Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-351-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-16
Bylos Nr.
2A-351-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
sodininkų bendrijai „Aguona“
Kategorijos
  • 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-351/2008Procesinio sprendimo kategorija 29.2; 42.11.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,dalyvaujant ieškovui S. M. ,atsakovo atstovams N. M. , adv. Vinjamin Dubrovskij,vertėjai Galinai Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo sodų bendrijos „Aguona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Aguona“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 2003-06-29 susitarimo, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo sodininkų bendrijos (toliau tekste – SB) „Aguona“ dėl bendro vartojimo objektų naudojimo p.3 nustatyti 1 m³ šalto vandens kainą, kuri būtų lygi 0,23 Lt (dvidešimt trys centai) be koeficiento pritaikymo ir išdėstyti sekančiai: „Vandens naudojimas. Vanduo į sklypą bus tiekiamas tik tada, kai jame bus sumontuotas vandens skaitiklis. Vandens 1 m³ kaina nustatoma 0,23 Lt (dvidešimt trys centai). Mokestis už sunaudotą elektros energiją turi būti mokamas 10 dienų bėgyje nuo sąskaitos gavimo dienos“.

Nurodė, jog pagal 2001-12-06 pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko asmeninės nuosavybės teise 0,06 ha žemės sklypą su priklausiniu, esančiu SB „Aguona“, (duomenys neskelbtini). 2003-06-29 buvo priverstas pasirašyti susitarimą dėl bendro SB „Aguona“ turto naudojimo. Atsakovui per antstolių kontorą buvo įteikti 2006-04-10 pranešimas dėl elektros energijos prijungimo, 2006-04-10 prašymas priimti į SB „Aguona“ narius ir 2006-04-10 pasiūlymas dėl 2003-06-29 susitarimo pakeitimo. SB „Aguona“ visuotinis narių susirinkimas įvyko 2006-06-30, bet jis nebuvo priimtas į SB „Aguona“ narius be jokio pagrindo ir jam buvo nustatyti tokie tarifai: bendro turto naudojimo mokestis – 100 Lt per metus; suvartojamo vandens kaina už 1 m³ – 2,96 Lt (pagal atsakovo pateiktus dokumentus teismui – vandens kaina 1 m³ nustatyta 2,46 Lt). Susirinkimo metu koeficiento taikymo praktikos buvo atsisakyta ir vandens kaina buvo išvesta tokia tvarka: iš Vilniaus miesto tarifo 4,12 Lt už 1 m³ buvo minusuota 1,44 Lt/m³ aptarnavimo mokestis. Tačiau ieškovas nesutiko su tokiais skaičiavimais, nes 2006-06-16 UAB „Vilniaus vandenys“ savo atsakyme išdėstė šalto vandens skaičiavimo metodiką ir paaiškino, kas įeina į kiekvieną sąvoką. Pagal atsakovo pateikto vandens siurblio paso santechninius duomenis, siurblys pastatytas 2003-06-09 turi našumą lygų 10 kubinių metrų vandens per vieną valandą sunaudodamas (galingumas) 6,3 kW. Todėl ieškovui priklauso mokėti tik už elektros energijos suvartojimą paduodant vandenį į bokštą, t.y., kad pakelti 1 m³ vandens į bokštą siurblys išnaudoja 0,63 kW (siurblio techniniame pase nustatomas ryšys tarp našumo (10 m³/h ir galingumo (6,3 kw), tai, kad sužinoti elektros energijos sunaudojimą pakeliant 1 m³ vandens, atliekami paprasti skaičiavimai 6,3 kW/10m³/h=0,63 kW per valandą, t.y. pakelto į bokštą 1 m³ vandens kaina sudaro 0,31 Ctx0,63 kW=0,20 ct), nes iki vartotojo vanduo patenka savo eiga. Tuo labiau, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-70-06/03 SB „Aguona“ pirmininkas pareiškė, kad bendrija naudoja vandenį iš savo artezinio gręžinio jokių mokesčių nemoka, taip pat ir elektros energijos suvartojimas apmokestinamas taikant dienos ir nakties tarifus. Nurodė, jog jis yra vandentiekio sistemos bendrasavininkas, to niekas neginčija, moka 100 Lt mokestį bendrijai, nors iki 2003-06-29 susitarimo su bendrija sudarymo mokėjo tik 50 Lt, bet šiai dienai ginčo dėl 100 Lt jis nekelia. Nesutinka su bendrijos narių susirinkime „sugalvota“ 2,46 Lt už 1 m³ šalto vandens kaina, nes atsakovas jokiais įrodymais nepagrindžia šios kainos. Sutinka mokėti už 1 m³ vandens 0,23 Lt.

Atsakovas SB „Aguona su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ieškovo prašoma nustatyti už 1 m³ vandens kaina yra per maža, nes reikia remontuoti vamzdžius, aptarnauti vandentiekio linijas, nupjauti žolę, iškirsti krūmus, vandens bokštą nudažyti, reikia mokėti atlyginimą už įrenginių aptarnavimą, jų priežiūrą. Į vandens kainą įeina ir elektra, ir aptarnavimas. Paskaičiavimai atliekami ir patvirtinami sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu. 1 m³ vandens kainos paskaičiavimas yra pagrįstas atsakovo pateiktais teismui dokumentais, gal ir yra kokių klaidų, bet tai susiję su bendrijos buhalterijos tvarka, o ieškovas nepateikė jokių apskaičiavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2003-06-29 susitarimo, sudaryto tarp ieškovo S. M. ir SB „Aguona“ 3 punktą nustatant, kad 1 m³ vandens kaina yra lygi 0,23 Lt be koeficiento pritaikymo ir jį išdėstyti taip: „Vandens naudojimas. Vanduo į sklypą bus tiekiamas tik tada, kai jame bus sumontuotas vandens skaitiklis. Vandens 1 m³ nustatoma 0,23 Lt. Mokestis už sunaudotą elektros energiją turi būti mokamas 10 dienos bėgyje nuo sąskaitos gavimo dienos“.

Teismas sprendė, kad aplinkybių, jog ieškovas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų bendrasavininkas, jog ieškovas yra pasistatęs skaitliuką, nei ieškovas nei atsakovas neginčijo, ieškovas neginčija ir sutinka, jog pagal tarp šalių 2003-06-29 sudarytą susitarimo 1 p. ieškovui nustatytas 100,00 Lt mokestis už bendro vartojimo objektų naudojimą. Ieškovas nesutikdamas su jam kaip bendrijos nariui nustatyta už 1 m³ šalto vandens kaina, pateikė teismui aukščiau paminėtus duomenis, paskaičiavimus – pagal kuriuos sutinka mokėti už 1 m³ šalto vandens 0,23 Lt. Atsakovo pateiktus teismui rašytinius duomenis (anot atsakovo pagrindžiančius 1 m³ šalto vandens apskaičiavimo kainą – 2,46 Lt), kurie nėra kvitai, čekiai, PVM sąskaitos-faktūros, patvirtinantys prekių pirkimą, atsiskaitymą už paslaugų tiekimą ar už atliktus darbus, teismas nelaikė įrodymais, nes jie neatitinka, bei niekuo nepagrindžia 1 m³ šalto vandens kainos 2,46 Lt paskaičiavimo mechanizmo. Teismas konstatavo, jog atsakovas (atsakovo narių susirinkimai) priimdamas atitinkamą sprendimą, šiuo atveju 2006-06-03 bendrijos narių susirinkimo metu priimdamas nutarimą dėl 1 m³ šalto vandens 2,46 Lt be koeficiento kainos nustatymo ieškovui nesivadovavo jokiais paskaičiavimais, pagrindžiančiais nustatytą 2,46 Lt kainą, tuo pažeisdamas ieškovo teises (LR CK 1.5 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas SB „Aguona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas susitarimą, kurio 3 p. nurodyta, jog teikiamo 1 m³ vandens kaina nustatoma nuo 1 m³ vandens kainos Vilniaus mieste, pritaikius koeficientą „1,5“, sutiko su tokia SB „Aguona“ kaip produkto (vandens) savininku, pasiūlyta kaina.

Teismas netinkamai vertino įrodymus priimdamas sprendimą, ieškovo pateikti atsakymai iš kitų įmonių nepatvirtina jo reikalavimų ir paskaičiavimų, jie neobjektyvūs ir labai skirtingi. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija, jog vandens siurblio elektros energijos sunaudojimo keliant į bokštą 1 m³ vandens kaina sudaro 0,23 Lt, tačiau tai yra tik dalis išlaidų, susijusių su vandens tiekimu, taigi ieškovo paskaičiavimai yra niekuo nepagrįsti.

Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog atsakovo pateikti teismui rašytiniai duomenys, pagrindžiantys 1 m³ vandens apskaičiavimo kainą, nėra laikyti įrodymais, nes niekuo nepagrindžia vandens kainos paskaičiavimo mechanizmo, tai nėra kvitai, čekiai, PVM sąskaitos – faktūros.

Sodų bendrijų išlaidų apskaitos tvarka nėra reglamentuota įstatymais ar kitais teisės aktais, atsakovo įstatuose yra nurodyta, jog bendrija organizuoja ir vykdo veiklą, kuri reikalinga bendrijos turtui prižiūrėti ir tinkamai naudoti.

Nurodo, jog ieškovas yra sodų bendrijos bendro naudojimo objektų bendrasavininkas, jo santykius su bendrija reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 p., nustatantis, jog asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais, jie atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tokiu būdu atsakovas kaip produkto (vandens) gamintojas ir savininkas turi teisę nustatinėti savo produkto kainą – 2,46 Lt/1 m3, ji yra apskaičiuota teisingai, nėra diskriminuojanti.

Atsiliepimas

Ieškovas S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2007-11-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas. Dar 2004-03-31 teismo sprendime buvo pripažinta, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti 2003-06-29 susitarimą dėl bendro turto naudojimo. Atsakovo atliktas paskaičiavimas už 1 m³ vandens yra niekuo nepagrįstas. Be to, pats apeliantas sutinka su tuo, jog vandens pakėlimui į bokštą išnaudojama būtent 0,23 Lt/1 m³.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas S. M. 2001-12-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisėmis įsigijo sodo sklypą Nr.10 su priklausiniu SB „Aguona“, (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, civ. byla Nr.2-62-03/04). Ieškovas nėra priimtas į SB „Aguona“ narius. SB „Aguona“ ir ieškovas S. M. 2003-06-29 sudarė susitarimą dėl bendro sodininkų bendrijos turto naudojimo (b.l. 5-6). Šio susitarimo 1 ir 3 p. numatyta, kad visuotiniame sodininkų susirinkime bendru sprendimu (protokolas Nr.1, 2003-05-17) nustatytas 100 Lt mokestis metams už bendro vartojimo objektų naudojimą ir sunaudoto vandens 1 m³ kaina su 1,5 koeficientu nuo 1 m³ šalto vandens kainos mieste. SB „Aguona“ narių 2003-05-17 susirinkimas nustatė (b.l. 43-54) vandens kainą, kuri apskaičiuota pagal Vilniaus miesto kainas, kur 1 m³ vandens kainuoja 4,12 Lt, iš jų: 1 m³ vandens tarifas - 1,88 Lt, vandens padavimas - 0,8 Lt vandens valymas ir kanalizacija - 1,44 Lt, kadangi sodininkų bendrijoje nėra valymo sistemos ir kanalizacijos, o S. M. yra vandentiekio sistemos bendrasavininkas, 1 m³ vandens kaina yra 1,88 Lt, o pritaikius koeficientą – 1,88 + 0,94=2,82 Lt. Ieškovas pasiūlė atsakovui mokestį už vandenį sumažinti iki 0,23 Lt už 1 m³, tačiau SB „Aguona“ 2006-06-03 narių susirinkimas (b.l. 55-64, t.1) nutarė mokestį ne sodo bendrijos nariams ir individualiems ūkiams už bendro naudojimo objektų naudojimą ir kitas paslaugas 2006 metams nustatyti 100 Lt ir už 1 m³ vandens – 2,46 Lt be koeficiento pritaikymo. Ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimu ir prašė teismo pakeisti susitarimo sąlygas – sumažinti vandens kainą.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepagrindė jo nustatytos vandens kainos ir teisėtai nustatė vandens kainą pagal ieškovo pasiūlytą variantą.

