- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- eI1-1761-342/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00841-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimo tarnybos, (toliau – ir atsakovės atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas nurodo, jog nuo šių metų sausio mėnesio iki 2024-03-11 atliko bausmę Pravieniškių 1ojo kalėjimo,1-ame bendrabutyje, kuriame pagal LR TM patvirtintą 2022-01-12 įsakymą Nr.1R17 Dėl Teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymo Nr.1R25"Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo"17 str. 5 punktą, vykdant šių taisyklių 18 str. 5 punkto reikalavimus, kasdien eina į dušą nusiprausti, tačiau to negali tinkamai padaryti, kadangi nebuvo tiekiamo karšto vandens nuo 2024-01-01 iki dabar – visada teka vos šiltas arba šaltas vanduo. Sportuoja dažnai ir turi ilgus užaugintus plaukus. Prausimasis po šaltu vandeniu jam sukelia neigiamą emocinę patirtį, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir kankinimą, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir tai nėra suderinama su EŽT Konvencijos 3str. reikalavimais. Nurodo, kad kreipėsi į psichologus dėl išgyvenimų, kuriuos sukėlė netvarkinga gyvenamoji patalpa bei dušai. Buvo registruotas vizitas pas gydytoją dėl peršalimo, kurį sukėlė maudymasis po šaltu vandeniu. Teigia, kad dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų šias problemas pergyvena labai sunkiai, psichologei šios problemos buvo išsakytos ir pergyvenimai apibendrinti, bet pagalbos iš jos nesulaukė.
Paaiškina, kad analogiškos aplinkybės jau buvo nagrinėtos administracinėje byloje LVAT 2023-09-20 nutartį eTA5791047/2023, kurioje jam buvo priteista 300 Eur neturtinę žalą ir 5% metines palūkanas. Nuo 2024-01-01 buvo sumontuoti sulūžę kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie nebuvo nei pakeisti, nei užpildyti, dėl ko pažeidžiamas 2016-04-20 įsakymo Nr.1R132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo“ 10p., todėl tenka patirti didelių nepatogumų ir kitų išgyvenimo pasekmių, tenka šampūną ir dušo prausimosi priemones kūnui pirkti iš savo lėšų.
Atkreipia dėmesį, jog nuo 2023-12-23 buvo varžoma ir iki šiol yra varžoma jo religinė laisvė, kadangi buvo uždarytos patalpos renovacijai, kartu biblioteka su riboto interneto prieiga, muzikos klasė/patalpa, bei įrengta koplyčia. Po uždarymo nebėra kur atlikti dvasines apeigas. Teigia, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui . Be to, BVK 106 str. 3d. reglamentuota, kad tikinčiųjų nuteistųjų grupinių pageidavimu, suderinus su įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą tenkinti, papildomai paaiškina, kad jis nuo 2007 m. išpažįsta induizmą, kalėjo Jungtinės karalystės kalėjime, ten jam buvo leista praktikuoti induizmą, o Lietuvos kalėjime sudaromos sąlygos nėra pritaikytos jo religinėms apeigoms praktikuoti. Koplyčia buvo įrengta tik krikščioniams, o jis priklauso religinei mažumai, jam ir kitiems tikintiesiems nėra sudarytų pakankamų sąlygų, jam nėra priimtini krikščioniški atributai – kryžius, maldaknygė. Pareiškėjas teigia, kad įsigijęs religinius aliejus – kvepalus, neturėjo galimybės jų naudoti.
Atsiliepimas
Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad remiantis LKT 2024-05-23 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Turto valdymo skyriaus specialistės pažymą Nr. LV-30387 „Apie nuteistojo S. J. laikymo sąlygas“, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-4 būrių patalpose 2024 m. sausio mėnesį pagal nuteistųjų žodinius pranešimus buvo fiksuoti karšto vandens tiekimo sutrikimai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu nedelsiant buvo įvykdytos vamzdynų keitimo darbų ir praplovimo paslaugos pirkimo procedūros. Nuo 2024-03-06 pradėti vykdyti vamzdynų keitimo darbai su vamzdynų praplovimo paslauga, darbai buvo užbaigti ir karšto vandens tiekimas atstatytas 2024-03-23. Šis gedimas buvo pašalintas nedelsiant.
Mano, jog remiantis 2024-05-29 LKT Turto valdymo skyriaus specialistės pažyma Nr. LV-31149 „Dėl karšto vandens Pravieniškių 1-ajame kalėjime“, prasidėjus remonto darbams pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems, pareiškėjui taip pat, buvo sudaryta galimybė pasinaudoti 5-6 būrio dušais, kurie prieš atliekant 1-4 būrio dušų remontus buvo atnaujinti šilumokaičiu. Taigi, įvertinus tai, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti kito būrio dušais, Pareiškėjo nusiskundimai šioje dalyje vertintini kaip klaidinantys ir nepagrįsti.
Paaiškina, jog nuo 2021-12-23 Pravieniškių 1-ajame kalėjime klube esančioje patalpoje pašventinta ir pradėjo veikti koplyčia. Remiantis 2024-05-29 Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pažyma Nr. RV-22-5211 „Apie Pravieniškių 1-ojo kalėjimo koplyčios veiklą“, nuo 2024-01-01 kalėjimo aktų salės patalpos (kuriose įrengta koplyčia) vykdoma rekonstrukcija iki šiol. Rekonstrukcijos metu nuteistieji religines apeigas galėjo atlikti laisvalaikio kambaryje, kuriame buvo pastatyta religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Taigi, ginčo laikotarpiu buvo įrengtos vietos religinėms apeigoms atlikti, užtikrinant Taisyklių 155 punkto reikalavimus.
Teigia, kad užtikrinant nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas, įstaigos administracija užtikrina ir sudaro galimybę reguliariai susitikti įvairių konfesijų dvasininkais, pasinaudoti visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų bei jų narių konsultacijomis, dėl ko nuteistasis gali kreiptis į būrį kuruojantį užimtumo specialistą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškina, kad pareiškėjas niekada nekonkretizavo savo religijos, teikdamas prašymus. Jie buvo suformuluoti abstrakčiai, nenurodant kokius ritualus jam reikia atlikti. Jam buvo leista naudoti kalėjime apeiginius aliejus – kvepalus. Pareiškėjas niekada nepareiškė, kokia būtent atributika jam reikalinga išpažinti savo tikėjimą. Nurodo, kad kalėjimas tik gavęs konkrečius prašymus ir pasiūlymus svarstys, kaip juos galima pritaikyti įrenginėjamoje koplyčioje, kuri bus atvira visų religinių konfesijų ir kito tikėjimo išpažinėjams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo.
Pareiškėjas savo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad nuo 2024 metų pradžios atliekant bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos laikytis higienos, nusiprausti po dušu, t. y. buvo sulaužytos muilinės, jų laikikliai, nebuvo karšto vandens. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jo religinių įsitikinimų laisvė buvo pažeista, jis negalėjo praktikuoti religijos, nes koplyčia buvo uždaryta renovacijai.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl šalto vandens duše ir kūno bei plaukų prausiklių dozatorių neužpildymo
Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatyta: Kalėjimo administracija vykdant remonto darbus turi užtikrinti šią sąlygą: ,,Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše“ vykdymą, nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu kitų būrių bendrojo naudojimo dušinėse.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ aprūpinimo normomis 1-4 būrių dušinėse prie kiekvienos dušo galvutės įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikti pareiškėjo 2024-01-05 ir 2024-01-08 prašymai (skundai) patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas sutvarkyti durų spyną, tualeto durų apvadus, tualeto ventiliaciją, pakeisti veidrodį. Skunde pareiškėjas pažymėjo, jog negali nusiprausti, nes nėra karšto vandens ir situacija tęsiasi jau kelias dienas. Pareiškėjas prašė vizito pas psichologą dėl netvarkingų patalpų ir galimybės nusimaudyti nebuvimo. Matyti, kad pareiškėjas 2024-02-20 lankėsi pas daktarą, jam buvo diagnozuota sloga, kosulys be karščiavimo. Pareiškėjas 2024-03-01 raštu buvo informuotas, kad Kalėjimo turto valdymo skyrius nustatė, kad dušuose yra vandens sutrikimas, pradėti vamzdynų atnaujinimų, plovimų darbai ir remontai, pažymėta, kad įsigijus medžiagas, karšto vandens tiekimas bus atstatytas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjime buvo sutrikusi karšto vandens tiekimo sistema, to neginčija atsakovės atstovai. Iš pridedamų sąskaitų-faktūrų, paaiškinimų bei raštų matyti, kad kalėjime vyko remonto darbai. 2024-03-05 Lietuvos kalėjimo taryba sudarė Pirkimo paraiška, kai sudaroma žodinė pirkimo sutartis Nr. ŽPP-91 dėl vandentiekio vamzdyno sistemos pertvarkymo darbų. 2024-03-15 pasirašytas darbų atlikimo aktas dėl vamzdynų montavimo.
Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad sutrikus karšto vandens tiekimo sistemai, kalėjimo vadovybė atliko visus reikalingus veiksmus, kuriuos buvo galima atlikti per protingą terminą. Byloje nėra informacijos, kad specialiai būtų vilkinti remonto darbai ar kalėjimo vadovybė delstų tvarkyti dušą. Pareiškėjas taip pat šios informacijos nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis 2024-05-29 LKT Turto valdymo skyriaus specialistės pažyma Nr. LV-31149 „Dėl karšto vandens Pravieniškių 1-ajame kalėjime“, kai esamame laikotarpyje remontuojant vamzdyną, pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems buvo sudaromos sąlygos pasinaudoti 5-6 būrio dušais, kurie buvo atnaujinti šilumokaičiu. Darytina išvada, kad susiklosčius šiai situacijai pareiškėjui galėjo kilti laikinų nepatogumų atliekant bausmę nusiprausti po dušu, kad ši galimybė buvo apribota kurį laiką, bet ne paneigta ar atimta iš pareiškėjo, ar tai buvo daroma tyčia neleidžiant jam praustis. Iš esamos medicininės pažymos matyti, kad pareiškėjas pas daktarus daugiau nebesikreipė, jam komplikacijų nenustatyta. Pareiškėjas neįrodė, kad lengvas peršalimas be karščiavimo jam pasireiškė, būtent, dėl prausimosi po šaltu dušu.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kalėjime dirba Turto valdymo skyriaus specialistai, kurie atsiradus gedimams bei patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka sutrikimo šalinimo, remonto darbus, kad gedimai būtų tvarkomi kuo skubiau. Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad sulaužyti kūno ir plaukų prausikliai buvo pakeisti ir sutvarkyti po remonto, tik jis aiškino, kad jie buvo neužpildomi, dėl to jam teko naudoti savo priemones.
