Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-28 · Byla Nr. A2.6.-6064-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-28
Bylos Nr.
A2.6.-6064-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05459-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
V. T.
Kategorijos
  • 45.4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6064-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05459-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.4; 45.4.4.; 45.4.5.; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui A. M., išnagrinėjusi V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2014 m. gegužės 7 d., apie 15.22 val., Karaliaučiaus g. 5 namo kieme, Vilniuje, vairavo A. P. priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,08 promilės), buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepastebėjo gale stovinčio automobilio „BMW“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jį ir įvykio metu apgadino abu automobilius. Įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 16, 231 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. paaiškino, jog, baigęs darbą objekte, sėdo į automobilį „Honda“, jam reikėjo atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo. Bevažiuodamas pajuto lengvą prisilietimą prie kito automobilio, suprato, kad buvo kontaktas, tačiau jis neišlipo, nes smūgis buvo labai lengvas. Signalizacija nesuveikė, jis važiavo lėtai, iš automobilio neišlipo, kadangi įvykį vertino kaip mažareikšmį, juk „automobiliai ne krištolinės vazos“. Nesidomėjo, kokios markės buvo kitas automobilis. Negalėjo tiksliai atsakyti, ar po įvykusio atsitrenkimo jį kažkas stabdė, jam mosikavo. Gal ir buvo taip, bet jis nekreipė dėmesio ir nuvažiavo. Dėl nustatyto neblaivumo paaiškino, jog įvykio išvakarėse buvo draugų susibūrimas vyriškoje kompanijoje, jis vartojo alkoholį. Kiek išgėrė, negali pasakyti. Ryte jautėsi normaliai, galėjo vairuoti. Atvykęs į objektą (darbo vietą), apie 9 val. 30 min.-10 val., išgėrė vieną butelį alaus. Iš darbo išvažiavo apie 15 val., fizinė būklė buvo gera, jautėsi žvaliai, blaivus. Kodėl alkotesteris parodė tokius rodmenis, nežino, gal todėl, jog iš vakaro vartojo alkoholį. Nelabai norėtų sutikti su šiais rodmenimis. Galvoja, jog pareigūnai jam turėjo pasiūlyti dar kartą pūsti arba pasitikrinti kraują, juk alkotesteris remiasi vien tik kvapu, galėjo bent pasiūlyti prasiskalauti burną. Paaiškinime parašė, jog visai nevartoja alkoholio, nes yra kraujo donoras, tačiau tąkart jis padarė išimtį ir alkoholį vartojo. Paprastai alkoholio beveik nevartoja, išgeria tik porą kartų per metus. Pastaruoju metu nebėra kraujo donoras. Pareigūnams paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimą kartu su pinigine paliko darbe. Kartu paliko ir technikinį pasą, automobilio draudimą (b. l. 40-41).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. V. paaiškino, jog 2014-05-07, vidurdienį, tiksliai valandos pasakyti negali, kartu su darbo vadovu stovėjo prie namo laiptinės (Karaliaučiaus g. 5, Vilniuje) ir rūkė. Buvo daugmaž 50 m nuo vietos, kurioje pastebėjo autoįvykį. Iš pradžių nekreipė jokio dėmesio, tiesiog pravažiavo automobilis, atrodo “Honda“ markės. Jis važiavo tiesiai, lyg ir turėjo pasisukti, bet užvažiavo ant bortuko, tada šiek tiek pavažiavo ir kliudė sidabrinės spalvos automobilį „BMW“, po ko išvažiavo iš kiemo. Grįžęs namo, telefonu pranešė policijai. Pasakė valstybinio numerio raides, skaičių nespėjo įsidėmėti. Paskambinęs išėjo į lauką ir ėjo link prekybos centro „Maxima“, kur automobilių