Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š. 2012-02-18 apie 20.30 val., bute, esančiame A.Juozapavičiaus g. 6a-25, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė dukrai V. K. rankos delnu per veidą ir kairę ranką, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Š. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, jog bute, esančiame A.Juozapavičiaus g. 6a-25, Vilniuje, gyvena jis su žmona bei dukra su savo šeima – sutuoktiniu bei vaiku. 2012-02-18 vakare išgirdo dukters kambaryje verkiantį anūką, todėl nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad anūkas paliktas vienas. Kaip tik tuo metu į kambarį atbėgo dukra su savo sutuoktiniu. Jis dukrai išreiškė pretenzijas, kad tinkamai neprižiūri vaiko, kad rūkyti gali eiti po vieną, taip nepaliekant vieno vaiko. Dėl to kilo konfliktas su dukra. Konflikto metu dukra provokavo jį, dėl to rankos delnu stumdamas nuo savęs sudavė dukrai per ranką, galėjo pataikyti ir per veidą. Įvykio metu buvo neblaivus. Dėl tokio poelgio labai gailisi, taip įvyko pirmą kartą, dukters atsiprašė, ši jam atleido. Viskas įvyko, nes labai myli vienintelį anūką, kurį jis nuolat prižiūri.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad gyvena Juozapavičiaus g. 6A-25, Vilniuje, kartu su vyru ir tėvais. Turi mažametį vaiką (10 mėn. amžiaus). 2012-02-18 tėvas V. Š. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20.30 val. pradėjo konfliktuoti, reikšti jai pretenzijas dėl vaiko auklėjimo ir pradėjo ją trankyti rankomis. Vieną kartą trenkė nestipriai į veidą ir vieną kartą į kairę ranką. Didelių sužalojimų ji nepatyrė ir pas medikus nesikreips. Dėl tėvo suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2012-02-18 nuo 14 val. iki 19 val. svečiavosi jos mamos teta su savo dukra. Po to, kai svečiai išėjo, ji su sūnumi ir vyru buvo viename kambaryje, o jos tėvai buvo kitame kambaryje. Ji sūnų buvo pastačiusi lovytėje, o ji pati buvo šalia įėjimo į kambarį, su sūnumi ji žaidė. Kai jie žaidžia, jos sūnus tuo metu, kai jos nemato imituoja, kad verkia, garsiai zirzdamas. Minėtas garsas primena verkimą. O kada ją pamato, tuomet jis ima labai garsiai juoktis. Jie taip su sūnumi žaidė apie 10-15 min. Pamena, kad jos vyras tuo metu pasisukęs šonu žiūrėjo televizorių. Iš kambario, kuriame miegojo tėvai, išėjo tėvas. Ji suprato, kad jis atsikėlė tikriausiai norėdamas užeiti į tualetą, todėl ji pasitraukė į šalį ir buvo savo kambario tarpduryje. Tėvas jai jis nieko nesakė, savo dešinės rankos plaštaka pamojo jai prieš veidą. Kodėl jis taip pasielgė, ji nesuprato. Jis jai nieko nesakė ir ji jam nieko nesakė. Tada jis savo ranka sudavė jai per kairį skruostą ir vėl savo rankos delnu sudavė per kairę ranką, ties vieta, esančią netoli peties. Ji tada garsiai sušuko: „Ką čia darai?“ Tėvas jai nieko neatsakė. Tada jos vyras, tuo metu kai ji surėkė, atsistojo ir priėjo prie jos tėvo ir savo delnais stumdamas atstūmė tėvą V. Š. iš kambario, uždarė duris. Ji iš karto paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir skambino pagalbos telefonu Nr. 112. Paskambinusi ji informavo, kad jos išgėręs tėvas mušasi, ar šokinėja, ar kažkaip panašiai pasakė, dabar nepamena, nes buvo išsigandusi. Pareigūnus laiptinės apačioje pasitiko jos vyras, ji parašė pareiškimą. Pareigūnai paėmė jos rašytą pareiškimą ir su savimi išsivedė jos tėvą V. Š.. Po poros dienų, kai tėtis grįžo, jie pasikalbėjo. Jis atsiprašė, jie bendrauja toliau. Jis padeda prižiūrėti sūnų Tajų. Ji patyrė fizinį skausmą, didesnių sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė. Toks įvykis jų šeimoje įvyko pirmą kartą. Prieš tai tėtis nei prieš ją, nei prieš jos mamą, nei prieš jos vyrą, nei prieš jos sūnų rankos nebuvo pakėlęs. Kodėl tėtis taip pasielgė, jie išsiaiškino atvykus pareigūnams, nes tėtis galvojo, kad ji neprižiūri vaiko, nes jis tuo metu garsiai verkė. O kaip ir minėjo tai buvo todėl, kad ji žaidė su savo sūnumi. Galbūt tėtis nebūtų taip audringai sureagavęs, jei nebūtų pavartojęs alkoholio, ir jis norėjo miegoti, o ji su sūnumi žaisdami trukdė jam miegoti. Ji supranta, kad minėto konflikto nebūtų buvę, jei ji su šeima gyventų atskirai nuo tėvų, artimiausiu metu planuoja persikraustyti. ( b.l. 9, 11-12 ) 2012-02-23 V. K. pareiškime nurodyta, jog jos tėvas V. Š. jos atsiprašė, ji atleido, jokių pretenzijų neturi. Tėvas ir toliau padeda jai prižiūrėti vaiką. ( b.l. 23 )

