- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1235-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22825-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- UAB „G4S“
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „G4S“ Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui dėl avanso grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 744,15 Lt negražinto avanso, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta sutartis Nr. INS3745, kuria atsakovas įsipareigojo įrengti apsaugos sistemą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Dieną prieš sutarties pasirašymą (2012 m. gruodžio 5 d.) ieškovas atsakovui sumokėjo 3 000 Lt avansą, tačiau sutartyje nustatytais terminais darbai nebuvo pradėti. Ieškovas 2013 m. vasario 25 d. atsisakė atsakovo paslaugų ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas sutiko nutraukti sutartį ir 2013 m. kovo 18 d. pavedimu grąžino ieškovui 2 255,85 Lt sumą, o 744,15 Lt sumą pasiliko sau, paaiškinęs, kad už ją buvo įsigyti trys metalinių kronšteinų komplektai, kuriuos ieškovas gali pasiimti. Ieškovas atsisakė kronšteinų ir 2013 m. balandžio 2 d. raštu pareikalavo iš atsakovo likusios avanso dalies gražinimo. Atsakovas 2013 m. balandžio 12 d. raštu informavo ieškovą, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d. pradėjo vykdyti sutartyje numatytus apsaugos sistemos įrengimo darbus, rangovo atliktų darbų rezultatas priklauso užsakovui ir jis jį gali naudoti pagal paskirtį. Ieškovo teigimu, sutarties Nr. INS3745 priede esančioje sistemos specifikacijoje jokie metaliniai kronšteinai nebuvo numatyti. Kadangi sutartis buvo nutraukta abiejų šalių sutarimu, laikytina, kad abi šalys buvo atleistos nuo tolimesnio sutarties vykdymo. Nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Šiuo atveju ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs 3 000 Lt dydžio avansą, kurį atsakovas turėjo grąžinti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „G4S Lietuva“ ieškovo E. S. naudai 744, 15 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 744, 15 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 429 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „G4S Lietuva“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriais prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį Nr. INS3745 darbai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 10 d. Atsakovas 2012 m. gruodžio 10 d. pradėjo vykdyti apsaugos sistemos įrengimo darbus ir įrengė pagrindus, reikalingus stulpams, numatytiems sutarties priede Nr. 1. Atlikus minėtus darbus, ieškovas informavo atsakovą, kad dėl nenumatytų priežasčių nebeįmanoma vykdyti investicinio projekto ir paprašė grąžinti avansą. Atsakovas nurodė, kad jis pagal sutartį atliko dalį darbų, t.y. įrengė stulpus, reikalingus apsaugos sistemos įrengimo darbams, numatytiems sutarties priede Nr. 1, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį ieškovui tenka pareiga sumokėti atsakovui sutartyje nustatytą kainą, taip pat ir dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus. Teismas, priimdamas preliminarųjį sprendimą, nepagrįstai neįvertino, kad sutartį Nr. INS3745 ieškovas nutraukė savo iniciatyva, nesant jokių pažeidimų iš atsakovo pusės. Atsisakęs nuo sutarties dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, ieškovas pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Atlikti darbai priklauso ieškovui, jis jais naudojasi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už faktiškai atliktus ir naudojamus darbus sumokėtą kainą yra nepagrįstas, o preliminarusis sprendimas, kuriuo patenkintas toks ieškovo reikalavimas, turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Ieškovas E. S. atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovas jokių darbų nebuvo pradėjęs. 2012 m. kovo 7 d. atsakovas pasiūlė ieškovui atsiimti 3 komplektus metalinių kronšteinų iš atsakovo ofiso. Teismas neturėjo vertinti jau įvykusio fakto (sutarties nutraukimo), kurio niekas neginčija, ieškinio dalykas – negrąžinta avanso dalis, o ne sutarties nutraukimas. Akivaizdu, kad atsakovas neįvykdė sutarties, priešingu atveju jis nesutiktų grąžinti avanso.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė iš UAB „G4S Lietuva“ 744, 15 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 744, 15 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 829 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. S. naudai.