Atsakovo atstovės teiginius dėl dušo prausiklio pildymo patvirtina, pridėtos sąskaitos-faktūros, pažymos, paaiškinimai, todėl darytina išvadą, kad šio skundo teiginio pareiškėjas neįrodė. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014. Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kodėl pareiškėjas nesinaudojo bendromis priemonėmis ir pirko savo prausimosi priemones, galbūt dėl specialių higienos poreikių (dažnai sportuoja, turi ilgus plaukus. Pareiškėjas iš esmės nedetalizuoja šių aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Dėl neįrengtos koplyčios religinėms apeigoms atlikti
Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtinta, kad Minties tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Bausmių vykdymo kodekso 45 straipsnis numatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas. Tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu bausmės atlikimo vietoje atlikti religines apeigas (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (2 punktas). Dvasininkus religinėms apeigoms atlikti kviečia laisvės atėmimo vietų įstaiga (3 punktas).
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, (toliau - Taisyklės) numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Vykstant religinėms apeigoms suimtieji ir nuteistieji su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu. (154 p, 155 p, 156 p.)
Pareiškėjas 2024-02-09 pateikė skundą, nurodė, kad nuo 2024 metų sausio mėnesio neturi galimybės naudotis koplyčia, pasimelsti, atlikti religines apeigas, o tam nebėra patalpų. Pareiškėjas teigia, kad galėtų įgyvendinti religinę laisvę, atlikti dvasines apeigas, jam reikalinga patalpa su religine atributika.
Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos. 2024-02-22 pateiktas pareiškėjui atsakymas, kuriame nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo aktų salės patalpų, vienoje iš jų buvo įrengta koplyčia (nuo 2021 m.) atliekama rekonstrukcija, todėl yra sudaryta galimybė atlikti religines apeigas burių laisvalaikio kambariuose, kuriuose ant sienos yra pritvirtinti kryžiai bei kita religinė atributika. Grafikas melstis nėra sudaromas, nes minėtos patalpos nėra rakinamos. Taip pat buvo paaiškinta, kad Kalėjime taip pat yra užtikrinta ir sudaryta galimybė reguliariai susitikti su įvairių konfesijų dvasininkais, pasinaudoti visuomeninių organizacijų, religinių organizacijų, religinių bendrijų bei jų narių konsultacijomis.
Išanalizavus įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjo konstitucinė teisė praktikuoti religiją nebuvo pažeista ar ignoruojama. Priešingai, esantys byloje duomenys rodo, kad byloje buvo tam skirta koplyčia, kuri nuteistojo skundžiamuoju periodu buvo renovuojama. Kalėjime buvo įrengta vieta praktikuoti religiją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl susitikimo su dvasininku konkrečioms apeigoms atlikti ir jam buvo atsisakyta leisti susitikti. Pareiškėjas pateiktuose prašymuose kalėjimo tarnybai, netgi teismui pateiktame skunde, nenurodė, kad jis yra induizmo religijos išpažinėjas. Taip pat pareiškėjas nepagrindė, konkrečiai nenurodė, kokių apeigų atlikimui, ritualams ar maldoms jam reikėjo patalpų praktikuoti ir kodėl jis negalėjo savo dvasinę praktiką atlikti kalėjimo administracijos tam paskirtose patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad jam buvo leista įsigyti apeiginius aliejus, kuriuos, taip pat, naudoja islamo, budizmo, sikhizmo išpažinėjai. Pareiškėjas nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kad jam būtų buvę trukdyta įgyvendinti laisvę į pasirinktą religiją, ar kad būtų kilęs konfliktas su vadovybe, kitais kaliniais dėl panašaus atvejo. Laikytina, kad pareiškėjo skundas dėl teisės į religinę laisvę yra nedetalizuotas ir nepagrįstas.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nors byloje yra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl šalto vandens ir galimybės lankyti koplyčią kreipėsi į psichologą ir medikus. Tačiau pastaruoju atveju nėra medicininių pažymų, kad jam buvo ženkliai pakenkta ar kilo peršalimo komplikacijos, taip pat nėra duomenų, kad dėl šių atvejų pareiškėjas būtų įgijęs psichinių sutrikimų. Taip pat, pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, 20000 Eur ir 5 procentų metines palūkanas, atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.