Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-181-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-82-573/2018Nutartis · 2018-03-02Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-181-634/2018Nutartis · 2018-04-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
AN2-181-634/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00124-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pareiškėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-181-634/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00124-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Vidmanto Burbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo J. M. skundas dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos vyresniosios tyrėjos Lauritos Kliokmanaitės 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal pareiškėjo J. M. prašymą, nesurinkus objektyvių duomenų, kad mobilaus ryšio telefonas „iPhone 7 plius“, priklausantis J. M., būtų pavogtas, tai yra nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo J. M. skundas dėl Institucijos 2017 m. lapkričio 27 d. priimto nutarimo tenkintas, konstatavus, kad Institucijos motyvai, jog tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, jog telefonas būtų pavogtas, nėra išsamūs ir pakankami tokiam sprendimui pagrįsti. Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo išsamiai tirtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės – neapklausta I. M., kuri naudojosi dingusiu mobilaus ryšio telefonu, ir nesurinkti objektyvūs duomenys apie telefono vertę.Institucijos viršininkas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti vyresniosios tyrėjos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą nepakeistą.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tikrinant pareiškėjo J. M. pranešimą apie neaiškiomis aplinkybės 2017 m. lapkričio 17 d. dingusį, galimai dukros pamestą, mobilaus ryšio telefoną „iPhone 7 plius“, keletą kartų buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo kvietimo signalas, tačiau minėtu numeriu niekas neatsiliepė. Be to, pareiškėjas policijai ir draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ nurodė skirtingas mobilaus ryšio telefono dingimo aplinkybes, draudikui nurodydamas, kad mobilaus ryšio telefonas buvo pavogtas 2017 m. lapkričio 15 d. Kaune, dukrai važiuojant viešuoju transportu. Teisme pareiškėjas J. M. nurodė, kad mobilaus ryšio telefonas „iPhone 7 plius“ po dingimo veikė dar 10 dienų, kas reiškia, kad telefonas buvo pakraunamas, nes be pakrovimo gali veikti daugiausiai 5 paras. Tačiau apeliantas su minėtu pareiškėjo teiginiu nesutinka, kadangi pagal mobilaus ryšio telefono „iPhone 7 plius“ charakteristiką, pilnai įkrauta baterija budėjimo rėžime gali veikti 16 parų. Atliekant patikrinimo veiksmus, taip pat nenustatyta, kad telefonas būtų naudojamas, nes 2017 m. lapkričio 16 d. paskelbus minėto telefono paiešką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ieškomų numeruotų daiktų registre iki šio laiko yra neveikiantis. Jokių kitų duomenų, kad telefonas galėjo būti pavogtas, negauta.Skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju, vadovaujantis teismų praktika, vagystės sąvoka neapima daiktų, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių į jį, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė, tai yra bešeimininkiai. Atsitiktinai patekęs yra toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireiškimo tampa jo valdomas. Tačiau nesant didelės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto vertės ar jo didelės mokslinės, istorinės, ar kultūrinės reikšmės, jo pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tokiais atvejais žalos atlyginimas sprendžiamas civiline tvarka.

Atsiliepimų į Institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmetamas.Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, susipažinus su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti vyresniosios tyrėjos 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimą yra teisingas ir pagrįstas.2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl mobilaus ryšio telefono „iPhone 7 plius“, priklausančio J. M., galimos vagystės, nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), požymių.Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad Institucijos nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, atliekant J. M. pranešimo duomenų patikslinimo veiksmus, nebuvo nustatyta galimai pagrobto turto – mobilaus ryšio telefono, vertė, kuri yra esminis kriterijus, sprendžiant dėl teisenos (administracinio nusižengimo ar baudžiamoji teisena) pasirinkimo. Be to, nutarime padaryta išvada dėl vagystės požymių nebuvimo nepakankamai motyvuota. Iš nutarimo turinio ir apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis pagrįsta išvada, kad J. M. priklausantis telefonas buvo išmestas, paliktas ir dėl to laikytinas bešeimininkiu daiktu, kurio pasisavinimas nelaikytinas svetimo turto pagrobimu.Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, visų pirma turi būti nustatyta, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleistas kaltininko tyčios turinys. Pavyzdžiui, vagyste gali būti pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Bešeimininkiu taip pat nepripažįstami daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose (prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119/2013). Kaip minėta, šios aplinkybės skundžiamame Institucijos nutarime nebuvo patikimai nustatytos.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko Vidmanto Burbos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis