- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2-988-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00852-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Stanislovas Jankauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. pareikštą ieškinį atsakovei V. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. D. prašo priteisti iš atsakovės 302,74 EUR turėtų nuostolių atlyginimą; bylinėjimosi išlaidas – 20,00 EUR žyminį mokestį, 125 EUR sumokėtus advokatui už suteiktas teisines paslaugas.
Atsakovė V. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo E. D. jos patirtus nuostolius namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso po ½ dalį E. D. ir V. D., apšildymui, sumoje 185,35 Eur, taip pat priteisti iš E. D. valstybės patirtas išlaidas už V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. D. buvusi jo sutuoktinė. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokoje įgytą turtą yra pasidaliję, susitarę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarko. Po santuokos nutraukimo atsakovė V. D. apie pusantrų metų gyveno jiems abiems priklausančiame gyvenamajame name. Jis išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gyvenamojo namo išsikėlė tuoj po santuokos nutraukimo, t.y. 2013-12-24. Nuo 2015 metų liepos mėnesio šiame name nebegyvena ir atsakovė V. D.. Nuo to laiko jų bendras namas yra negyvenamas, tačiau prižiūrėti ir išlaikyti jį reikia. Bendro turto išlaikymo našta teko jam vienam. Bendro turto išlaikymui jis turėjo išlaidų : šildymo išlaidos 2015-10-13 įsigyta 1 tona pjuvenų briketų už 135,00 EUR; 2016-01-29 įsigyta 1 tona pjuvenų briketų už 130,00 EUR. Visos išlaidos šildymui - 265,00 EUR. Išlaidos kurui - atvykti prie negyvenamo namo ir parvykti į savo gyvenamąją vietą. Jis nuomojosi butą Vaižganto g. 22, Raseiniuose ir važinėjo į sodų bendriją atstumas nuo nuomojamo buto iki gyvenamojo namo yra 4 km. Šildymą pradėjo 2015 m. spalio mėnesį ir baigė 2016 m. gegužės mėnesį. Kol jis apie 6 valandas kūrendavosi, važiuodavo į butą, o po to vėl grįždavo patikrinti, ar viskas yra gerai. Tokiu būdu per dieną nuvažiuodavo apie 16 km, o kai kurdavo krosnį du kartus per dieną - 32 km. Jo automobilis VW Passat sunaudoja 7 1 dyzelino 100 km mieste, vidutinė vieno litro dyzelino kaina - 0,88 EUR, viso išlaidos kurui sudaro 240,48 EUR .Be to jis sukūrė kitą šeimą ir važiavo iš Prienų keletą kartų pakurti krosnį . Bet to jis turėjo ir dar kitų išlaidų - 100 EUR sumokėta antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Prašo ieškinį tenkinti , taip pat priteisti iš atsakovės jo patirtas išlaidas už advokato darbą, nes antrinę teisinę pagalbą gavo vėliau, jau pradėjus bylą nagrinėti teisme. Kadangi jis su atsakove V. D. yra bendraturčiai, proporcingai savo daliai (1/2) atsakovė, privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Su atsakovės pareikštu priešieškiniu dėl 185,35 eurų priteisimo jis sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 72 eurus atsakovei už vienos tonos briketų kainą. Kitoje dalyje prašo priešieškinį atmesti, nes atsakovė nepirko malkų, nepateikė dokumentų. Jeigu atsakovė būtų pirkusi malkas, jis būtų matęs jas, nes nuvažiuodavo jam priklausantį garažą ir ten remontavo automobilius. Bet jis nematė atsakovės nupirktų malkų. Be to jis buvo palikęs kuro visam kūrenimo sezonui, jai tikrai nereikėjo pirkti Be to atsakovė kai gyveno su vaikais laikydavo didesnę temperatūrą name, dėl to ir daug daugiau kuro sukūreno. Jei būtų laikiusi apie 15 laipsnių, būtų mažiau kainavęs šildymas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ,nurodė, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas jai ir ieškovui po ½ dalį. Ieškovas 2013 m. gruodžio mėnesį išsikėlė iš (duomenys neskelbtini), esančių namų. Ji su vaikais liko gyventi jai nuosavybės teisėmis priklausančioje namo dalyje, kur gyveno iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Išsikraustyti turėjo dėl to, kad ieškovas kasdien ją koneveikė, dėl savo ramybės.. 2013 -2014 m. kūrenimo sezonu pirko kurą namo apšildymui, tačiau pirkimo kvitų neišsaugojo. 2014-2015 m. žiemą privalėjo apšildyti namus, kad užtikrintų šilumą vaikams. 2014 m. iš K. Ž. IĮ „A.“ taip pat pirko pjuvenų briketus už 500 Lt (144,81 Eur). 