Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, keturis kartus teistas: 1) 2009-09-28 pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 mėn.; 2) 2010-08-06 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2011-01-14 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2010-08-06 nuosprendžiu, - laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėn. ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 4) 2011-04-28 pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2011-01-14 nuosprendžiu, - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., atliekantis bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, 2011-10-25 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2011 m. liepos 22 d. apie 13 val. iš anksto susitarę ir veikdami kartu Mažeikių miesto Gamyklos gatvėje, ties namo Nr.11 trečia laiptine A. P. staiga pribėgus ir pagriebus ant šaligatvio padėtą M. J. priklausantį 25,30 Lt vertės turtą: 30 centų vertės polietileninį maišiuką, kuriame buvo 18 litų vertės degtinės butelis ir 7 litų vertės 2 litrų talpos plastikinis sidro butelis, jį pagrobė ir pabėgo.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai parodė, jog 2011 m. liepos mėnesio pabaigoje su V. K. vaikščioję po miestą, prie parduotuvės sutiko nukentėjusįjį M., kurio paprašę parūkyti. Po to tas vaikinas įėjęs į parduotuvę ir iš jos išėjęs su kitu vyriškiu laikydamas rankoje maišelyje, prisėdę ant šaligatvio ir maišelį pasidėję šalia. Jie truputį pasitarę su K. nutarė tą maišelį pagriebti ir nubėgti. Jis taip ir padaręs, t. y. pagriebęs maišelį ir su K. nubėgę. Maišelyje buvo 0,5 l talpos butelis degtinės ir 1,5 l talpos butelis sidro.

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku su A. P. vaikščiodami po miestą prie parduotuvės, esančios viename iš penkiaaukščių namų, prie parkelio sutiko pažįstamą M., kurio paprašė parūkyti. M. netrukus nubėgo į parduotuvę ir iš jos išėjo rankoje turėdamas maišelį. Jis su kitu vyriškiu nuėjo prie gretimo namo paskutinės laiptinės ir pasidėjęs tą maišiuką ant šaligatvio atsisėdo. Prieš tai jie su A. buvo susitarę, kad A. pribėgs ir pagrobs tą maišelį, todėl A. priėjęs prie to vyriškio pagrobė nuo šaligatvio minėtą maišiuką ir pradėjo bėgti. Jam iš paskos nubėgo ir jis pats.

Kaltinamiesiems A. P. ir V. K. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. P. ir V. K. prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. liepos 22 d. apie 13 val. jis rūkė prie maisto prekių parduotuvės, esančios Vaižganto gatvėje, viename iš namų. Netrukus prie jo priėjo trys jam nepažįstami vaikinai, kurie paprašė parūkyti. Jis davė kelias cigaretes, tačiau tie vaikinai paprašė viso pakelio. Jis, bijodamas būti sumuštas, nuo tų vaikinų atsitraukė ir nubėgo į minėtą parduotuvę, kur tuo metu buvo jo dėdė A.. Į tą parduotuvę jis atbėgo nešinas turėtu polietileniniu maišiuku, kuriame buvo degtinės ir sidro buteliai. Tą maišiuką jis perdavė savo dėdei A. ir netrukus abu nuėjo atsisėsti ant šaligatvio netoli parduotuvės. Kai A. atsisėdo, minėtą maišiuką pasidėjo šalia savęs. Ten jis su dėde rūkė. Tuo metu matė, kaip du iš cigarečių prašiusių vaikinų netoliese kažką tarpusavyje susišnabždėjo. Tuomet vienas iš tų vaikinų, kuris buvo juodais plaukais, pribėgęs prie jo dėdės, pagrobė šalia buvusį ant šaligatvio maišiuką su minėtais alkoholiniais gėrimais ir pabėgo. Kitas vaikinas, kuris buvo aukšto ūgio, nubėgo jam iš paskos. Bandė juos vytis, bet pamatęs, jog jie greitai nubėgo, suprato, jog jų nepavys. Be to, teigia tuo metu avėjęs šlepetes, dėl ko jam buvo sunku bėgti. Dėl pagrobtų alkoholinių gėrimų jam buvo padaryta 25 litų 30 centų turtinė žala (1 t., b. l. 20-22);

- liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog šių metų liepos mėnesio pabaigoje, dienos metu, tiksliai datos ir laiko nepamena, jis kartu su savo sūnėnu M. atėjo į parduotuvę, esančią viename iš Vaižganto gatvės namų. Jis pirko parduotuvėje alkoholinių gėrimų, o sūnėnas laukė prie parduotuvės. Kažkokiu momentu atėjęs į parduotuvę M. pasakė, kad tarp jo ir kažkokių vaikinų kilo konfliktas. Jie išėjo lauk su tais vaikinais aiškintis. Tų vaikinų buvo trys, su dviem iš kurių jis kalbėjosi, o trečias kalbėjosi su kažkokiu asmeniu toliau nuo jų. Netrukus jis nuėjo prie gretimo namo ir atsisėdęs ant šaligatvio šalia pasidėjo parduotuvėje pirktus alkoholinius gėrimus: degtinės ir sidro butelius, kurie buvo įdėti į polietileninį maišiuką. Netrukus vienas iš tų vaikinų, kuris buvo žemesnio ūgio, pribėgęs prie jo čiupo tą maišiuką su alkoholiniais gėrimais ir pabėgo. Jam iš karto iš paskos nubėgo ir kitas vaikinas, kuris buvo aukšto ūgio. Tuos vaikinus ketino vytis, bet pamatęs, jog jie labai greitai bėga, nebesivijo (1 t., b. l. 38-40;

- M. J. protokolu – pareiškimu dėl vagystės (1 t., b. l. 1);

- 2011-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių mieste, Vaižganto gatvėje, prie parduotuvės, esančios šios gatvės 6-me name. Pietinėje namo sienoje, pirmame aukšte iš balkono yra padarytas įėjimas į parduotuvę. Į parduotuvę yra metaliniai laiptai, šalia jų plytelėmis grįstas šaligatvis. Teritorija šalia yra atvira (1 t., b.l. 13-15 );

- 2011 m. rugsėjo 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog M. J. atpažino A. P., kaip asmenį kuris pagrobė šalia jo dėdės padėtą maišiuką su alkoholiniais gėrimais (1 t., b.l. 32, 33);

- 2011 m. rugsėjo 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog M. J. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris vaikinui tamsiais plaukais pagrobus maišiuką su alkoholiniais gėrimais, pabėgo kartu su juo iš įvykio vietos (1 t., b.l. 34, 35).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Esminis atvirosios vagystės požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Nors kaltinamųjų pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, t. y. jie pagrobė nedidelės vertės turtą BK 190 straipsnio prasme, tačiau šioje byloje pagrobto turto vertė nėra lemianti aplinkybė, leidžianti jų nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamąjį nusižengimą.

Minėta, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai – svetimo turto pagrobimas atvirai arba įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, arba automobilio pagrobimas – daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A. P. ir V. K. bendrai veikdami pasisavino maišelį su alkoholiniais gėrimais nukentėjusiojo M. J. ir A. J. akivaizdoje, žinodami, kad šie suvokia jų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir tai ignoruodami, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą (atvirąją) vagystę.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. P. ir V. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. atvirai pagrobus svetimą turtą, – ir todėl jie baustini už minėtų nusikaltimų padarymą.

Dėl bausmės A. P.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (apysunkis nusikaltimas) į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu buvo keturis kartus teistas, baustas administracine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog iš ankstesnių teistumų jis jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo.

Atsižvelgiant į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, remiantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti laisvės atėmimo bausmę, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Remiantis LR BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką A. P. skirtina griežčiausia minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 178 straipsnio 2 dalis - vidurkis trys metai ir pusantro mėnesio) (LR BK 54 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnis).

Be to, kaltinamasis A. P. iki šio nuosprendžio priėmimo padarė dar kitą nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Kaltinamajam A. P. į paskirtąją bausmę įskaitytina 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė - nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. sausio 19 d. (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl bausmės V. K.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nusikalstamų veikų stadiją (apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, vieną kartą jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra ir atsakomybę lengvinanti ir ją sunkinanti aplinkybės, jauną kaltinamojo amžių, teismas sprendžia, jog su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl V. K. už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Išaiškintina nuteistajam V. K. , kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams) subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesniąją bausmę, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. sausio 19 d.

Į paskirtąją bausmę A. P. įskaityti 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę – nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. sausio 19 d.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant:

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

neatlygintinai išdirbti 60 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. K. , jog jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.