- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-354-361-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. Z.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Nuosprendžiu R. K. iš V. Z. priteista 5000 Lt neturtinės žalos bei 7435,45 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. nuteistas už tai, kad 2009-06-27, apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), R. K. sodyboje, tyčia kumščiu sudavė R. K. į veidą ir nulaužė 11-to danties šaknį bei išjudino iš vietos 21-ąjį dantį, taip padarydamas R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo ir pripažinti R. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad apkaltinamasis teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta, neginčija, kad įvykio dieną R. K. sudavė į veidą, nes ši jį ir R. K. įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukė, dėl to jis nesusivaldė ir sudavė nukentėjusiajai, neginčija ir paskirtos bausmės. Nuosprendyje konstatuojama, kad R. K. padaryta materialinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, bet tokios teismo išvados yra neteisingos. Ieškovės pateikti įrodymai visiškai nereiškia, kad ji jau patyrė materialinę žalą. Išrašai iš medicininių dokumentų apie tai, kokie jai bus atlikti dantų tvarkymo darbai, nereiškia, kad nukentėjusioji jau patyrė realias išlaidas ir tokiu būdu patyrė žalą. Realiai civilinės ieškovės įrodyta žala turi būti pagrįsta kasos pajamų orderiais ir kasos čekiais su sąskaitomis faktūromis ar paslaugų suteikimo sutartimis, kuriose turi būti įvardytos suteiktos paslaugos. Iš jų matytųsi, ar turėtos išlaidos susijusios su jo, V. Z., veiksmais ir padaryta žala. Priešingu atveju galima teigti, kad civilinė ieškovė gavo visai kitokio pobūdžio paslaugas, o šias išlaidas be jokio pagrindo susiejo su įvykiu. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis procesas neatleidžia civilinio ieškovo nuo pareigos įrodinėti civilinio ieškinio pagrįstumą, teikti tinkamus įrodymus, o teismą nuo pareigos vertinti įrodymus jų pakankamumo ir leistinumo požiūriu. Be to, baudžiamajame procese, nagrinėjant civilinio ieškinio klausimus, vadovaujamasi CK, o esant reikalui ir CPK normomis. Teismas dėl ieškinio pagrįstumo, įrodymų ir jų pakankamumo bei leistinumo nepasisakė, iš esmės atleido R. K. nuo pareigos įrodinėti civilinį ieškinį. Civilinės ieškovės pateikti dokumentai neįrodo jokių sąsajų su įvykdytais veiksmais ir vadinama žala, kuri turėjo atsirasti dėl nusikalstamų veiksmų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. K. lankėsi net 3 odontologinėse įmonėse, jokių išrašų dėl suteiktų paslaugų pobūdžio ir apimties kartu su kasos pajamų orderiais ir čekiais ji nepateikė. Akivaizdu, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir materialinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta ir neįrodyta. Tas pats paminėtina ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma, t. y. 5000 Lt, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl yra pagrįsta. Apeliantas mano, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatytas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Teismas, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas, nevertino to, kad nukentėjusioji savo provokaciniais veiksmais, kurie, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p., sukėlė atsiradusias pasekmes. V. Z. taip pat nurodo, kad neatsižvelgta į jo materialinę padėtį, gaunamas pajamas, nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, atsiradusias pasekmes. Pats sužalojimas teismo medicinos specialisto priskirtas nežymių sveikatos sutrikdymų kategorijai. Nustatytas neturtinės žalos dydis nėra proporcingas sveikatos sutrikdymo mastui ir iš esmės yra grindžiamas pačios nukentėjusiosios emocijomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 2 d., privalėjo pripažinti teisę nukentėjusiajai į civilinio ieškinio patenkinimą, o dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus taip pat negali teisingai išnagrinėti civilinio ieškinio klausimo.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. prašo nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priteisdamas neturtinę žalą teismas atsižvelgė ne tik į padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį, bet ir į tai, kad tolimesnis gydymas yra skausmingas ir ilgai trunkantis, iki šiol nebaigtas, sukelia diskomfortą ir blogina gyvenimo kokybę, patirtoms gydymo išlaidoms pagrįsti yra pateikti rašytiniai įrodymai. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas esą ji pati išprovokavo žalingas pasekmes, ciniškas, kadangi ji, neleisdama neblaiviam asmeniui vairuoti, vykdė pilietinę pareigą. V. Z. argumentas apie sunkią turtinę padėtį nepagrįstas, kadangi jis su sutuoktine gyvena ūkiškai, dirba, gauna nuolatines pajamas, išlaikytinių neturi.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
V. Z. apeliaciniu skundu ginčija tik priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį bei prašo civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 109 str. numato, kad baudžiamojoje byloje atsakingam asmeniui pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, o pagal BPK 115 str. 2 d. tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas manė, jog R. K. privataus kaltinimo byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimui duomenų pakanka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato būtinybės civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. R. K. pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia patirtą turtinę žalą, motyvavo, kaip pasireiškė neturtinė žala. Todėl apelianto prašymas civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka atmestinas.
Nukentėjusiajai R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista 7435,45 Lt turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas mano, kad šis žalos dydis nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Nukentėjusioji pareikšdama civilinį ieškinį pateikė rašytinius įrodymus (išrašą iš odontologinės kortelės, mokėjimo kvitus, kasos pajamų orderius), patikslindama civilinį ieškinį pridėjo papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad ji tęsia pradėtą gydymą (b. l. 71, 75). Nors, kaip matyti iš kasos pajamų orderių, R. K. iš pradžių lankėsi ne vienoje odontologinėje įmonėje, tačiau visi apsilankymai buvo netrukus po to, kai jai buvo padarytas dantų sužalojimas, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje paaiškino, jog taip ieškojo pigesnių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad būtent dėl V. Z. suduoto smūgio R. K. buvo sužaloti dantys, įvertinant byloje pateiktą gydymo planą su nurodytais įkainiais, kitus rašytinius įrodymus, rinkoje egzistuojančias realias dantų gydymo kainas, apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista turtinė žala abejonių nekelia, juolab, jog gydymas vis dar tęsiamas, o kaip matyti iš gydymo plano, R. K. tvarkomi būten tie dantys, kuriuos V. Z. ir sužalojo, suduodamas jai smūgį.
Nukentėjusioji pareikšdama civilinį ieškinį, be turtinės žalos, prašė priteisti ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu R. K. būtent tokią neturtinę žalą ir priteisė, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog toks neturtinės žalos dydis yra per didelis. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertina ne tik kilusias pasekmes, bet ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau manytina, jog į juos bus pakankamai atsižvelgta R. K. priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip bus įvertinta ir skirtingų interesų pusiausvyra, užtikrinti protingumo, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai, juolab, kad V. Z. teisiamajame posėdyje teigė sutinkąs mokėti 8000 Lt, galėtų tartis ir dėl 10000 Lt (b. l. 66). Nukentėjusiajai priteistos bendros žalos dydis kaip tik ir būtų artimas sumai, kurią nuteistasis įvardijo kaip jam prieinamą, be to, priteista neturtinė žala pakankamai kompensuotų nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neprieštarautų teismų praktikai dėl žalos, kuri padaroma nesunkiais tyčiniais nusikaltimais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti.
Sumažinti iš V. Z. nukentėjusiajai R. K. priteistą neturtinę žalą iki 2000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis neskundžiamas.