2014 m. lapkričio 13 d. pirko 5 m³ malkų (beržas, drebulė, uosis), sumokėdama 780 Litų (225,90 Eur). Pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento neišsaugojo tačiau turi išsaugojusi medienos gabenimo lapą, kuriame yra užfiksuotas malkų kiekis. Malkos buvo supjautos, bet neskaldytos. Už skaldymą mokėjo atskirai, tačiau sumokėtos sumos neprisimena. Kadangi šildymo sistema name yra viena, šildė tiek tą namo dalį, kurioje gyveno, tiek tą, kuri priklauso ieškovui, todėl, ieškovui su ieškiniu pasikreipus į teismą dėl jam neva padarytų nuostolių, priversta kreiptis su priešieškiniu dėl jos patirtų nuostolių apšildant bendrą turtą. Patirtos išlaidos perkant kurą namo apšildymui sudarė 370,71 Eur, todėl iš ieškovo turėtų būti priteista jos naudai ½ šių išlaidų, t.y. 185,35 Eur. Ji kol gyveno name, tai ir jį visą prižiūrėjo, ir kūreno, ir žolę pjovė, ir jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Kai ji išsikraustė, namas liko tuščias, atsakovas važinėjo kasdien iš buto į namą, nes ten garaže taisė automobilius. Specialiai jis tikrai nevažiavo krosnies kūrenti. Be to namas buvo tuščias ir ji siūlė namą išnuomoti, tačiau ieškovas nesutiko įsileisti nuomininkus, kad nenugyventų namo, nes bus sunkiau parduoti. Be to ir pats galėjo name gyventi ir jį prižiūrėti. Ji laiko, kad apskaičiuodamas kuro sąnaudas ieškovas gerokai padidino kilometrų kiekį, be to, oro temperatūra lauke nebuvo tokia žema, kad būtų buvę reikalinga važiuoti po 2 kartus per dieną kūrenti krosnį. Jai nesuprantama, kokiu tikslu buvo kviestas antstolis ir kokias aplinkybes, reikšmingas bylai jis konstatavo. Suprastų, jei antstolis būtų užfiksavęs patalpose esančią oro temperatūrą, ar patalpos šildymo faktą. Antstolis faktines aplinkybes konstatavo 2016 m. balandžio mėnesį, kas visiškai nepatvirtina to, kad niekas name negyveno pvz. lapkritį ar sausį. Mano, kad šis ieškovo pateiktas įrodymas niekuo nesusijęs su šia bylą, priešingai, tuo siekta padidinti nuostolių sumą. Ieškovas nei raštu, nei žodžiu nėra jos prašęs kompensuoti jo patirtus nuostolius, nes puikiai žinojo, kad ankstesniais kūrenimo sezonais kuru rūpinosi ir pastatus apšildė ji, neprašydama iš ieškovo nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad E. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra Raseiniuose (b. l. 8). Ieškovo šeimą sudaro L. D. ir V. D. (b. l. 9). 2013 m. gruodžio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu E. D. ir V. D. nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jiems buvo padalintas po ½ dalį, t.p. nustatyta naudojimosi tvarka šiuo turtu. (b. l. 10-11) Ištuoka įregistruota 2014 m. sausio 24 d. (b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad V. D. ir E. D. priklauso po ½ dalį pastato – sodo namo UN (duomenys neskelbtini), malkinės UN (duomenys neskelbtini), garažo UN (duomenys neskelbtini), kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Pateikiamos PVM sąskaitos – faktūros už pjuvenų briketus 2015-10-13 - 135,00 Eur ir 2016-01-29 – 130,00 Eur (b. l. 16, 17). Prie bylos pridedama 16 kvitų už dyzelinį kurą, bendrai 172,07 Eur (b. l. 18-20). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad E. D. priklausančioje ½ dalyje namo (duomenys neskelbtini) nėra baldų bei daiktų. Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2016-04-14 (b. l. 21) Sąskaita už faktinių aplinkybių konstatavimą yra 100,00 Eur (b. l. 22). Atsakovė pateikusi 2014-09-05 sąskaitą – faktūrą už pjuvenų briketus 144,81 Eur su PVM, t.p. 2014-11-13 medienos gabenimo lapą, kur nurodyta, kad V. D. gavusi malkų 5 m³ (b. l. 35, 36 ) Iki gaudamas antrinę teisinę pagalbą, E. D. už teisines paslaugas sumokėjęs 250,00 Eur, 20,00 Eur žyminio mokesčio. (b. l. 6, 24) Tiek ieškovui, tiek atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba. E. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidos 115,80 Eur; V. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidos 167,91 Eur.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po santuokos nutraukimo, padalinus ieškovo ir atsakovės nekilnojamąjį turtą jie tapo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais. Jiems buvo sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinta tokios nekilnojamojo turto dalys: po ½ dalį sodo pastato UN (duomenys neskelbtini), malkinės UN (duomenys neskelbtini), garažo UN (duomenys neskelbtini), kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.75 str. 1 d. nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. (LAT 2011-12-08 civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011) LR CK 4.76 str. numato, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto pajamas, taip pat atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi šalys yra namo bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį minimo namo, tai proporcingai savo turimai daliai nuosavybės teise, t.y. šiuo atveju ½ namo, turi mokėti dėl namo šildymo susidariusias išlaidas.
