Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-22855-986/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
e2YT-22855-986/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01974-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
B. B.
Suinteresuotas asmuo
V. K., B. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22855-986/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01974-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10, 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir B. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio R. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir nustatyti protingą terminą įforminti palikimo priėmimą. Nurodė, kad santuokoje su R. K. susilaukė dviejų vaikų: V. K. ir B. Š. Po R. K. mirties liko statiniai esantys (duomenys neskelbtini). 1996 m. liepos 11 d. sutartimi R. J. pardavė R. K. 0,1573 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 0,1573 ha žemės sklypas po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Registrų centre R. K. vardu neįregistruotas. 2022 m. rugsėjo pabaigoje B. B. informavo, jog 0,1573 ha žemės sklypas po R. J. santuokos nutraukimo priklauso jo buvusiai sutuoktinei. Nuo 1996 m. iki dabar minėtu žemės sklypu, įgytu 1996 m. liepos 11 d., disponavo R. K. ir B. B.; po sutuoktinio R. K. mirties – B. B. Išsprendus po vyro mirties likusio turto paveldėjimo klausimą, B. B. galės kreiptis į teismą dėl 0,1573 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės klausimo išsprendimo. Pareiškėja paveldėti juridiškai priklausantį turtą negali, kadangi formaliai praleistas įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą. B. B. palikimą po R. K. mirties priėmė, per įstatymo nustatyta 3 mėnesių terminą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: mirus sutuoktiniui R. K. jį palaidojo, tvarkė būtinus dokumentus laidojimo pašalpai gauti. Po vyro mirties savo žiniai pasiėmė jo asmeninius daiktus, name liko gyventi, ir gyvena iki šiol. Namą prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Kito kelio, išskyrus teisminį, įrodyti palikimo priėmimo faktą neturi.

Suinteresuoti asmenys B. Š. ir V. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (santuokos liudijimo, gimimo ir mirties liudijimų) matyti, kad pareiškėja B. B. ir R. K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Suinteresuoti asmenys B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir R. K. vaikai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad būdamas santuokoje su pareiškėja, R. K. įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 1996 m. liepos 11 d. sutarties, matyti, kad R. J. pardavė R. K. 0,1573 ha žemės sklypą, su jame esančiais statiniais esančiais (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 12 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2022-245-PD)-24 patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. rugsėjo 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. P-43 nurodyta, kad B. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Ši pilietė šeimos neturi. 2022 m. rugsėjo 13 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte dėl B. B. gyvenamosios vietos Nr. P-44 nurodyta, kad B. B. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. rugpjūčio 13 d., kuomet su šeima įsigijo butą ir atvyko gyventi iš (duomenys neskelbtini) miesto, tačiau pastatams tuo metu nebuvo suteikti adresai. Suteikus gyvenamosios vietos adresus pastatams, B. B. nebuvo persideklaravusi duomenų, tačiau visą laiką gyveno tame bute. 2022 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. P-45 nurodyta, kad B. B. ir R. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 1996 m. rugpjūčio 13 d., (duomenys neskelbtini) iki R. K. mirties (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, patvirtina, kad pareiškėja mokėjo už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą vandenį ir elektrą 2018, 2019 metais.

Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti po R. K. mirties, kadangi praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Notarė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išdavė liudijimą, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. K., Kėdainių rajono 1-ame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjos B. B. pareiškime ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad B. B. po sutuoktinio R. K. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: po sutuoktinio mirties liko gyventi ir iki šios dienos gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškime nurodytų aplinkybių. Nors pateikti mokėjimai už komunalines paslaugas yra vėlesni nei trys mėnesiai po R. K. mirties, tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad mokesčiai buvo mokami ir trijų mėnesių laikotarpiu po R. K. mirties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja su R. K. turtu po jo mirties elgėsi kaip su savu, kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos B. B. arba palikėjo R. K. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos sutuoktinio R. K. mirties.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti protingą terminą įforminti palikimo priėmimą. Tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje nėra atnaujinamas terminas palikimui priimti. Šiuo sprendimu jau yra konstatuojamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po R. K. mirties, faktiškai pradėdama valdyti palikėjo turtą. Kadangi papildomas terminas palikimo priėmimui nėra reikalingas, todėl pareiškėjos prašymas dėl protingo termino palikimui priimti nustatymo netenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam R. K. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas