nežinojęs. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. P. ir K. K. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat nėra nustatytas narkotinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. yra reikšmingas ir būtinas įrodyti subjektyviosios pusės požymis – tikslas. Vien tik neteisėtas didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neįrodžius tikslo jas parduoti ar kitaip platinti buvimo, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Tik Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. dispozicija suformuluota taip, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nėra privalomas nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, nulemiantis veikos kvalifikavimą pagal minėtą straipsnį. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numatyta atsakomybė už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Objektyviosios pusės požymis - labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal minėtą straipsnį. Tuo tarpu, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., be objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių būtina nustatyti ir tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo faktą. Vien tik objektyvusis požymis – didelis narkotinių medžiagų kiekis, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltininko siekius parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad narkotinės medžiagos buvo gamintos, perdirbtos, įgytos, laikytos, gabentos ar siųstos turint tikslą jas platinti. Kolegijos nuomone, laikantis nuostatos, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik kategoriškai, neginčytinai ir neabejotinai byloje surinktais įrodymais nustačius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo, byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad D. P. ir K. K. įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas realizuoti. Byloje nesant įrodymų, kad D. P. ir K. K. didelį kiekį – 1987,2 g. narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių – įgijo, laikė, gabeno turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nuteistųjų nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kaip neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinkamai skiriant bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo K. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo K. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. 3 p., 4 p., 3 d. 3 p. nuostatas ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta įstatymo sankcijoje bei sušvelninti K. K. paskirtą galutinę bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tačiau pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. K. , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nusikalstamas veika – narkotinių medžiagų gabenimas kontrabanda nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir K. K. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. 4 p. nuostatas bei paskyrė K. K. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių, nustatančių baudžiamąją atsakomybę, už jo padarytas veikas sankcijų vidurkiai. Perkvalifikavus K. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., atitinkamai švelninama ir bausmė. Kolegijos nuomone, paskyrus K. K. švelnesnę bausmė rūšį nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. sankcijoje arba dar labiau sumažinus paskirtos bausmės dydį, būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas, kadangi ši K. K. padaryta nusikalstama veika – narkotinių medžiagų gabenimas kontrabanda - priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), K. K. paskirta bausmė ir taip yra artima sankcijos minimaliai ribai. Skiriant bausmę K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis K. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo K. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą organizavo kitas asmuo, o K. K. vaidmuo buvo tik antraeilis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tokio antraeilio vykdytojo atsakomybės sunkinti. Be to, apeliantas abejoja, ar D. P. ir K. K. galima laikyti bendrininkais narkotines medžiagas laikant ir gabenant, kadangi D. P. visas narkotines medžiagas perdavė K. K. ir jie kartu jomis nedisponavo. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas karu su K. K. laikė, gabeno, po to perdavė K. K. , kad šis narkotines medžiagas kontrabanda pergabentų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. K. K. , iš D. P. gavęs narkotines medžiagas, jas laikė, gabeno bei pasikėsino didelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabanda išgabenti iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistieji D. P. ir K. K. susitarė dėl numatytos nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdo, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, t. y. abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., vykdytojai (bendravykdytojai). Ši aplinkybė teisėtai ir pagrįstai pripažinta nuteistųjų D. P. ir K. K. atsakomybę sunkinančia.

Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Skiriant bausmę atsižvelgiama į faktinį asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį, neteisėto jo elgesio nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems (ar galėjusiems atsirasti) padariniams. Faktinis dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdis nustatomas pagal asmens kaip bendrininko dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje rūšį. Šioje byloje nustatyta, kad tiek D. P. , tiek K. K. laikė, gabeno narkotines medžiagas, po to D. P. organizavo, K. K. pasikėsino šias narkotines medžiagas pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. K. K. nusikalstamos veikos pobūdis ir dalyvavimo bendrininkaujant nusikalstamos veikos daryme laipsnis neleidžia jo

nepripažinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., bendravykdytoju ir nelaikyti K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., iš esmės teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas, tinkamai motyvavo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, tačiau, motyvuodamas bausmės skyrimą D. P. , teismas be kitų aplinkybių, išvardintų Lietuvos Respublikos BK 54 str., pažymi ir tai, kad savo esme nusikalstamos veikos, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra ir savanaudiškos. Ši pirmosios instancijos teismo išvada, kaip ir išvada apie tikslą platinti narkotines medžiagas, yra aprioriška, nemotyvuota, nepagrįsta jokiais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Kaip minėta, visos teismo išvados tiek dėl asmenų kaltumo, tiek dėl veikos kvalifikavimo, dėl bausmės skyrimo ir kt., turi būti motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tik tokiu atveju nuosprendis visumoje ir dalyse yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant jokių faktinių duomenų apie D. P. savanaudiškus motyvus disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir organizuojant jų kontrabandą, į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant D. P. bausmės dydžio klausimą, t. y. D. P. bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., turėtų būti švelninama.

Neišeinant iš apeliacinių skundų ribų, kolegijai nėra pagrindo svarstyti nusikaltimų sutapties klausimo, todėl bausmės, paskirtos K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. (pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. 4 p.) ir D. P. – pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 5 d. 1 p.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p.p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti.

D. P. ir K. K. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir skirti bausmes:

D. P. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metam 6 (šešiems) mėnesiams;

K. K. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

D. P. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., sušvelninti iki 5 (penkerių) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 p., bausmes, paskirtas K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti K. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.