- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-36-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06574-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- D. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S. ir antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovo D. S. paveldėjimo teisės, atsiradusios po jo tėvo S. S. mirties, atsisakymą (sandoris), dėl kurio paveldėjimo teisės perėjo atsakovo motinai D. S., negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) leisti į atsakovui D. S. tenkančią palikimo, paveldėto po jo tėvo S. S. mirties, dalį nukreipti 1 737,72 Eur vertės išieškojimus pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių nutarimus dėl baudų išieškojimo išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra reiškiamas ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), t. y. kreditorius ginčija skolininko sudarytą sandorį. Iš ieškinyje formuluojamo reikalavimo, t. y. leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui tenkančią palikimo dalį išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai, ieškinio turinio bei pridėtos antstolės pažymos galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kreditorė yra Lietuvos Respublika, o kreditorei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovas, formuluodamas reikalavimus, pats nurodo reiškiantis reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ir leidimo nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Tokia faktinė situacija dėl valstybės atstovavimo išieškojimo procese atitinka CPK 638 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą, kad, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.
4.2. Pažymėjo, kad vadovaujantis iki 2015 m. birželio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) redakcijos 309 straipsnio 2 dalimi, 312 straipsniu, t. y. iki ATPK pakeitimų, priimtų įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.), antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismas ar administracinė komisija prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kuriam priskirtina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė. Taigi, įvertinus su ieškiniu pateiktą medžiagą, pagal turimus duomenis darytina išvada, jog nutarimų, kuriais paskirtos baudos ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, vykdymo kontrolė yra priskirta ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją.
4.3. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra įgaliotas reikšti ieškinį valstybės vardu, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ATPK redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio l d. iki 2015 m. liepos l d., 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kontrolės funkciją (Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui)) padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytų Klaipėdos apskrities VPK nutarimų vykdymo kontrolė priklauso Klaipėdos apskrities VPK, tačiau nagrinėjamu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją, todėl ieškovas nėra įgaliotas reikšti ieškinį valstybės vardu. Šios išvados pagrindu buvo priimta skundžiama teismo nutartis.
5.2. Klaipėdos apskrities VPK mano, kad šioje civilinėje byloje turi būti taikoma ir ATPK redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio l d. iki 2015 m. liepos l d., 309 straipsnio l dalis (ne tik 2 dalis), kurioje yra įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pareiga spręsti klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, todėl vykdant ieškinyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu turi būti išieškomos baudos į valstybės biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 straipsniu ir ATPK redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio l d. iki 2015 m. liepos l d., 309 straipsnio l dalimi, valstybei, kaip kreditorei, reiškiant actio Pauliana ieškinį turi atstovauti Klaipėdos apskrities VPK.
6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
4. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Vienas iš reikalavimų – ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu iškeliama byla, turi paduoti asmuo, pagal įstatymą turintis tokią teisę. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, konstatavęs, kad nutarimų, kuriais paskirtos baudos ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, vykdymo kontrolė yra priskirta ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, tačiau pareikštu ieškiniu nėra realizuojama nutarimo vykdymo kontrolė, kuriai taikomos administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklės, o įgyvendinama valstybės, kaip kreditorės, teisė reikšti savarankišką actio Pauliana ieškinį per jai atstovaujančią instituciją.
6. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
7. Pažymėtina, kad, pagal Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 (toliau – Atstovavimo taisyklės), 5 punktą, ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais aktais ir valstybės interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į Atstovavimo taisyklių 3.4 punkte nurodytų juridinių asmenų nuostatus, pavestą valdymo ar veiklos sritį.
8. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovo kreditorė yra Lietuvos Respublika, o kreditorei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir nepasiūlė įtraukti į bylos nagrinėjimą valstybės, todėl netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Šioje byloje susiklosčius tokiems procesiniams teisiniams santykiams, kai ieškovas, būdamas valstybės institucija, padavė ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio nutartyje nurodytais motyvais. Paminėtų Taisyklių 5 punkte taip pat nurodoma, kad jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo jų gavimo persiunčia tinkamam valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimą.
9. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išspręsti jo pareiškimą.
Dėl procesinės bylos baigties
10. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir padėti proceso šaliai įgyvendinti savo teises, pasiūlyti ištaisyti ieškinio trūkumus, jeigu, teismo vertinimu, jie egzistuoja, ir tik po to spręsti, ar yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartis panaikintina ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.