stovėjo aikštelėje pamatė tą patį „Honda“ automobilį ir vairuotoją, kuris, išlipęs iš automobilio, prie durelių vėmė. Jis kažką sumurmėjo, kad „tai viskas dėl manęs ar per mane“. Jis (M. V.) sustojo priešais pastarojo automobilį, netoli stovėjo mergina su vaiku, kuriai jis liepė pasitraukti. Dar kartą paskambino į policiją, paprašydamas greičiau atvažiuoti. Tuo metu „Honda“ vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo iš prekybos cento aikštelės. Jis (M. V.) buvo priverstas pasitraukti. „Honda“ nuvažiavo link M. Mažvydo mokyklos. Dėl kieme įvykusio automobilių kontakto liudytojas M. V. parodė, kad atsitrenkimas buvo pakankamai stiprus, pasigirdo duslus įbrėžimo garsas. Būtent kilęs garsas ir atkreipė jo dėmesį, jis iškart atsisuko, nes stovėjo nugara į įvykio vietą. Jei ne garsas, gal ir nebūtų supratęs, kad kažkas įvyko. Stovėdamas už daugmaž 50 m, aiškiai girdėjo automobilių atsitrenkimo garsą. Vėliau priėjęs prie nukentėjusiojo „BMW“, pamatė, kad įbrėžtas minėto automobilio bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, šiek tiek įlenktas, įbrėžtas sparno kampas, atkabinta bamperio apdaila „moldingas“. Liudytojo teigimu, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo matyti, kad automobilio „Honda“ vairuotojas yra neblaivus. Tą sprendė iš jo stovėsenos, vėmimo, nerišlaus kalbėjimo, taip pat buvo matyti iš to, kaip vairavo. Jis prie pastarojo mašinos privažiavo iš priekio (neįgaliojo vežimėliu), galvojo, kad taip vairuotojas pamatys ir niekur nevažiuos, tačiau šis pasuko automobilį kairiau ir nuvažiavo (b. l. 41-42).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad 2014-05-07 per radijo ryšio stotelę gavo informaciją apie kilusį eismo įvykį, iš kurio vietos vairuotojas pasišalino. Jis kartu su kolega nuvažiavo į įvykio vietą (Karaliaučiaus g. 5, Vilniuje), kur rado neįgaliojo vežimėlyje sėdintį liudininką, paėmė iš jo paaiškinimą. Liudytojas nurodė, kaip automobilis „Honda“ atsitrenkė į automobilį „BMW“ ir pasišalino. Paėmę liudytojo paaiškinimą, nuvyko pas pažeidėją sulaikiusius patrulius. Pažeidėjas kartu su automobiliu „Honda“ buvo sulaikytas T. Narbuto gatvėje. V. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Parodžius alkotesterio rodmenis, pažeidėjas su jais sutiko. Tik po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pastarasis ėmė teigti su alkotesterio parodymais nebesutinkantis. Pažeidėjui, kaip ir visais atvejais, buvo išaiškinta teisė blaivumą pasitikrinti atitinkamoje gydymo įstaigoje (b. l. 52).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. V. paaiškino dirbantis patrulių rinktinėje „Vytis“. Atsimena, kad buvo pranešimas apie eismo įvykį, kilusį Pilaitės mikrorajone. Nurodyta, kad automobilis „Honda“ iš Pilaitės, T. Narbuto gatve važiuoja link centro. Jie nurodytą automobilį sustabdė. Jo vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Tą sprendė iš nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, paprašius persėsti į policijos automobilį, pastarajam sunkiai sekėsi pajudėti. Paklaustas paaiškinti, kodėl vairuoja tokiame stovyje, V. T. bandė kažką aiškinti, tačiau jo kalbą suprasti buvo sunku, pastarasis nerišlia kalba aiškino neva brolio žmona pagimdė dvynukus. Iš ilgametės darbo patirties gali tvirtai pasakyti, kad vairuojas buvo stipriai neblaivus. Apie automobilio sustabdymą ir vairuotojo sulaikymą pranešė atitinkamiems pareigūnams ir laukė jų atvykstant. Kiek atsimena, buvo pažeista automobilio „Honda“ galinė dalis, tačiau tiksliai kas – šiuo metu jau neatsimena (b. l. 52-53).

Šalies argumentai

V. T. paaiškinimo duomenimis, 2014-05-07, apie 15.20 val., jis vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo atbulas ir atsitrenkė į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamanė, kad tai menkas įbrėžimas ir išvyko į namus. Alkotesterio parodymais netiki, nes yra kraujo donoras, vengia vartoti alkoholį (b. l. 10).

V. T. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-11825052-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. V. T. kaltę taip pat įrodo M. V. paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad jis matė, kaip žalios spalvos automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulomis užvažiavo ant bortelio ir kliudė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino (b. l. 9) ir A. M. 2014-05-07 paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-05-04, apie 20.00 val., jis vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, automobilį pastatė Karaliaučiaus g. 7 namo kieme. 2014-05-07, apie 15.50 val., sulaukė policijos skambučio, informavo, jog jo automobilis apgadintas. Atvykęs prie automobilio, pamatė, kad jis iš tiesų apgadintas (b. l. 11). Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio R. V. 2014-05-07 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-05-07, apie 15.22 val., dirbant su patruliu D. K. iš VPK OVS gavo pranešimą dėl eismo įvykio adresu Vilnius Karaliaučiaus g. 5. Atvykę šiuo adresu rado apgadintą automobilį „BMW” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudininką M. V., kuris paaiškino matęs, kaip kieme automobilis „Honda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovinti automobilį „BMW” ir iš įvykio vietos pasišalino. Radio ryšiu patrulis ARGO-11 paaiškino, kad automobilį Honda sulaikė T. Narbuto gatvėje. ARGO-11 patruliai perdavė pilietį V. T., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, tarnybiniame automobilyje su alkotesteriu patikrinus automobilio „Honda“ vairuotojo blaivumą nustatytas 2.08 prom. girtumas. V. T. paaiškino kad vairavo automobilį „Honda“ ir Karaliaučiaus g. 5 namo kieme atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, įvykio vietoje nepasiliko, nes pagalvojo kad apgadinimai nežymūs. Su alkotesterio parodymais nesutiko, aiškindamas kad alkoholio beveik nevartoja, vairuotojo pažymėjimo nepateikė aiškindamas, kad paliko namie (b. l. 4). Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2014-05-07 tarnybiniame pranešime nurodyti analogiški duomenys dėl minimo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių (b. l. 5). Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 2 kuopos vyresniojo patrulio S. V. 2014-05-07 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-05-07, apie 15.25 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. N., gavo pranešimą, kad Pilaitės pr. važiuoja automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, padaręs autoįvykį, pasišalino, įtariama, vairuotojas neblaivus. Automobilis buvo sustabdytas Narbuto g., važiuojant nuo Spaudos rūmų netoli Mėnulio sustojimo. Automobilį vairavo V. T. gim. 1961-06-06 (iš žodžių), automobilio galinis bamperis ir kairės pusės bagažinės dangtis buvo apgadinti. Vairuotojas iš pažiūros buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. V. T. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, draudimo polisą ir techninės apžiūros taloną, automobilis registruotas A. P., gim. 1961-09-23, vardu (b. l. 6). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Karaliaučiaus g. 5, Vilnius, ir nurodyti automobilių apgadinimai - automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, bagažinės dangtis (b. l. 8). Alkotesterio kvito duomenimis, V. T. 2014-05-07, 16.18 val., nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 14).

A. M. elektroniniu būdu pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo apgadintas jo automobilio „BMW“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) priekinis vairuotojo pusės sparnas (sulankstytas ir subraižytas), taip pat subraižytas priekinis bamperis, įskilo tos pačios pusės žibinto stiklas, nuo smūgio lūžo žibinto laikikliai, numuštas variklio dangčio kairysis kampas (b. l. 44).

