Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A-586-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00044-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2..; 1.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUosprendis

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per penkis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu priteista iš G. S. nukentėjusiajai A. L. 500 Lt neturtinės žalos ir 600 Lt atstovavimo procese išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, stumdamas lengvojo automobilio priekabą, sutrenkė A. L. dešinę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių paburkimą dešinės plaštakos I delnakaulio projekcijoje.

Nuteistojo G. S. teigimu, teismo nustatytos aplinkybės, jog jis tyčia stūmė automobilio priekabą į nukentėjusiąją A. L., matydamas, jog ji stovi garažo vartų tarpduryje, užtverdama įvažiavimą į garažą, ir tokiais savo veiksmais ją sužalojo, neatitinka pastarajai nustatyto sužalojimo mechanizmo. 2007-10-30 specialisto išvadoje Nr. G 2560/07 (03) nustatyta, kad A. L. poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimas dešinės plaštakos I delnakaulio projekcijoje atsirado dėl bukos traumos arba susimušus plaštaką į panašų daiktą. Remiantis šia išvada, negalima atmesti prielaidos, kad A. L. susižaloti plaštaką galėjo atsitrenkdama į kokį nors buką daiktą. Be to, apelianto teigimu, A. L. nustatytas dešinės rankos plaštakos sužalojimas prieštarauja jos bei liudytojų, kuriuos ji prašė apklausti, nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog A. L. stovėjo garažo tarpuvartėje, tikėdamasi, kad jis – G. S. – nestums į ją priekabos ir kad jo veiksmai jai buvo netikėti, kad ji nuo priekabos smūgio atšoko į garažo vidų, todėl nebuvo stipriau sužalota. Apeliantas pažymi, kad A. L. padaryta kraujosruva ant plaštakos nugarinio paviršiaus buvo neryški, tai reiškia, kad buvo nestiprus kontaktas su kietu buku daiktu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad automobilio priekaba yra metalinė, todėl tikėtina, kad po kontakto su priekaba turėjo atsirasti ne tik ryškesnė kraujosruva, bet ir odos nubrozdinimai. Taip pat nesuprantama, kodėl sumušimas konstatuotas plaštakos nugariniame paviršiuje, nes dešinės rankos plaštaka tokioje padėtyje reikštų, kad ranka buvo nuleista žemyn ir kad A. L. nesiėmė veiksmų priekabai sustabdyti bei save apsaugoti. Tačiau liudytoja M. S. 2007-10-31 pareiškime policijai nurodė, kad jam – G. S. – stumiant priekabą A. L. bandė priekabą sulaikyti.

Nuteistojo teigimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo bei A. L. asmenybes, t. y. nevertino jų elgesio konfliktų metu bei tikėtinos agresijos lygio. G. S. pažymi, jog A. L. buvo ne kartą taikytos administracinio bei baudžiamojo poveikio priemonės: prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-752-158/2008, kurioje A. L. sutuoktinis R. L. buvo nuteistas už tai, kad sumušė jį – G. S. – tą pačią dieną – 2007-10-26. Minėtoje byloje priimtame teismo nuosprendyje nurodyta, jog 2005-05-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. S. pareiškimą dėl R. L. elgesio ir G. S. pasiūlyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka; 2006-07-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. S. pareiškimą dėl R. L. ir A. L. elgesio ir G. S. pasiūlyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka; 2006-08-11 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. S. (G. S. sutuoktinės) pareiškimą dėl R. L. elgesio ir A. S. pasiūlyta dėl turto sugadinimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka; 2007-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. L. paskirta bauda dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, kurį ji padarė 2007-04-06, adresu Paribio g. 8, Klaipėdoje. Be to, nuteistasis G. S. nurodo, jog A. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2010-08-30 sumušė jo sutuoktinę A. S. (ji yra I grupės invalidė). Be to, apeliantas G. S. nurodo, kad ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00424-12 pagal jo pareiškimą dėl jo turto vagystės iš jam priklausančio pastato, esančio Paribio g. 8, Klaipėdoje. G. S. nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nustatytos teisinę galią turinčiais oficialiais dokumentais, leidžia susidaryti pakankamą vaizdą apie jo ir A. L. akivaizdžiai skirtingą agresijos lygį bei konfliktų sprendimo būdus, t. y. jog jis konfliktus sprendžia teisinėmis priemonėmis, o A. L. – savo aktyviais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir vadovavosi prielaidomis. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas G. S. pripažindamas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį rėmėsi iš esmės pačios nukentėjusiosios A. L. parodymais, 2007-10-30 specialisto išvada Nr. G 2560/07(03), bei kaip liudytojų apklaustų nukentėjusiosios šeimos narių – dukters L. N. ir jos vyro R. N. bei mamos M. S. – parodymais. Teismas taip pat konstatavo, kad kaip liudytojai apklausti A. G. ir G. D. parodė, jog nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematė, tačiau baudžiamosios bylos Nr. PK-752-158/2008 nagrinėjimo metu liudytojas G. D. parodė, kad nieko tikslaus apie G. S. ir A. L. prie garažo įvykusį konfliktą, nežino, lauke buvo A. L. ir R. N.. Kolegijos nuomone, teismas, pripažindamas G. S. kaltu dėl nežymaus A. L. sveikatos sutrikdymo, netikdami įvertino įrodymus bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų.

