- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- I2-6089-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00110-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Versatio“
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Versatio“ dėl 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b l. 1), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 23S233196 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Nurodo, kad Skundžiamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760231597 (toliau – ir Leidimas). Motyvuojama, kad darbdavio UAB „Versatio“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog jam bus mokamas 1390 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo. Konstatuota, kad kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Paaiškina, kad darbdavys UAB „Versatio“ tarpininkavimo rašte nurodė, jog jam kas mėnesį už 40 darbo valandų savaitę bus mokamas 1390 Eur darbo užmokestis. Tačiau dėl asmeninių priežasčių per visą darbo laikotarpį ėmė neapmokamas atostogas. Dėl šios priežasties jam buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką proporcingai tarpininkavimo rašte nurodytai 1390 Eur darbo užmokesčio daliai.
Vertina, kad Migracijos departamentas neteisingai interpretavo atlikto tyrimo metu surinktus duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas bei nepagrįstai panaikintas Leidimas. Atlikus tyrimą Migracijos departamentas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) gautą informaciją įvertino neteisingai ir rėmėsi išimtai tik duomenimis apie jam pervestas sumas, visiškai neatsižvelgiant į kitą VSDFV esančią informaciją apie jam suteiktas nemokamas atostogas. Migracijos departamentas tyrimą atliko nevisapusiškai ir nesurinko ypatingai svarbios informacijos, kuri turi tiesioginę įtaką jam išmokėto darbo užmokesčio skaičiavimui ir Skundžiamo sprendimo priėmimui. Pažymi, kad jeigu būtų dirbęs visą jam tenkantį darbo laiką per mėnesį, jo darbo užmokestis būtų ne mažesnis, nei yra nurodytas tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentui buvo suteikta teisinga informacija apie jam mokamą darbo užmokestį.
Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) nuostatomis ir mano, kad nėra pagrindo naikinti išduotą Leidimą UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. bei 35 str. 1 d. 2 ir 5 p. nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b. l. 16-20) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. sausio 30 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Versatio“ (toliau – ir Bendrovė), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje. 2023 m. kovo 16 d. buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 16 d..
Teigia, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir per visą darbo Bendrovėje laikotarpį jam nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1390 Eur. Pareiškėjui už 2023 m. balandžio mėn. išmokėtas darbo užmokestis 658,42 Eur, už gegužės mėn. 631,82 Eur, už birželio mėn. 695 Eur, už liepos mėn. 625,50 Eur, už rugpjūčio mėn. 695 Eur, už rugsėjo mėn. 661,91 Eur, už spalio mėn. 695 Eur, už lapkričio mėn. 695 Eur. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.
Remiasi Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 26 str. 1 d. 3 p., 40 str. 5 d., Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8.3 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p. nuostatomis.
Pažymi, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (2023 m. MMA sudarė 840 Eur). Pareiškėjui nė karto nebuvo išmokėtas MMA darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna. Pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Skundžiamo sprendimo nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 23S233196 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2023 m. sausio 30 d. pareiškėjas, Rusijos pilietis, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Versatio“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Pareiškėjo darbdavys UAB „Versatio“ tarpininkavimo rašte (b. l. 38-41) nurodė, jog pareiškėjui darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 1390,00 Eur darbo užmokestis.
2023 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti Leidimą. 2023 m. kovo 16 d. buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. kovo 16 d..
Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. bei 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., nuspręsta panaikinti Leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi šalyje, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
Įstatymo 50 str. numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.).
UTPĮ 26 str. 1 d. 3 p. nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 27 str.).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija), 8.3 p. nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p., pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 str. 1 d. keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi šalyje galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. kovo 16 d.. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų (b. l. 23, 32-33) nustatyta, kad draudėjas (UAB „Versatio“) pareiškėjui už 2023 m. balandžio mėn. išmokėjo 658,42 Eur, už gegužės mėn. 631,82 Eur, už birželio mėn. 695 Eur, už liepos mėn. 625,50 Eur, už rugpjūčio mėn. 695 Eur, už rugsėjo mėn. 661,91 Eur, už spalio mėn. 695 Eur, už lapkričio mėn. 695 Eur.
Pareiškėjo patikrinimo metu (2023 m.) MMA buvo 840 Eur.
Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui patikrinimo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei nustatytas pakankamas pragyventi Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (840 Eur). Taip pat tai neatitiko Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).
Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių per visą darbo laikotarpį ėmė neapmokamas atostogas, todėl jam buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką proporcingai tarpininkavimo rašte nurodytai 1390 Eur darbo užmokesčio daliai. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui Lietuvos Respublikoje reikalingų minimalių pajamų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neapmokamų atostogų dėl šeimyninių aplinkybių aptaro teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšminga, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui Lietuvos Respublikoje reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvos Respublikoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi šalyje ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.
Migracijos departamentas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).
Panašios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (pvz. 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023).
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 str. 1 d. leidimo laikinai gyventi šalyje panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
Atkreipiamas dėmesys, kad Skundžiamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi šalyje išdavimo pagrindų ir 26 str. įtvirtintas leidimo gyventi šalyje išdavimo sąlygas.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.