Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-01 · Byla Nr. A2.6.-6906-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-01
Bylos Nr.
A2.6.-6906-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06316-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6906-271/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06316-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2014 m. liepos 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant A.Nikitinai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S.,vertėjai K.Chvatovai,suinteresuotam asmeniui D. S.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjęsM. S., a.k(duomenys neskelbtini),
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliotas pareigūnas R. G. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-12856182-14 už tai, kad jis 2014-05-17 10.55 val., neturėdamas teisės, vairavo automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Džiaugsmo gt. 91, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeidęs KET reikalavimus. Pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 141, 141.3, 234 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu M. S. pažeidimų padarymo faktą pripažino ir paaiškino, kad eismo įvykio dieną vairavo automobilį Peugeot, kurį pirko iš buvusios savininkės, bet neregistravo sandorio Regitroje. Pripažįsta, kad teisės vairuoti automobilį neturėjo. Išgėręs nebuvo, užsikalbėjo su keleiviu, nepastebėjo, kaip išvažiavo į priešpriešinio judėjimo juostą, todėl jo automobilis kontaktavo veidrodžiu su priešpriešine juosta važiavusiu automobiliu. Po įvykio išsigando, nesustojo ir pasišalino. Gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Suinteresuotas asmuo D. S. parodė, kad 2014-05-17 važiavo Džiaugsmo gatve Vilniuje, kai pamatė, jog į jo judėjimo juostą išvažiavo automobilis Peugeot. Teko ieškoti išeities ir važiuoti per veją, tarp stulpų, kad išvengtų rimtesnio susidūrimo. Automobiliai kontaktavo veidrodžiais. Jei jis nebūtų sureagavęs laiku, pasekmės galėjo būti žymiai sunkesnės. Matė, kad automobilyje yra kompanija vaikinų. Peugeot vairuotojas po eismo įvykio nesustojo, nuvažiavo toliau. Iškvietė policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veiksmų kvalifikavimo

Byloje surinktų įrodymų visuma – paties M. S. paaiškinimu teisme, suinteresuoto asmens D. S. parodymais, eismo įvykio vietos bei automobilių Peugeot ir Opel Omega apžiūros rezultatais, policijos pareigūno N. P. tarnybiniu pranešimu yra visiškai įrodyta, kad M. S. pažeidė KET 14, 141, 141.3 reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 232 punktas numato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala eismo įvykio dalyviai gali surašyti įvykio deklaraciją. Jei dėl aplinkybių nesutariama, eismo dalyviai turi kviesti policijos pareigūnus. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. M. S. veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Savo veiksmais jis pažeidė KET 232 p. (ne 234 p., kaip nurodyta protokole) reikalavimus. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad M. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Jis suvokė, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad kitas eismo dalyvis, Opel Omega automobilio vairuotojas turėjo išvažiuoti nuo kelio ant vejos, kad išvengtų didesnės avarijos. Automobiliai kontaktavo veidrodžiais, automobilio Opel Omega savininkui padaryta turtinė žala. Taigi, vairuotojas aiškiai suvokė, kad buvo eismo įvykio dalyviu, kad yra apgadintas ne tik jo vairuojamas automobilis, bet ir kito asmens automobilis. Nepaisydamas to, jis nesustojo, tęsė judėjimą ir iš įvykio vietos pasišalino. Todėl M. S. veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. M. S. dirba, turi šeimą, mažametį vaiką. Jo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytų pažeidimų jis gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Buvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Už abu padarytus pažeidimus skirtinos įstatymu numatytos, artimos vidurkiui, dydžio baudos, taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl baudų subendrinimo. M. S. niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau praeityje, t.y. 2004-2005 m. buvo baustas už vairavimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, tinkamų išvadų nepadarė. 2014-05-17 vėl vairavo automobilį, kurį, kaip teigia, nupirko iš kito asmens, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nes buvo itin neatidus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sunkesnių avarijos padarinių pavyko išvengti tik todėl, kad vairuotojas D. S. išsuko iš kelio ir išvažiavo ant žaliosios vejos. Atsižvelgiant į tai automobilis Peugeot konfiskuojamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. teisėjas

nutarė:

M. S., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - 1300 Lt bauda;

pagal LR ATPK 130 str. 1 d. 4300 Lt bauda su automobilio Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu nustatyti jam galutinę nuobaudą – 4300 Lt baudą su automobilio Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski