Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2015-09-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-08-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 mėnesių; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2018 m. spalio 12 d. apie 21 val. 20 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė tėvui G. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam G. G. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neblaivus ir tarp jo bei tėvo įvyko žodinis konfliktas. Jis smogė tėvui tris ar net daugiau kartų, galėjo tuo sukelti tėvui fizinį skausmą. Nepripažįsta, kad tai padarė tyčia. Mano, kad taip pasielgė gindamasis. 2018 m. spalio 12 d. su drauge D. U. buvo nuvažiavęs pas dėdę (duomenys neskelbtini) k., į pirtį. Ten išgėrė kelis stikliukus degtinės. Sugalvojo nuvažiuoti pas mamą atsigerti kavos. Tėvas su draugu gėrė lauke ir jo paklausė „Ko, gaidy, atvažiavai?“. Tėvas sėdėjo, jis stovėjo už 2-3 m, atsakė „Kas tau nepatinka?“. Nepamena kuris pasiūlė eiti pasimušti. Tėvas atsistojo ir priėjo prie jo. Mama lindo tarp jų į tarpą. Tėvas pastūmė mamą ir sudavė jam į kaktą. Tada jis, gindamasis, pradėjo pats muštis. Sudavė tėvui daugiau nei tris smūgius, pats irgi gavo nuo tėvo kojomis į pilvą ir kitas kūno vietas. Juos išskyrė jo draugė ir mama. Smūgius tėvui sudavė netyčia, nenorėjo muštis. Tėvas buvo labai girtas, o jis beveik blaivus, tik promilę „pripūtė“. Smūgiavo tėvui, nes buvo įsiutęs. Gali būti, kad pats pasiūlė tėvui pasimušti, bet pirmas smūgio nesudavė. Turėjo galimybę išvažiuoti, išvengti muštynių, bet atvažiavo aplankyti mamos ir brolių, todėl nemano, kad turėjo išvykti. Žinojo, kad gali kilti konfliktas su tėvu, bet norėjo pabūti pas mamą. Gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo. Išvadas iš ankstesnių teistumų padarė, pradėjo gyventi kitokį gyvenimą. Pažada daugiau taip nesielgti.

Nukentėjusysis G. G. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau jis prieš sūnų atsisako duoti parodymus. Nurodė, kad sūnui atleido ir pretenzijų neturi.

Liudytojas S. V. posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. su G. G. išgėrė butelį. Pavėsinėje kažkas pribėgo ir sudavė smūgius G. G. Nepažino ar tai buvo kaltinamasis. Ar buvo žodinis konfliktas, negali pasakyti. Jis išėjo į namus, matė kaip atvažiavo policija. Ar G. G. sudavė kaltinamajam, nematė. Kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, nežino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis įbėgęs pirmas trenkė G. G. Pastarasis buvo už stalo, kai gavo smūgius.

Liudytoja D. U. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2018-10-12 giminės pasiūlė atvykti į pirtį. Pabuvę ten, nutarė nuvažiuoti pas kaltinamojo mamą. Nuvažiavę pamatė, kad V. G. tėvas geria su draugu. Pastarasis jau miegojo ant stalo, todėl jos nuomone negalėjo nieko matyti. Jiems atvažiavus, iš kambario išėjo kaltinamojo motina V. G. V. G. tėvas atsistojęs pasakė kaltinamajam „Ateik čia, gaidy“. Kaltinamasis priėjo prie tėvo 1-2 m atstumu. V. G. atsistojo tarp jų. G. G. stvėrė žmoną ir metė ant stalo, o tada trenkė kaltinamajam į veidą. V. G. trenkė tėvui ir abu pradėjo muštis. Kai išlipo iš automobilio suprato, kad yra nepageidaujami, turėjo galimybę išvykti. Kiek V. G. smūgių sudavė tėvui, neskaičiavo, bet daugiau nei tris. Smūgiavo kumščiais į krūtinę, veidą. Tėvas V. G. taip pat daug kartų trenkė kumščiais – į veidą, kaklą, smakrą. Pirmą kartą įvyko toks konfliktas tarp jos sugyventinio ir pastarojo tėvo.

Liudytoja V. G. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, su kuriuo santykiai geri, o nukentėjusysis – vyras, su kuriuo santykiai konfliktiški. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 12 d. vakare vyras parėjo su draugu S. ir pradėjo gerti. Kai prisigėrė, išėjo į pavėsinę parūkyti. Tada atvažiavo sūnus V. G. Ji išėjo į lauką. Vyras sūnų išvadino necenzūriniais žodžiais, siūlė „persimesti“. Ji įlindo į tarpą tarp sūnaus ir sutuoktinio. Vyras bandė smogti sūnui, bet ji sulaikė. Smogęs antrą kartą, praskėlė sūnui antakį. Jai papriekaištavus, kad prieš vaiką pakėlė ranką, G. G. ją pakėlė ir metė ant medinio stalo. Tada sūnus supyko ir įvyko muštynės. Bandė juos skirti, atitraukė vyrą nuo sūnaus. Sūnaus draugė bandė atitraukti pastarąjį nuo tėvo. Sūnus galėjo pasišalinti, niekas netrukdė, bet kai tėvas praskėlė antakį, sūnus ėmė gintis. G. G. anksčiau nėra sakęs, kad sūnus nepageidaujamas namuose, bet iš tos dienos pasisakymų ir elgesio V. G. galėjo suprasti, kad yra nepageidaujamas. Įvykio metu abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet G. G. labiau.

Be paties kaltinamojo ir liudytojų duotų parodymų V. G. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir bylos medžiaga:

2018 m. spalio 12 d. patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatas, kur įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo (1 t., b. l. 9-12);

2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – RPK) pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (1 t., b. l. 16);

2018 m. spalio 12 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 24-27);

Alkotesterio naudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 12 d. 21 val. 42 min. nukentėjusiajam G. G. nustatytas 2,21 prom. girtumas (1 t., b. l. 28-31);

2018 m. spalio 13 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo G. G. kūno (1 t., b. l. 34-37);

2018 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiojo G. G. ir įtariamojo V. G. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad V. G. pripažino sudavęs kelis smūgius tėvui G. G. į veidą (1 t., b. l. 51-52);

Alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2018-10-12 22 val. 17 min. V. G. nustatytas 1,01 prom. girtumas (1 t., b. l. 125).

Kaltinamojo V. G. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis konflikto metu sudavė kumščiais nemažiau kaip tris smūgius savo tėvui G. G. į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino sudavęs savo tėvui G. G., pripažino, kad savo veiksmais tėvui galėjo sukelti fizinį skausmą. Tačiau kaltinamasis savo veiksmus vertina kaip gynybą.

Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Būtinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, yra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei atitinka ginties teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos ginties provokacijai, kai asmuo tyčia provokuoja pavojingo kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, atvažiavo į tėvų namus. Kaltinamajam tik išlipus iš automobilio, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kuris tuo metu neblaivus sėdėjo pavėsinėje už stalo, kilo žodinis konfliktas. Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja D. U. patvirtino supratę, kad yra nepageidaujami ir turėjo galimybę išvykti. Tačiau kaltinamasis nepasišalino iš kiemo, tęsė žodinį konfliktą su neblaiviu tėvu, neneigia pats pasiūlęs tėvui pasimušti. Taigi kaltinamasis buvo susikoncentravęs į konflikto tęsimą, o ne į pavojaus išvengimą. V. G., būdamas jaunesnis ir blaivesnis už savo tėvą, žinodamas neblaivaus tėvo ūmų charakterį, žodžiais pastarąjį provokavo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai teismo nuomone turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – V. G. teistas (1 t., b. l. 74-77), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115-120), dirba (1 t., b. l. 121), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 123). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 12 d. 22 val. 15 min. (1 t., b. l. 152) iki 2018 m. spalio 13 d. 11 val. 58 min. (1 t., b. l. 156). Paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais. Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiojo, į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų padaręs daugiau naujų nusikalstamų veikų, mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nukentėjusysis tvirtina atleidęs kaltinamajam ir neturi pretenzijų, kaltinamąjį su nukentėjusiuoju sieja artimas giminystės ryšys. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, nustatant įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158-159).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 12 d. 22 val. 15 min. iki 2018 m. spalio 13 d. 11 val. 58 min. (vieną dieną).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir skirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. G. paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), ir 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.