Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. A. V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė V. R. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad per visus šiuos metus pavargo būti kalta. Atsakovas ja nesirūpino, kai ji sirgo, nelankė ligoninėje. Kritikavo jos figūrą, liepdavo pasižiūrėti, kaip atrodo. Priekaištavo, kad ji pritrupino ant žemės, kai valgė. Atsakovas 8 metus daro remontą, ji nuo to pavargo, negali pasikviesti į svečius dukters anytos su vyru. Atsakovas sakė, kad jai reikia į Naują Vilnią. Paskutinius 3 metus atsakovas nuo jos slepia pajamas, neduoda pinigų. Ji kentėjo, kol atsakovas duodavo pinigų, bet paskutinius 3 metus jis viską sprendžia vienas, neduoda pinigų, jai gyventi padėdavo vaikai. Ji buvo pradėjusi vykdyti individualią veiklą, daug pajamų nebuvo. Bendro biudžeto nėra nuo 2015 metų. Už butą mokėjo vyras. Ji dirbo santuokos metu, bet gal nuo 1992 – 1994 metų, kai keitėsi santvarka, nedirbo, nedirbo dėl ligos. Posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas už vertimus, nes atsakovas už jas jau sumokėjo. Kreditorių neturi, dėl kilnojamojo turto ginčo nėra.

II. Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vyšegorskij kaimo, Safonovskij rajonas, Smolensko sritis, Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7 (b. l. 13 - 14).

6. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 str.). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai tokio prašymo nepareiškė, ieškovė nurodė, kad santuoka iširusi, jos išsaugoti nebėra galimybių, ji dėl to tvirtai apsisprendusi, atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, santuoka nutrauktina.

7. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

8. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Taip pat ir teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

9. Nagrinėjamu atveju CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų atsakovo kaltės prezumpcijų dėl santuokos iširimo nenustatyta: atsakovas nėra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, ieškovė neįrodinėjo ir nenustatyta, kad atsakovas būtų neištikimas ieškovei, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei metus ja nesirūpina - kaip paaiškino atsakovas, tą patvirtino ir ieškovė, už butą, kuriame iki šiol kartu gyvena sutuoktiniai, moka atsakovas, atsakovas pirkdavo produktus šeimai.

10. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

11. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo kaltę įvardijo kaip jos žeminimą, psichologinio smurto naudojimą, nuomonės nepaisymą, pajamų slėpimą, pinigų nedavimą, šias aplinkybes įrodinėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojų kviesti neprašė. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, pateikė savo versiją dėl ieškovės nurodytų jo kaltę pagrindžiančių aplinkybių, nors ir sutiko su ieškiniu, nurodė, kad jo nuomone dėl santuokos iširimo kalti abu.

13. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

14. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos žeminimo, psichologinio smurto naudojimo laikomos neįrodytomis bylos medžiaga (CPK 178 straipsnis), ieškovės nurodyti atsakovo poelgiai nelaikytini sistemingu, esminiu sutuoktinio pareigų nevykdymu, be to, atsakovo versija dėl jų taip pat tikėtina. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas rėmė ir iki šiol remia šeimą materialiai, nors ir ne tokiu būdu, kokiu norėtųsi ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų reikalingas išlaikymas iš atsakovo.

15. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę.

16. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

17. Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

18. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovei paliktina pavardė - ,,R.“, atsakovui - ,,R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

19. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

20. VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 7 - 8).

21. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu bendrąja sutuoktinių nuosavybės registruotas nekilnojamasis turtas:

- butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 500 Eur (b. l. 16);

- garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2390 Eur (b. l. 18);

- butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 500 Eur (b. l. 17);

- žemės sklypas, 0,1013 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1080 Eur, sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9040 Eur, pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 348 Eur, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 219 Eur, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 119 Eur, kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 213 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 19 - 20).

22. Iš visų šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė – 32 409 Eur.

23. Atsakovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30, duomenimis, atsakovo piniginių lėšų likutis 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo 5931,30 Eur (b. l. 122 – 125).

24. Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje turtas dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienai šaliai, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, šalys tokio reikalavimo nereiškė.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

25. Tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės bei kad tai yra bendras sutuoktinių turtas, taip pat dėl jo padalijimo būdo. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie VĮ Registrų centro nustatytas nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes (b. l. 11 – 12, 21 - 26).

26. Viso šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė – 32 409 Eur, todėl šalims po santuokos nutraukimo turėtų atitekti po 16 204,50 Eur vertės nekilnojamojo turto.

27. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 500 Eur vertės, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 2390 Eur vertės, tokiu būdu ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto vertė 12 890 Eur; atsakovui nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 8500 Eur vertės, žemės sklypą, 1080 Eur vertės, sodo namelį, 9040 Eur vertės, pirtį, 348 Eur vertės, šiltnamius, 219 Eur ir 119 Eur vertės, kiemo statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora), 213 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atsakovui atitenkančio nekilnojamojo turto vertė 19 519 Eur.

28. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

29. Nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra. Ieškovė prašė padalinti turtą natūra, atsakovas su ieškovės nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo būdu sutiko Todėl teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį bei vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, nekilnojamąjį turtą, kurio viso vertė 32 409 Eur, padalina taip:

- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia butą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 500 Eur vertės, garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 2390 Eur vertės, tokiu būdu ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto vertė 12 890 Eur;

- atsakovui nuosavybės teise priteisia butą, esantį (duomenys neskelbtini), 8500 Eur vertės, žemės sklypą, 1080 Eur vertės, sodo namelį, 9040 Eur vertės, pirtį, 348 Eur vertės, šiltnamius, 219 Eur ir 119 Eur vertės, kiemo statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora), 213 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atsakovui atitenkančio nekilnojamojo turto vertė 19 519 Eur.

30. Teismo vertinimu toks turto padalinimas atitiktų šalių interesus.

Dėl reikalavimo padalinti sąskaitoje esančias lėšas

31. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

32. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad atsakovas savo vardu Swedbank, AB, banko sąskaitoje 2018 m. rugsėjo 30 d. turėjo 5931,30 Eur (b. l. 122 – 125). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirbo, gaudavo pajamas, į nurodytą banko sąskaitą buvo pervedamas VĮ Ignalinos atominė elektrinė mokamas darbo užmokestis. Ieškovė prašo šias lėšas padalinti po ½ dalį kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę – po 2965,65 Eur. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko, neįrodinėjo, kad banko sąskaitoje esantis likutis tai jo asmeninės lėšos. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją dėl šių lėšų pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

33. Nei vienam iš sutuoktinių neprašius padalinti turtą iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, piniginės lėšos dalintinos sukauptos iki tos dienos, kai buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo (CK 3.127 straipsnis). Tačiau į dalintinų piniginių lėšų sumą nepriskiriama VSDFV atsakovui 2018 m. rugsėjo 17 d. išmokėta 625,74 Eur suma, atsakovui teismo posėdžio metu paaiškinus, kad tai yra tikslinė jam išmokėta kompensacija už kenksmingas darbo sąlygas VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, dėl to, kad iki 1994 metų jo darbas buvo susijęs su darbu ant branduolinio reaktoriaus (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis, kad tikslinės paskirties išmokos nepriskiriamos bendram sutuoktinių turtui).

34. Pripažintina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra 5305,56 Eur (5931,30 Eur – 625,74 Eur) atsakovo sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kurios šalims dalinamos po ½ dalį, t. y. po 2652,78 Eur.

35. Tokiu būdu bendra sutuoktinių dalintino turto vertė yra 37 714,56 Eur (32 409 Eur nekilnojamojo turto vertė + 5305,56 Eur piniginės lėšos), kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 18 857,28 Eur. Ieškovei tenka turto už 15 542,78 Eur (12 890 Eur + 2652,78 Eur), atsakovui – už 22 171,78 Eur (19 519 Eur + 2652,78 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 3314,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto vertę.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37. Ieškovė sumokėjo 379 Eur (290 Eur + 89 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 6, 131), 296 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 41 – 42), patyrė 550 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 143 – 145). Teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už vertimus, nes atsakovas šias bylinėjimosi išlaidas apmokėjo iki teismo posėdžio.

38. Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės apmokėtas 100 Eur žyminiu mokesčiu, patenkintas iš dalies, todėl už šį reikalavimą ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

39. Ieškovė prašė priteisti turto už 19 170,15 Eur. Atsižvelgiant į pareikštų turtinių reikalavimų sumą, valstybei turėjo būti sumokėtas 575 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso (su neturtiniu reikalavimu – 675 Eur žyminis mokestis.

40. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei turto už 18 857,28 Eur. Tokiu būdu patenkinta apie 98,37 procentų ieškovės turtinių reikalavimų. Atitinkamai atsakovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 615,63 Eur (565,63 Eur + 50 Eur), ieškovės – 59,37 Eur (9,37 Eur + 50 Eur). Kadangi ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 379 Eur, iš atsakovo jos naudai priteistina 319,63 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 296 Eur žyminio mokesčio.

41. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 550 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 143 – 145).

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovės patirtos išlaidos Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršija.

43. Ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc., dalis dėl turto padalinimo – 98,37 proc. Daroma išvada, kad iš viso patenkinta apie 74,18 procentai ieškinio reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiama 407,99 Eur (550 Eur x 74,18 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti dalies.

Nutraukti ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vyšegorskij kaimo, Safonovskij rajonas, Smolensko sritis, Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 7, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. R. palikti pavardę – ,,R.“, atsakovui V. R. – ,, R.“.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10 500 Eur vertės, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2390 Eur vertės, atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 2652,78 Eur, iš viso turto už 15 542,78 Eur.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8 500 Eur vertės, žemės sklypą, 0,1013 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1080 Eur, sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9040 Eur, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 348 Eur, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 219 Eur, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 119 Eur, kiemo statinius (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 213 Eur, atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 2652,78 Eur; iš viso turto už 22 171,78 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3314,50 Eur kompensaciją už ieškovei priteisto turto vertę, viršijančią jo dalį bendrame turte.

Priteisti ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 727,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 296 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660, įmoka turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.