Iš byloje esančio nukentėjusiosios A. L. 2011 m. liepos 27 d. pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad nukentėjusioji G. S. kaltino tuo, kad jis 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, stumdamas lengvojo automobilio priekabą, sutrenkė A. L. dešinę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių paburkimu dešinės plaštakos I delnakaulio projekcijoje.

Iš byloje esančios 2007-10-30 specialisto išvados Nr. G 2560/07(03) matyti, kad A. L. buvo padaryta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių paburkimas dešinės plaštakos I delnakaulio projekcijoje. Sužalojimas padarytas dėl bukos traumos, ar susimušus plaštaką į panašų daiktą maždaug iki 4 parų iki apžiūros. Dėl nurodytų sužalojimų A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tačiau, kolegijos nuomone, vien nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t.y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t. y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Nuteistasis G. S., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jog 2007 m. spalio 26 d., apie 16 val., jokio smurto prieš A. L. nevartojo, tik norėjo pastatyti lengvojo automobilio priekabą į savo garažą. Tuo metu jo mama M. S. įėjo į garažą ir neleido priekabos įstumti, stumdama ją rankomis atgal. Jis laikė priekabą iš kito galo ir neleido mamai jos išstumti lauk iš garažo. Tuo metu nukentėjusiosios A. L., kuri yra jo sesuo ir su kuria vyksta konfliktas dėl garažo nuosavybės, nei garaže, nei kieme nebuvo, ji atėjo tuo metu, kai mama M. S. nuėjo į namus kviesti policijos, o jis buvo kieme. Į garažą atėjusi A. L., pradėjo mėtyti jo daiktus, išstūmė į lauką priekabą. Jis A. L. neleido mėtyti daiktų. A. L. nuėjus, jis priekabą vėl įstūmė į garažą.

Nukentėjusioji A. L. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus jai padarė G. S.. Parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. prie garažo dirbo jos dukters draugas R. N.. G. S. pastarąjį apie 16 val. nustūmė nuo garažo ir jį užrakino. G. S. atidarė garažo vartus ir į garažą pradėjo stumti lauke stovėjusią automobilio priekabą. Tuo metu prie garažo buvo ji – A. L., M. S. ir R. N.. Ji ir M. S. atsistojo tarpuvartėje, kad G. S. negalėtų įstumti į garažą priekabos. Tačiau G. S., matydamas jas, jėga stūmė priekabą ir sužalojo jos – A. L. – dešinę ranką. Stipriau nebuvo sužalota , nes saugodamasi nuo G. S. stumiamos priekabos atsitraukė į garažo vidų, prie sienos. Ji vos spėjo pasitraukti į šoną, tačiau priekaba kliudė jos ranką ir ją sužalojo. Po to M. S. nuėjo į namus ir apie įvykį pranešė policijai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog G. S. kaltė dėl nežymaus A. L. sveikatos sutrikdymo įrodyta nukentėjusiosios A. L. parodymais apie tai, kad ji 2007 m. spalio 26 d. buvo sužalota G. S. stumiamos automobilio priekabos. Jos sužalojimo laiką ir mechanizmą patvirtina Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada 2007-10-30 Nr. G 2560/07(03). Liudytojai M. S., R. N. ir L. N. patvirtino, kad G. S., matydamas, kad A. L. stovi garažo tarpduryje ir prieštarauja priekabos įstūmimui į garažą, nepaisydamas stovinčio žmogaus, stūmė priekabą ir sužalojo A. L. ranką. Liudytojai A. G. ir G. D. parodė nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematę, tačiau baudžiamosios bylos Nr. PK-752-158/2008 nagrinėjimo metu liudytojas G. D. tvirtino, kad nieko tikslaus apie G. S. ir A. L. konfliktą, vykusį prie garažo nežino, lauke buvo A. L. ir R. N.. Teismas konstatavo, jog šių duomenų pakanka išvadai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė G. S., padaryti. Kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta.

Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog G. S., matydamas, kad nukentėjusioji A. L. stovi garažo vartų tarpduryje, taip užtverdama įvažiavimą į garažą, tyčia stūmė automobilio priekabą į nukentėjusiąją ir tokiais savo veiksmais ją sužalojo. Apelianto G. S. teigimu, jis tik norėjo įstumti savo automobilio priekabą į garažą, tačiau mama M. S. neleido jam to padaryti. Tuo metu A. L. garaže nebuvo, ji atėjo vėliau ir išstūmė priekabą iš garažo, vėliau jis priekabą įstūmė atgal. Kaip liudytojai apklausti A. G. ir G. D. parodė, jog nukentėjusiosios A. L. įvykio vietoje nematė. Tuo tarpu pati nukentėjusioji A. L. bei liudytojai M. S., R. N. ir L. N. tvirtino, kad G. S. priekabą į garažą stūmė A. L. bei M. S. stovint garažo tarpduryje. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną G. S. bandė įstumti savo automobilio priekabą į garažą, tačiau G. S. tvirtina, kad tuo metu A. L. garaže nebuvo, ji atėjo vėliau, tuo tarpu pastaroji bei kaip liudytojai apklausti M. S. (nukentėjusiosios A. L. mama), L. N. (A. L. dukra) bei R. N. (A. L. dukros vyras) tvirtina priešingai – kad A. L. atėjo vėliau. Tačiau šiuo atveju ginčo dėl to, kad ir A. L. buvo konflikto dalyvė ir kad priešinosi G. S. ketinimui įstumti priekabą į garažą (kaip pati nurodė – stovėjo garažo tarpduryje) nėra, todėl, atsižvelgiant į specialisto išvadoje A. L. konstatuotus sužalojimus – poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių paburkimą dešinės plaštakos I delnakaulio projekcijoje, neatmestina, jog pati nukentėjusioji A. L., aktyviai priešindamasi G. S. ketinimui įstumti priekabą į garažą, galėjo susižaloti dešinę plaštaką. Kita vertus, neatmestina, kad ir G. S., stumdamas priekabą į garažą, galėjo sužaloti A. L. ranką. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tuo tarpu byloje faktinės aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad G. S. veiksmai stumiant priekabą į jam priklausantį garažą buvo nukreipti į tai, kad tyčia stumiama priekaba sužaloti nukentėjusiąją A. L.. Todėl jeigu ir laikyti, kad A. L. rankos sužalojimas buvo padarytas G. S. stumiant priekabą į garažą, ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad G. S. tyčia buvo nukreipta sužaloti nuketėjusiąją A. L..

Šioje byloje kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. L. į medikus kreipėsi ne iš karto po sužalojimo, o praėjus trims dienoms. Policiją įvykio dieną kvietė taip pat ne ji, o jos bei apelianto G. S. mama M. B.. Pareiškimą policijai rašė taip pat M. B.. Tuo tarpu A. L. pareiškimo policijai nerašė, o skundą dėl sužalojimo padavė praėjus daugiau kaip keturiems metams. Nors A. L. privataus kaltinimo skunde pažymėta, jog 2007-07-01 su G. S. vyko teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisės atidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (LAT 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 ir 2011-07-01 nutartis 3K-3-305/2011), todėl ji nenorėjo pradėti baudžiamojo proceso prieš G. S., kad nekiltų įtarimų, kad tokiu būdu ji siekia apkaltinti G. S., tačiau iš byloje esančio 2007-11-06 Klaipėdos miesto 2-ojo PK VP PN tyrėjo nutarimo matyti, kad 2007-11-05 Klaipėdos miesto 2-ajame PK buvo užregistruotas A. L. pareiškimas būtent dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog BPK 408 straipsnio dalyje nurodyta, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Nukentėjusioji A. L. kaltinimus G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo iš esmės grindė savo bei artimų giminaičių – dukters L. N., pastarosios vyro R. N. bei mamos M. S., kurios santykiai su G. S. taip pat yra konfliktiški, parodymais. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu A. L. nuteista už tai, jog ji 2010-08-30 sumušė G. S. žmoną A. S., kuri yra I grupės invalidė. A. L. vyras R. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis tą pačią dieną, t. y. 2007-10-26 nežymiai sužalojo G. S.. Šie duomenys patikrinti, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad nuosprendžiai yra įsiteisėję. Be to, apelianto G. S. apeliaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-20 nutarimu A. L. paskirta bauda dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, kurį ji padarė 2007-04-06, adresu Paribio g. 8, Klaipėdoje, o šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00424-12 pagal jo pareiškimą dėl jo turto vagystės iš jam priklausančio pastato, esančio Paribio g. 8, Klaipėdoje. Esant šiems duomenims akivaizdu, jog minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes iš bylos medžiagos matyti, jog šie liudytojai nukentėjusiosios A. L. konfliktuose su apeliantu G. S. palaiko ją, kaip dukrą (liudytoja M. S. yra A. L., kartu ir apelianto G. S., mama, kuri su pastaruoju nuolatos konfliktuoja, bylinėjasi dėl nuosavybės ir palaiko dukrą A. L.) bei mamą ir anytą (liudytoja L. N. yra A. L. dukra, R. N. – žentas). Teismui pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajai A. L. padarytų sužalojimų dėl anksčiau nurodytų aplinkybių abejonių liudytojų parodymais nepašalino. Esant aptartų duomenų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamų G. S. kaltės įrodymų dėl A. L. sužalojimo nėra.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra, neištyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik nukentėjusiosios bei kaip liudytojų apklaustų pastarosios artimųjų giminaičių, kurie, kaip nustatyta, yra suinteresuoti byloje asmenys, parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikšmingas bylai aplinkybes, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį G. S.. Dėl byloje esančių abejonių, kad būtent G. S. padarė A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, šis nusikaltimas G. S. negali būti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis G. S. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.