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad gyvena kartu su žmona V. Š. – K, sūnumi T. K., uošviu V. Š., uošviene D. Š.. 2012-02-18 vakare apie 19-20 val. grįžo iš darbo namo ir grįžęs kambaryje žiūrėjo televizorių. Kambaryje žmona žaidė su vaiku slėpynių, t.y. ji slėpėsi už spintos ir vis pasirodydavo sūnui. Kai sūnus ją pamatydavo, labai garsiai imdavo rėkti, juoktis. Tiksliai laiko nurodyti negali kiek jie taip žaidė, galbūt apie 10-15 min. Apie 20-21 val. išgirdo žmonos aiktelėjimą ir atsisukęs pamatė šalia jos stovintį uošvį. Žmona traukėsi atbula nuo tėvo ir net atsisėdo ant taburetes. Uošvis ir žmona nieko nesakė. Jis suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Tada priėjo prie uošvio ir jį delnais stumdamas išstūmė iš kambario ir netrukus uždarė duris. Jo žmona skambino pagalbos telefonu ir informavo apie įvykį. Jis spėjo išgirsti, kaip ji paminėjo, kad girtas jos tėvas rankomis mosikuojasi. Ką ji toliau telefonu kalbėjo, jis negirdėjo, nes išėjo į laiptinę. Pareigūnai atvyko labai greitai, jis su pareigūnais nuėjo į butą. Jam žmona pati sakė, kad jos tėvas, išėjęs iš kambario, kuriame miegojo su uošviene, pradėjo rankomis mosikuotis ir savo ranka sudavė per jos ranką. Taip pat paminėjo, kad tėvas lyg ir buvo nusitaikęs duoti smūgį ranka jai per veidą, bet nepatikslino, ar tėvas jai sudavė smūgį per veidą. Jis to veiksmo nematė, nes, kaip ir minėjo, kambaryje sėdėdamas žiūrėjo televizorių ir buvo jį pasigarsinęs, todėl tik išgirdo žmonos aiktelėjimą, po to, kai jau viskas pasibaigė. Toks atvejis jų šeimoje pirmą kartą. Uošvis tikrai nei prieš uošvienę, nei prieš jo žmoną, jį, jų vaiką rankos anksčiau nekėlė. ( b.l. 28-29 )

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja D. Š. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru V. Š. dviejų kambarių bute, adresu Juozapavičiaus g.6A-25, Vilniuje. Kartu su jais gyvena jos dukra Vytenė su vyru R. K. ir sūnumi T. K.. 2012-02-18 dienos metu nuo 15 val. iki 19 val. buvo namuose svečių. Jos vyras kartu su svečiais vartojo alkoholį. Išleidusi svečius apie 20 val. ji nuėjo miegoti. 2012-02-18 apie 21.30 val. ją pažadino dukra Vytenė ir informavo, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Vytenė prie pareigūnų jai pasakė, kad buvo su šeima savo kambaryje ir pas juos buvo triukšminga, nes jie kartu su vyru žaidė su mažamečiu jos anūku Tajumi. Staiga į dukters kambarį atlėkė Vytautas ir pasakė pastabą dėl vaiko priežiūros. Tada Vytautas savo ranka Vytenę ar tai pastūmė, ar trenkė, ji nežino, nieko pasakyti negali, nes dukra pasakodama to nedetalizavo. Po to, kai Vytenė baigė pasakoti pareigūnams apie tai, kas įvyko, pasakė, kad rašys pareiškimą. Ji su anūku Tajumi buvo kitame kambaryje. Toks atvejis, kada jos vyras panaudojo smurtą prieš dukterį, kiek jai pačiai žinoma, įvyko pirmą kartą. Nori patikslinti, kad kai Vytautas būna išgėręs, tampa agresyvokas, tačiau rankos prieš ją, vaikus, kitus asmenis anksčiau nekėlė. ( b.l. 26-27 )

Patikros alkotesteriu duomenimis V. Š. 2012-02-18 21.30 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas. ( b.l. 31 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. Š. sudavė savo dukrai V. K. ranka per veidą ir ranką, taip sukeldamas šiai fizinį skausmą, todėl V. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis (BK 8 straipsnio 2 dalis)“ 15 punktas).

Kaltinamojo V. Š. padaryta veika pagal baudžiamąjį įstatymą laikoma nesunkiu nusikaltimu, nenustatyta, jog ja buvo sutrikdyta V. K. sveikata. Teismas įvertinęs V. Š. padarytą nusikaltimą, jo pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, pažeidimo laipsnį, kvalifikacinius nusikalstamos veikos požymius, nusikalstamų padarinių nebuvimą, nusikaltimo padarymo būdą, tyčios turinį ir jos kryptingumą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, taip pat kitus padarytos nusikalstamos veikos požymius pripažįsta, kad kaltininko padaryta veika nors ir formaliai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos respublikos BK 140 str. 1 d., sudėtį, tačiau realiai jos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. V. Š. tokią veiką įvykdė pirmą kartą, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nestipriai sudavė dukrai rankos delnu, dėl ko ši patyrė trumpalaikį fizinį skausmą, su dukra susitaikė, ši jam atleido. Savo padarytą nusikalstamą veiką jis nuoširdžiai pripažino ir gailėjosi dėl įvykdyto, nusikalstama veika padaryta spontaniškai abipusio konflikto metu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažįsta įstatymo numatytą pagrindą V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo.

Siekdamas teisingumo principo įgyvendinimo ir teigiamo poveikio V. Š. sąmonei taip, kad jis ateityje niekada nebedarytų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, teismas jam skiria baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina paskelbus nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str., BK 37 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72 ² str., teismas

nusprendė

V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl veikos mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.