- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4582-1068/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01143-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, S. M.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, S. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas yra A. A. ir D. A. sūnus. A. A. ir D. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjo, santuokos metu gimė S. M.. Po pareiškėjo tėvo A. A. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. A. vardu yra įregistruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos su A. A. metu ir laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusiosios mamos D. A. valdytą turtą, nes mirusioji buvo priėmusi ir realiai valdė savo mirusio sutuoktinio A. A. palikimą, susidedantį iš sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios dalies, bet nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo. D. A. privalėjo per tris mėnesius kreiptis į notaro biurą ir priimti palikimą, likusį po sutuoktinio A. A. mirties, tačiau į notarą ir į teismą ji nesikreipė, mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai ir jį iki savo mirties valdė, tvarkė kaip savo turtą – liko gyventi name, jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius bei naudojosi asmeniniais vyro daiktais, laikė jo turtą savo turtu. Kadangi D. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. A., mirties (duomenys neskelbtini), pas notarą neišreiškė valios priimti sutuoktinio palikimą, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o pareiškėjas negali priimti viso motinos D. A. iki mirties valdyto turto, todėl prašo nustatyti juridinį faktą, kad D. A. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A. ir D. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus M. A. (pareiškėjas) ir dukra S. M.. A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Sutuoktiniai A. A. ir D. A. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Po A. A. mirties likusiu turtu iki savo mirties (duomenys neskelbtini) naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokesčius mokėjo pareiškėjo motina D. A.. Po D. A. mirties pareiškėjas M. A. kreipėsi į notarą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nėra priimtas D. A. sutuoktinio A. A. palikimas, todėl nėra galimybės priimti palikimo pilna apimtimi.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. ir D. A. santuokos metu įgijo turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Po sutuoktinio A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties D. A. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. lapkričio 12 d. išduotame medicininiame D. A. mirties liudijime nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. D. A. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio A. A. mirties, ji perėmė sutuoktiniui priklausiusią turto dalį ir pradėjo ją valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.