Kaip minėta, šalys 2003-06-29 sudarė susitarimą dėl bendro sodininkų bendrijos turto naudojimo, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 p. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šalims nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalis), sutartis pagal vienos iš šalių ieškinį gali būti pakeista teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti. Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, reiškia, jog įstatyme nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sąrašas. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose Civilinio kodekso straipsniuose (pvz., Civilinio kodekso 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Įvertinęs konkrečiu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja teismas. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytas susitarimas dalyje dėl vandens kainos nustatymo prieštarauja bendraturčių lygiateisiškumo principui ir todėl ieškovo reikalaujamoje dalyje susitarimą pakeitė. Šalis sieja ne tik santykiai pagal Sodininkų bendrijos įstatymą, tačiau ir bendrąją dalinę nuosavybę turinčių bendraturčių teisės ir pareigos. Ieškovą su kitais sodininkais, kurie yra SB „Aguona“ nariais, būtent ir sieja bendrosios nuosavybės į bendrojo naudojimo objektus teisiniai santykiai (Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnis, SB „Aguona“ įstatų 64 straipsnis). Ieškovui, kaip ir bendrijos nariams, nuosavybės teise priklauso vandens bokštas, vandens siurblys, automatinė vandens sistema, vamzdžių sistema vandens pumpavimui nuo siurblio iki vandens bokšto ir nuo bokšto iki sodų sklypų, t.y. sistema, kurios pagalba ieškovui tiekiamas vanduo. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas pripažindamas minėtą turtą esant bendru ir pateikdamas teismui 2007-04-01 bendro naudojimo turto sąrašą (b.l. 10, t. 2). Tokiu būdu ieškovas kaip ir kiti paminėto turto bendraturčiai turi pareigą minėtą turtą išlaikyti, t.y. privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, o taip pat naudotis šiuo turtu (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Atsakovas nurodo, kad į vandens kainą jis įkalkuliavo jau minėto turto išlaikymui reikalingas lėšas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad jo atstovaujamieji kiti bendrijos nariai, kuriems priklauso bendrojo naudojimo turtas, moka tokius išlaikymo mokesčius, kurie įkalkuliuoti į vandens kainą. Pažymėtina, kad bendrijos nariams ir ieškovui yra numatytas mokestis už bendro naudojimo objektų naudojimą ir kitas paslaugas, ieškovas moka 100 Lt dydžio šios paskirties mokestį (T 1, b.l. 60). Jeigu tam tikrais laikotarpiais šių mokesčių nepakanka, kad tinkamai būtų išlaikytas turtas, bendraturčių pareigų neriboja tokio dydžio mokesčio mokėjimas, jie privalo apmokėti visas tam būtinas išlaidas, tačiau tai negali įtakoti vandens kainos vienam iš bendraturčių. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo argumentai, jog bendro turto išlaikymo mokestis negali būti įskaičiuotas į vandens kainą, kuri nustatyta ieškovui, ir atsakovui nepateikus įrodymų, jog vandens vertė yra didesnė dėl bendrijos patiriamų išlaidų paruošiant vandenį ir jį patiekiant sodininkams, nei nurodė savo paskaičiavimuose ieškovas (elektros energijos kaina 1 m³ vandens pakelti į vandens bokštą), nustatė, kad atsakovo susitarime pasiūlyta vandens kaina yra diskriminuojanti sutarties sąlyga, lyginant su kitais bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais, todėl turėjo pagrindą pakeisti sutarties sąlygas ir nustatyti vandens kainą, šalims nesusitarus, pagal ieškovo pasiūlytą paskaičiavimą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino atsakovo į bylą pateiktus įrodymus. Teismas juos teisingai vertino, tiek bendrijos paskaičiuotas išlaidas su jos kaip sodininkų bendrijos susijusia veikla, tiek reikalingas lėšas prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, taip pat bendrijos narių susirinkime priimtus nutarimus, ir priėmė teisėtą išvadą, kad atsakovo pateikti dokumentai apie bendrijos išlaidas negali būti imami už pagrindą nustatant vandens kainą ieškovui kaip ne bendrijos nariui. Motyvus kolegija nurodė aukščiau, todėl nesikartoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai (atsiliepimo į skindą surašymas) apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovui - 250 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš SB „Aguona“ 250Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. M. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusNeringa Švedienė