Kaip matyti ir šalių paaiškinimų, po santuokos nutraukimo name liko gyventi atsakovė su vaikais ir gyveno nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Po to ji išsikėlė ir kaip nurodo ieškovas namo šildymu pradėjo rūpintis jis. Tarp šalių nėra ginčo, kad būtų buvę įmanoma ir galima šildytis tik savąją namo dalį. Todėl aišku, kad kiekvieno jų išlaidos už šildymą yra dalintinos pusiau, nes tiek vienas, tiek kitas šildė ir bendraturčio plotus. Ieškovas už šildymą yra bendrai išleidęs 265,00 Eur, atsakovė – 370,71 Eur. Sutinkamai su CK 4.76 str. šalių patirtos išlaidos yra dalintinos proporcingai jų turimai turto daliai, t.y. per pusę. Darytina išvada, kad atsakovė už savo turto dalį ieškvui turėtų apmokėti 132,50 Eur jo patirtų išlaidų, tuo tarpu ieškovo įsiskolinimas atsakovei už tą laikotarpį kai ji patyrė išlaidas už šildymą yra 185,35 Eur.
Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės ir išlaidų už kuro sąnaudas kai jis važinėjo kurti krosnį į jų bendraja daline nuosavybe priklausantį namą. Pateikiami mokėjimo kvitai už kurą. Atsakovė su šiuo prašymu nesutinka ir prašo jų nepriteisti. Kaip nurodo atsakovė, ji name negyvena nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, ieškovo nurodymu nuo 2015 m. liepos mėnesio. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad 2015 – 2016 metų kūrenimo sezonu atsakovė ar ieškovas būtų gyvenę name, aišku, kad nė vienas iš jų name negyveno. Be to ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis net iš Prienų važiavo kurti krosnį į Raseinius. Teismas laiko, kad kliūčių ieškovui jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje gyventi ir šildyti patalpas nebuvo, važinėjimas po kelis kartus per dieną kūrenti krosnį laikytinas kaip ieškovo savanoriškas apsisprendimas ir nepriskirtinas būtinosioms turto išlaikymo ir priežiūros išlaidomis. Todėl prašymas kompensuoti pusę kuro sąnaudų yra niekuo nepagrįstas ir netenkintinas.
Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas 100 Eur išlaidas antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovė su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad šis veiksmas buvo nereikalingas ir nieko neįrodantis. Antstolė E. Rulienė faktinių aplinkybių konstatavimą, t.y., kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamas, atliko 2016-04-14. Šios aplinkybės yra abiejų šalių pripažįstamos ir atsakovės neginčijamos, dėl to šių aplinkybių įrodinėti nereikėjo. Teismas vertina faktinių aplinkybių konstatavimo aktą kaip perteklinį ir šios ieškovo patirtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra gavę antrinę teisinę pagalbą atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus atstovavimo išlaidas. (CPK 83, 93, 96 str.) Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba vėliau nei buvo pateiktas tesimui ieškinys. Ieškovas vadovaudamasis CPK nuostatomis privalėjo sumokėti žyminį mokestį prieš pateikaint ieškinį ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Ieškovas sumokėjęs 20 Eur žyminio mokesčio. Gavus antrinę teisinę pagalbą, ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio. Todėl žyminis mokestis ieškovui grąžintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį patenkinus pilna apimtimi, proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai iš šalių priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sutinkamai su CPK 96 str. 4 d. už suteitas antrines teisines pagalbas tiek ieškovas, tiek atsakovė nuo šių išlaidų atleistini. Tačiau ieškovas iki kol jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba buvo patyręs 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų apimčiai, iš atsakovės priteistina 55,00 Eur už teisines paslaugas suteiktas ieškovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286, 287 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. D. naudai 132,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 50 ct) nuostolių atlyginimo ir 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato darbą.
Priteisti iš ieškovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. D. naudai 185,35 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 35 ct) nuostolių atlyginimo patirto už šildymo išlaidas.
Grąžinti E. D. 20,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šios dalies vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspencijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.