Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ) įgaliotai atstovei Ivetai Baugirdei,

išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Kaip numatyta ANK 629 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Nagrinėjamu atveju A. V. buvo bandoma informuoti apie teismo posėdį teismo šaukimu, tačiau šaukimas grįžo neįteiktas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti A. V. į teismo posėdį, vykusį 2022 m. gegužės 4 d., 15.00 val., tačiau asmuo atvesdintas nebuvo. Teismui pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vykdant teismo nutartį, 2022 m. balandžio 28 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. 2022 m. gegužės 3 d. pakartotinai nuvykus buvo duris atidarė T. M., kuris paaiškino, jog šį butą nuomojasi su žmona apie 3 metus ir buto savininko nepažįsta ir niekada jo nematė, nežino, kur šis gyvena. Nurodė, jog pašto dėžute jis nesinaudoja, tačiau pastebėjo, jog pašto dėžutėje yra įdėta daug laiškų. Patikrinus pašto dėžutę, viduje buvo rasta daug įvairios korespondencijos. Susisiekus telefonu su T. M. žmona I. B., pastaroji nurodė, jog nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) apie 5 metus. Kur gyvena A. V., ji nežino, jokių kontaktų nepalaiko ir nesusiskambina, nuomą apmoka bankiniu pavedimu. Paskutinį kartą A. V. matė prieš 3 metus, kuomet atsitiktinai susitiko parduotuvėje. Buto nuoma yra neterminuota, todėl moka už nuomą ir gyvena toliau. Kur A. V. randasi ar kas galėtų suteikti tokią informaciją, nežino. Nurodė telefono numerį, kuriuo paskutinį kartą buvo susisiekusi su A. V.. Pareigūnui kelis kartus paskambinus pateiktu telefonu, niekas neatsiliepė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. V. į teismo posėdį atvesdinti nėra galimybės. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės A. V. informuoti apie bylos nagrinėjimą, tačiau asmens surasti nepavyko. Administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismui rašytinio paaiškinimo nepateikė.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė nurodė, kad palaiko pareiškime pateiktus prašymus, Bendrovės mokestinė prievolė yra nepasikeitusi, šiuo metu Bendrovei yra vykdoma bankroto procedūra, vadovas nesurandamas. Mokestinė paskolos sutartis buvo sudaryta, visos aplinkybės įvertintos, nuo pareiškimo pateikimo naujų aplinkybių nėra. Pagal mokestinę sutartį, kuri buvo sudaryta 2021 m. vasario 26 d., mokėjimai buvo išdėstyti iki 2022 m. gruodžio 25 d., mokėjimai nebuvo vykdomi, todėl sutartis buvo nutraukta. Bendrovei vis dar siunčiami raginimai ir įspėjimai, tačiau mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta 2021 m. spalio 26 d. Žemesnės eilės kreditoriai, kuriems buvo vykdomi mokėjimai, yra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. UAB „R.“ akcininkas ir vadovas buvo A. V.. Mokėjimai buvo vykdomi ir pačiam A. V.. Duomenų apie Bendrovės skolas yra, tai mokestinė nepriemoka 8,96 eurų. Nuo 2021 m. įmonė veiklos nevykdo, skola yra susidariusi teisminio dokumento pagrindu. Prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti atitinkamą nuobaudą.

Remiantis Bendrovės sąskaitų išrašais iš AB „Swedbank“ ir Luminor bank AS, nustatyta, kad buvo nesilaikoma CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo tvarkos. Bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. turėjo piniginių lėšų sąskaitose, tačiau vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės, nei VMI, kreditoriais, nors šių atsiskaitymų dienomis buvo skolinga valstybės biudžetui. Apibendrintais duomenimis. Iš AB „Swedbank“ banke Bendrovės turimų sąskaitų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. su žemesnės eilės kreditoriais atsiskaityta už daugiau kaip 409 tūkst. Eur, iš Luminor bank AS banke Bendrovės turimų sąskaitų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. su žemesnės eilės kreditoriais atsiskaityta už daugiau kaip 9,4 tūkst. Eur. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. didžiausios sumos (virš 5 tūkst. Eur) buvo pervestos šiems juridiniams asmenims:

UAB „L.“ – 45 013,46 Eur; UAB „B.“ – 44 431,67 Eur; UAB A. – 27 752,79 Eur; UAB „T.“ – 21 026,36 Eur; UAB P. – 14 653,81 Eur; UAB S. – 14 615,34 Eur; UAB „C.“ – 14 380,80 Eur; MB P. – 13 358,00 Eur; UAB E. – 10 109,85 Eur; UAB G. - 7 756,10 Eur; UAB Y. – 6 112,18 Eur. Minėtu laikotarpiu išmokėtos taip pat darbo užmokesčio ir/ar kitos išmokos fiziniams asmenims: J. M. – 16 582,22 Eur, L. L. – 15 212,84 Eur, D. B. – 15 133,39 Eur, A. V. – 13 530,86 Eur, D. P. – 12 091,27 Eur, A. S. – 10 897,58 Eur, A. P. – 10 164,84 Eur, J. A. – 10 150,29 Eur, D. R.-N. – 9 822,90 Eur, G. K. – 9 733 Eur, L. J. – 9 589,32 Eur, P. T. – 9 008,18 Eur ir kt. Dalį paminėtų mokėjimų Bendrovė atliko susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims: UAB „A.“, kurios akcininkas, turintis 100% akcijų, yra Bendrovės vadovas, akcininkas A. V.; UAB „C.“, kurios akcininkai yra UAB „A.“ ir A. G.-V. (buvusi Bendrovės vadovė, dabartinio Bendrovės vadovo A. V. sutuoktinė); pačiam Bendrovės vadovui A. V., jo tėvui B. V.. Žymi suma (44 431,67 Eur) pervesta ir UAB „B.“, kuriai vadovauja buvusi A. V. tėvo sutuoktinė D. V..