Teismas nurodė, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką, užtikrinamosios funkcijos avansas neatlieka, todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti. Sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu, atsakovas sutarties neįvykdė, todėl ieškovas neturėjo pareigos sumokėti atsakovui už atliktus darbus, atitinkamai – neliko pagrindinio mokėjimo, į kurį ieškovo sumokėtas avansas būtų įskaitomas, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti avansą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo paaiškinimai, jog jis įgijo metalo konstrukcijas, neįrodo, kad atsakovas vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes metalo kronšteinai tarp šalių sudarytoje sutartyje nenumatyti. Daiktų, nenumatytų specifikacijoje, buvimas atsakovo buveinėje nerodo, kad atsakovas vykdė rangos sutartį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „G4S Lietuva“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. S. ieškinį atmesti; priteisti visas UAB „G4S Lietuva“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalys susitarė dėl rangos darbų, o ne dėl statybos darbų, atlikimo, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį. Ieškovas nebuvo įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, nes objekte nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos apsaugos sistemai įrengti (nebuvo elektros). Apeliantas pranešė apie pagamintus metalinius kronšteinus ieškovui, be to, ieškovas pats rodė iniciatyvą ir jais domėjosi. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepradėjo vykdyti sutarties, nepagrįsta. Sutartyje nurodyta sistemos specifikacija apėmė ir metalinių kronšteinų gamybą, tą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Užsakovui atsisakius sutarties iki darbas nebaigtas, rangovas turi teisę gauti atlyginimą už atliktų darbų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys nutraukė sutartį abiejų šalių susitarimu, kadangi iš byloje esančių įrodymų, 2013 m. vasario 25 d. ieškovo prašymo, yra akivaizdu, kad ieškovas sutartį nutraukė savo iniciatyva, nesant jokių pažeidimų iš apelianto pusės. Sutarties nutraukimo metu apeliantas jau buvo pagaminęs metalinius kronšteinus. Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad apelianto atliktų darbų rezultatas t. y. metaliniai kronšteinai, priklauso ieškovui ir jis juos gali naudoti pagal paskirtį.
4) Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad sutartis buvo nutraukta vienašališkai ieškovo iniciatyva, nesant apelianto kaltės, kai dalis sutartyje numatyto darbo buvo įvykdyta, netinkamai aiškino avansinio mokėjimo paskirtį. Kadangi ieškovui nutraukiant sutartį apeliantas jau buvo pagaminęs tris metalinių kronšteinų komplektus bei apie tai informavęs ieškovą, dėl ieškovo kaltės apeliantas patyrė 744,15 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovas privalo kompensuoti.
5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė byloje įrodinėtas aplinkybes, neįvertino dalies esminę reikšmę turinčių įrodymų, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė liudytojų parodymus, ir dėl to nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti visas apeliacinėje instancijoje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Pats atsakovas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu sutiko su ieškovo ieškinyje atliktu šalių sutartinių santykių kvalifikavimu ir pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę būtent darbų rangos, o ne statybos rangos sutartiniai santykiai. Tarp šalių nesant ginčo dėl sutarties kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismui pagrįstai šalių tarpusavio santykius kvalifikavus kaip darbų rangos teisinius santykius, atsakovas tik apeliaciniame skunde pradėjo ginčyti šią teismo sprendimo dalį. Apeliantas iš esmės kelia naujus reikalavimus, o tai apeliacinėje instancijoje yra draudžiama. Iš tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų matyti, kad darbus buvo numatyta atlikti ne statinyje – tvoroje, bet žemės sklype (lauko teritorijoje). Tai, kad atsakovas, negavęs raštiško ieškovo sutikimo, savo iniciatyva nusprendė vietoje stulpų betonavimo žemės sklype pagaminti sutartyje nenumatytas detales (kronšteinus), kuriuos neva būtų montavęs ant tvoros, nepakeičia šalių teisinių santykių pobūdžio.
2) Net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas šalių santykius būtų kvalifikavęs kaip statybos rangos teisinius santykius, tai nekeistų šios bylos esmės ir nebūtų pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisingu, nepagrįstu ar neteisėtu, kadangi atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki sutarties nutraukimo nepradėjo vykdyti. Kronšteinų pagaminimo darbai nebuvo numatyti sutartyje ir dėl tokio sutarties pakeitimo nebuvo raštu susitarta. Atsakovas neatliko jokių darbų pagal sutartį, todėl neturi pagrindo gauti kokį nors atlygį. Aplinkybė, kurią tinkamai išsiaiškinus, nepriklausomai nuo šalių santykių kvalifikavimo, galima spręsti, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas yra tai, ar šių kronšteinų gamyba buvo numatyta pagal šalių sudarytą sutartį, o jei ne, ar šalys papildomai raštu dėl to susitarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šiuos du esminius šiam ginčui klausimus atsakė neigiamai ir konstatavo, jog atsakovas privalo grąžinti visą jam sumokėtą avansą.
4) Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, išaiškinta, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją, tačiau, skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. UAB „G4S Lietuva“ ir E. S. sutartyje neįtraukė nuostatos, suteikiančios teisę avansą laikyti baudinėmis netesybomis, todėl, nutraukus sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą avansą, o atsakovas turi pareigą jį visą grąžinti.
5) Teismas pasisakė dėl šalių sudarytos sutarties, nagrinėjo ir aiškino jos nuostatas. Į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai neturi jokios įrodomosios reiškmės šioje byloje, kadangi juose kalbama tik apie avanso grąžinimo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo pagal tarp šalių sudarytą apsaugos sistemos įrengimo sutartį sumokėto avanso dalies grąžinimo. Iš į bylą pateiktos 2012 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. INS3745 (b.l. 4) matyti, kad šalys ja susitarė dėl apsaugos sistemos, kurios specifikacija pateikiama sutarties priede Nr. 1, įrengimo objekte – lauko teritorijoje, kuri aptverta tvora, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3 priedą, sistemos įrengimo darbai atliekami vienu etapu, užsakovas apmoka 3 000 Lt ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sistemos instaliavimo pradžios, likusią dalį, t.y. 4 640,02 Lt užsakovas apmoka per 5 darbo dienas po priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos (b.l. 9).
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2013 m. vasario 25 d. pranešė atsakovui, kad nebepageidauja vykdyti sutarties (dėl nenumatytų priežasčių tapo neįmanoma vykdyti investicinį projektą) ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą (b.l. 11). Atsakovas sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad 3 000 Lt avansas atsakovui buvo sumokėtas, ir kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui 2 255,85 Lt avanso dalį. Ginčas kilęs dėl 744,15 Lt avanso dalies grąžinimo.
Apeliantas remiasi CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostata, numatančia rangovo teisę į atlyginimą už atliktą darbo dalį tais atvejais, kai užsakovas atsisako sutarties iki sutartyje numatytų darbų atlikimo pabaigos. Taigi, nagrinėjamai bylai reikšminga, ar metalinių kronšteinų gamybos darbai gali būti pripažinti atsakovo kaip rangovo atliktais darbais pagal tarp šalių sudarytą sutartį.
Kaip minėta, šalys 2012 m. gruodžio 6 d. sutartimi sulygo dėl apsaugos sistemos įrengimo darbų. Darbais pagal sutartį laikomi visi sutartyje bei jos prieduose nurodyti ir sutarties pagrindu atsakovo atliekami sistemos įrengimo bei su tuo susiję darbai. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, jei ko kito nenumato sutartis. Iš tarp šalių sudarytos sutarties matyti, kad apsaugos sistemos instaliavimo darbai atliekami iš rangovo (atsakovo) medžiagos, medžiagos (įrangos) vertė – 4 114,07 Lt. Sutarties 1 priede (sistemos specifikacijoje) numatyti 6 stulpai ir betonas stulpų betonavimui (b.l. 7), kurių kaina įtraukta į įrangos vertę (t.y. rangovui priklausančią darbams reikalingą medžiagą). Nors sutarčiai vykdyti reikalingos medžiagos gamybos darbai galėtų būti pripažinti su sistemos įrengimu susijusiais darbais, tokie darbai (medžiagos gamybos darbai) į tarp šalių sudarytą sutartį neįtraukti. Be to, kaip nustatyta byloje, atsakovas pats neatliko metalinių kronšteinų gamybos darbų. Taigi, atsakovo nurodoma metalinių kronšteinų vertė yra ne pagal sutartį atliekamų darbų vertės dalis, o sutarčiai vykdyti naudotinos medžiagos kaina. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbų pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovas nėra atlikęs, todėl kronšteinų vertė negalėtų būti atsakovui priteisiama vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis rangovo teisę į apmokėjimą už atliktų darbų dalį. Kronšteinų gamybos kaina galėtų būti vertinama tik kaip atsakovo patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo CK 6.658 straipsnio 4 dalies prasme, jei byloje būtų nustatyta, kad šalys buvo sutarusios dėl tokių kronšteinų gamybos ir naudojimo pagal sutartį sulygtiems darbams, ir atsakovas neturi galimybės kitur panaudoti/realizuoti pagamintus kronšteinus. Ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas dėl avanso grąžinimo, o atsakovas priešinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo ieškovui nėra pareiškęs.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos ir jį sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti. Teigdamas, kad nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėtas avansas gali atlikti netesybų funkciją, apeliantas netinkamai cituoja aktualią kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją, tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje D Nr. 3K-3-73/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, kad sąlyga, numatanti sumokėto avanso (jo dalies) negrąžinimą, tarp šalių sudarytoje sutartyje nenumatyta, t.y. pagal tarp šalių sudarytą sutartį avansas prievolės užtikrinamosios funkcijos neatlieka.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina buvus šalių susitarimą apsaugos sistemos įrengimui naudoti prie tvoros tvirtinamus metalinius kronšteinus. Priešingai nei teigia apeliantas, tokių kronšteinų naudojimas sutarties specifikacijoje nenumatytas, o apelianto nurodomų specifikacijoje įvardytų stulpų kaina yra mažesnė nei atsakovo nurodoma metalinių kronšteinų kaina (6 vnt. stulpų kaina – 624,36 Lt su PVM, tuo tarpu atsakovo nurodoma 3 vnt. kronšteinų kaina - 744,15 Lt). Tai, kad būtent tokių kronšteinų naudojimas nenurodytas sutarties priede, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo P. K. parodymai, kuris paaiškino, kad „pradžioje manėme įbetonuoti, tačiau to buvo atsisakyta, ieškovas buvo informuotas el. paštu, kronšteinai būtų dedami ant tvoros“ (b.l. 59). Nors pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai tvirtino, kad būtent tokių metalinių kronšteinų įrengimas su ieškovu buvo suderintas, ieškovas su tuo sutiko, tačiau ieškovas neigia sutikimą davęs. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina tik atsakovo siūlymą ieškovui pasimti pagamintus kronšteinus iš atsakovo ofiso, tačiau nepatvirtina, kad kronšteinai buvo pagaminti ieškovui sutikus. Liudytojas V. Č. paaiškino, kad ieškovas sutikimą dėl kronšteinų gamybos davė elektroniniu paštu (b.l. 58), tačiau toks ieškovo el. laiškas nepateiktas nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.1 punktą, atsakovas turi teisę siūlyti ieškovui sistemos įrengimo pakeitimus, tačiau tokie pakeitimai turi būti fiksuojami raštu dviem egzemplioriais. Jokie rašytiniai šalių susitarimai dėl sistemos įrengimui naudojamų medžiagų pakeitimo į bylą nepateikti. Esant tokioms aplinkybėms atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, nurodytos aplinkybės nagrinėjamai bylai nėra esminės, kadangi, kaip minėta, atsakovas nėra pareiškęs priešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovui, o tarp šalių sudaryta sutartis nenumato sumokėto avanso naudojimo kaip netesybų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas turi teisę reikalauti sumokėto avanso grąžinimo.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, tačiau nepagrindžia, kokiu būdu toks, apelianto vertinimu, netinkamas šalių teisinių santykių kvalifikavimas (rangos o ne statybos rangos teisiniais santykiais) galėjo įtakoti bylos rezultatą. Priešingai, pats apeliantas apeliaciniame skunde remiasi bendrosiomis rangos sutarties nuostatomis, kurios yra taikomos ir statybos rangos teisiniams santykiams. Vadovaujantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu, nepasisako.
Apelianto argumentai, susiję su tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimu, ieškovo ir atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu iki sutarties nutraukimo, peržengia šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų taip pat nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1 500 Lt (b.l. 83).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „G4S“ Lietuva“ 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo E. S. naudai.