Taigi byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia abejoti, kad V. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Nors pastarasis iš esmės neigia jam nustatytą 2,08 promilių neblaivumą (girtumą), tačiau bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. T. eismo įvykio metu išties buvo neblaivus. Visų pirma byloje yra alkotesterio „Dr?ger Alcotest7510“, Nr. 1620440, duomenys, kuriuose užfiksuotas V. T. neblaivumo laipsnis (b. l. 14). Alkotesterio tinkamumas abejonių nekelia, byloje yra pateiktas jo patikros sertifikatas (b. l. 15). Patikrinimo alkotesteriu aplinkybės buvo aiškios ir nekeliančios jokių abejonių. V. T. teisme ėmė teigti neva pareigūnai jam turėjo pasiūlyti dar kartą pūsti į alkotesterį, taip pat pasiūlyti prasiskalauti burną ir pan. Pažymėtina, jog nei po to, kai buvo sustabdytas ir tikrintas alkotesteriu, nei apklausiamas teisme, V. T. nenurodė alkoholį vartojęs prieš kelias ar keliolika minučių iki jo sustabdymo. Būtent tokia aplinkybė, nurodanti alkoholio vartojimo faktą nepraėjus 15-20 min iki patikrinimo, galėtų suteikti pagrindą manyti, jog buvo nesilaikyta instrukcijos reikalavimų, kas galėtų iškreipti tikrinimo rezultatus. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip minėta, V. T. apie tokią aplinkybę apskritai net neužsiminė. Priešingai, rašytiniame paaiškinime jis nurodė alkoholio ne tik įvykio dieną, bet ir apskritai nevartojantis, o teisme teigė, kad gėrė išvakarėse bei ryte, apie 9 val. 30 min. – 10 val. Be to, pastarajam nesutikus su alkotesterio duomenis, nevyko į atitinkamą medicinos įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, nors tokia teisė, kaip parodė liudytoju apklaustas D. K., jam ir buvo išaiškinta. Pagrindų, dėl ko V. T. turėjo būti priverstinai pristatytas į tokią įstaigą, taip pat nebuvo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nė vienam iš apklaustų liudytojų nekilo jokių abejonių dėl V. T. neblaivumo (girtumo). Pareigūnai D. K. ir S. V. teigė, jog apie pastarojo neblaivumą sprendė iš akivaizdžių požymių – alkoholio kvapo, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Kaip teigė S. V., pastarajam dėl tokios būsenos sunkiai sekėsi nueiti iki pareigūnų automobilio, be to, aiškindamas tokią būseną, nurodė šventęs brolio vaikų (dvynukų) gimimą. Liudytojas M. V. parodė, kad V. T. neblaivumą rodė jo elgesys – atitinkama stovėsena, nerišlus kalbėjimas, vėmimas, be to, tai buvo matyti ir iš jo vairavimo. Taigi neginčytinai įrodyta, kad V. T. įvykio metu buvo neblaivus, jam konstatuotas 2,08 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Taip pat byloje pilnai įrodyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T., padaręs eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokios aplinkybės jis iš esmės ir neneigia, tik subjektyviai aiškina nesuteikęs tokiam eismo įvykiui jokios reikšmės – neva susidūrimas buvo nežymus, o „automobiliai – ne krištolinės vazos“. Iš V. T. parodymų matyti, kad jis pajuto automobilių susidūrimą, suprato, kad įvyko kontaktas, jautė smūgį, nors ir nestiprų. Nepaisydamas to, jis iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo toliau, automobilių apgadinimais nesidomėjo. Apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad V. T. vairuojamo automobilio „Honda“ atsitrenkimas į kitą stovintį automobilį „BMW“ buvo stiprus, jis, stovėdamas daugmaž už 50 metrų, aiškiai pajuto duslų garsą, kuris buvo pakankamai stiprus. Automobiliai ne susilietė, o atsitrenkė. Tas atsitrenkimo garsas iškart atkreipė jo dėmesį, nors jis ir stovėjo nugarą į įvykio vietą. Priėjęs arčiau, pamatė esant įbrėžtą automobilio „BMW“ bamperį, priekinį kairės pusės žibintą, šiek tiek įlenktą, įbrėžtą sparno kampą, atkabintą bamperio apdailą („moldingą“) (b. l. 41-42). Byloje esančiais papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nurodyta, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis bei priekinis kairės pusės žibintas. Automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis ir bagažinės dangtis (b. l. 8). A. M. taip pat patvirtino, jog jo automobiliui buvo padaryti nurodyti apgadinimai - sulankstytas ir subraižytas priekinis vairuotojo pusės sparnas, subraižytas priekinis bamperis, įskilo tos pačios pusės žibinto stiklas, nuo smūgio lūžo žibinto laikikliai, numuštas variklio dangčio kairysis kampas (b. l. 11, 44). Tokiu būdu laikytina, kad V. T., padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino dvi transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltės įvykdžius minėtą pažeidimą nepaneigia subjektyvūs teiginiai apie tai, kad eismo įvykį laiko menkaverčiu.

Trečiąjį inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą – galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimą – V. T. neginčija ir nurodo pažymėjimą kartu su pinigine palikęs darbe.

Tad, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino visi V. T. inkriminuoti kaltinimai – administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus (2,08 promilės), buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepastebėjo gale stovinčio kito automobilio, trenkėsi į jį ir įvykio metu apgadino abu automobilius, įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veika teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimas transporto srityje), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuotina, nepaisant to, kad ankstesni tos pačios rūšies pažeidimai (įtvirtinti ATPK dešimtame skirsnyje) yra nešiurkštaus pobūdžio. Taip pat įvertinama V. T. asmenybė (dirba, užsiima statyba ir renovacija, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. T. baudas, kiek didesnes nei ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalus šių baudų dydis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam dvidešimt penkių (25) litų dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam keturių tūkstančių dviejų šimtų (4 200) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų tūkstančių dviejų šimtų (3 200) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. T. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – keturių tūkstančių dviejų šimtų (4 200) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė