Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) išnagrinėjusi nuteistojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal šiuos teismų subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 nuosprendį, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 63 straipsnio 1 dalį 4 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl BK 64¹ straipsnio taikymo už kiekvieną veiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė - 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį, kuriuo G. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su to paties teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu 2016 m. sausio 19 d. nuosprendis pakeistas – panaikintas paskirtos bausmės subendrinimas su 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir atliktas bausmės įskaitymas. Paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 27 d., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžius ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2014 m. lapkričio 6 d. Bausmės pabaiga: 2020 m. gegužės 5 d. Pusę bausmės nuteistasis atliko: 2017 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pastarąjį nutarimą nuteistasis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nurodydamas, kad šiame bausmės vykdymo etape nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, ir šioje stadijoje nesudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėjo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šioje bausmės vykdymo stadijoje neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistojo įsitikinimu, svarbu, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą formalus lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejamas su nusikaltimo sunkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą.

Nuteistasis nurodo, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą, kiek įmanoma geru elgesiu ir darbu įkalinimo įstaigoje stengiasi įrodyti, jog jis pasikeitė ir likusią laisvės atėmimo dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymi, jog vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatyta, nuteistojo darbinė motyvacija pataisos namuose trunkanti virš metų, įsipareigojimas gydytis priklausomybių reabilitacijos centre ir pan. Nurodo, kad jis įgijo staliaus specialybę, šiuo metu mokosi siuvėjos specialybės, nuolat dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, atvykęs į įkalinimo įstaigą net keturis kartus savo iniciatyva atliko gerbūvio darbus, dalyvavo nuteistųjų adaptacijos programoje.

Nuteistasis nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems asmenims. Nurodo, jog teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą palengvinti nuteistųjų socialinę adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Visos laisvės atėmimo bausmės po tam tikro laiko turėtų būti peržiūrimos prasmingumo požiūriu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus. Tai ne tik suteiktų nuteistajam vilties, bet ir skatintų geriau elgtis.

Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo skundžiama nutartis yra Komisijos vertinimo imitacija, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai.

Nuteistasis vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika nurodo, kad bausmės peržiūros kriterijai ir sąlygos turi būti pakankamai konkretūs ir tikslūs, kad atitiktų teisinio tikrumo reikalavimus. Svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti.

Skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <.....>. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri atitiktų jo padarytas nusikalstamas veikas bei asmenybę, paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų G. B. ankščiau daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Apysunkį nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę nuteistasis padarė neišnykus teistumui. Kaip matyti iš asmens byloje esančio Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo problemų, nuteistojo teigimu, narkotikai jam padeda užsimiršti, atitrūkti nuo sunkumų, Komisijos nutarime nurodyta, kad pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat yra vartojęs narkotikus. Įvertinus teismui pateiktus duomenis pažymėtina, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, impulsyvumas, sunkumai sprendžiant problemas ir pasekmių įvertinio stoka gali būti susijusi su nusikalstamu elgesiu, o jo ankstesnė neigiama patirtis gali būti vertinama kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad G. B. priskirtinas vidutinei rizikos grupei (52 balai), pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai nesiekia nusikalstamo elgesio žemos rizikos ribos (nuo 1 iki 40 žema riba), kas rodo, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals, išlieka.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima izoliuotai atsižvelgti tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ir spręsti ar jis jau pasitaisė, bet ir į tai, už kokių nusikalstamų veiksmų padarymą jis yra nuteistas, kokią padarė žalą, kaip elgėsi iki bausmės atlikimo, ir ar šiuo metu yra pilnai įgyvendintas nubaudimo už padarytas veikas principas.

Nuteistojo skunde nurodomas teigiamas jo elgesys įkalinimo įstaigoje, negali paneigti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir būtinumo užtikrinti ir kitus įstatyme numatytus paskirtos bausmės tikslus, tame tarpe nubaudimo už padarytas veikas, teisingumo įgyvendinimo bei tinkamo nuteistojo elgesio užtikrinimą.

Nors nuteistasis nurodo, kad jau yra atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį ir, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis nėra tokia, kad galima būtų laikyti ją pakankama. Konstatuotina, kad vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi nuostatomis vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, o taip pat bus galima laikyti, kad jo atlikta bausmės dalis yra pakankama bausmė už padarytas nusikalstamas veikas. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ankščiau aptartas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad G. B. paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.