Remiantis aukščiau išdėstytų, pareiškime daroma išvada, kad A. V., būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovės turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (prekių, paslaugų tiekėjais, darbuotojais), nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 4-5), 2021 m. vasario 26 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas kuratorius (b. l. 8); lentelė su pavedimų žemesnės eilės kreditoriams sąrašu pagal gavėjus (b. l. 9-15), ir datomis, bei lentelė su pavedimais žemesnės eilės kreditoriams ir įsiskolinimu biudžetui pavedimo dieną (b. l. 16-17); mokesčių apskaitos sistemos balanso išrašai (b. l. 18-25); Bendrovės banko sąskaitų išrašai (b. l. 26-98) patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nors byloje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų, taip pat jis nedalyvavo teismo posėdyje, tokiu būdu A. V. pozicija dėl administracinio nusižengimo padarymo teismui nėra žinoma, tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog A. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Tokią išvadą teismas daro, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) su VMI 2021 m. vasario 26 d. buvo sudariusi Mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 36 979,37 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d.. Pagal VMI pareiškime nurodytus duomenis, šią sutartį Bendrovės vardu per „Mano VMI“ portalą sudarė Bendrovės vadovas A. V., taigi, darytina išvada, kad jis žinojo apie Bendrovės vardu susidariusią mokestinę nepriemoką, kadangi pats ėmėsi priemonių dėl šios mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tačiau Bendrovė mokėjimų tinkamai pagal sudarytą Mokestinės paskolos sutartį nevykdė, todėl 2021 m. spalio 26 d. ši sutartis buvo nutraukta. Tuo tarpu, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. iš Bendrovės banko sąskaitų buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, nors tuo laikotarpiu Bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. VMI pareiškimo duomenimis, minėtu laikotarpiu iš AB „Swedbank“ banke Bendrovės turimų sąskaitų laikotarpiu su žemesnės eilės kreditoriais atsiskaityta už daugiau kaip 409 tūkst. Eur, iš Luminor bank AS banke Bendrovės turimų sąskaitų su žemesnės eilės kreditoriais atsiskaityta už daugiau kaip 9,4 tūkst. Eur. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. didžiausios sumos (virš 5 tūkst. Eur) buvo pervestos šiems juridiniams asmenims: UAB „L.“ – 45 013,46 Eur; UAB „B.“ – 44 431,67 Eur; UAB A. – 27 752,79 Eur; UAB „T.“ – 21 026,36 Eur; UAB P. – 14 653,81 Eur; UAB S. – 14 615,34 Eur; UAB „C.“ – 14 380,80 Eur; MB P. – 13 358,00 Eur; UAB E. – 10 109,85 Eur; UAB G. - 7 756,10 Eur; UAB Y. – 6 112,18 Eur. Minėtu laikotarpiu išmokėtos taip pat darbo užmokesčio ir/ar kitos išmokos fiziniams asmenims: J. M. – 16 582,22 Eur, L. L. – 15 212,84 Eur, D. B. – 15 133,39 Eur, A. V. – 13 530,86 Eur, D. P. – 12 091,27 Eur, A. S. – 10 897,58 Eur, A. P. – 10 164,84 Eur, J. A. – 10 150,29 Eur, D. R.-N. – 9 822,90 Eur, G. K. – 9 733 Eur, L. J. – 9 589,32 Eur, P. T. – 9 008,18 Eur ir kt. Pažymėtina ir tai, kad dalis paminėtų fizinių ir juridinių asmenų, kuriems buvo atlikti mokėjimai, yra susiję su Bendrove ir jos vadovu A. V.: UAB „A.“ akcininkas, turintis 100% akcijų, yra Bendrovės vadovas, akcininkas A. V.; UAB „C.“ akcininkai yra UAB „A.“ ir A. G.-V. – buvusi Bendrovės vadovė ir A. V. sutuoktinė); UAB „B.“ vadovė yra buvusi A. V. tėvo sutuoktinė D. V.. Taip pat mokėjimai buvo atlikti pačiam Bendrovės vadovui A. V. ir jo tėvui B. V..

Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. A. V., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. A. V., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, darė mokėjimus kitiems kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad A. V. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei, žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad įmonės vadovas geriausiai žino ir privalo žinoti įmonės finansinę padėtį (būklę), jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl teismui nekyla abejonių, jog tokios aplinkybės turėjo būti žinomos ir A. V., juo labiau, kad jo iniciatyva Bendrovės vardu buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis (kurios sąlygų įmonė nevykdė, nors tuo laikotarpiu taip pat vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog A. V., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. V. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

A. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, mokestinė nepriemoka VMI nėra padengta ir šiai dienai), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka baustas praeityje už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, tą sykį A. V. buvo paskirtas įspėjimas. Nors pastaroji nuobauda yra nebegaliojanti, tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad šį administracinį nusižengimą A. V. padarė pakartotinai, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad toks ankstesnis asmens baustumas rodo, jog A. V. tinkamų išvadų nepadarė ir jam paskirta švelnesnė nuobauda savo tikslų nepasiekė, nesulaikė jo nuo analogiško nusižengimo padarymo.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. V. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtino baudos dydžio vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-197-1123/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.