Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-876/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1-115-876/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
I. M., L. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00130-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajam V. M., nukentėjusiesiems I. M., L. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2012 m. kovo 11 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankoje peilį ir sakydamas, kad papjaus, grasino nužudyti savo nepilnametį sūnų L. M. ir žmoną I. M..

Šalies argumentai

V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta visiškai, viskas, kas parašyta yra teisingai. Jis buvo išgėręs, konfliktas prasidėjo todėl, kad buvo išgėręs. Jis šūkavo, buvo pasiėmęs peilį į ranką ir grasino žmonai ir sūnui.

Nukentėjusioji I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną vyras grasino ir žodžiais ir veiksmais. Ji labai išsigando. Jie gyvena viename bute, nes jis neturi kur išeiti. Šiuo metu kaltinamasis mažiau išgeria, ir mažiau triukšmauja.

Nukentėjusysis :L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis girtas grįžo namo ir pradėjo triukšmauti, grasino, todėl iškvietė policiją.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad V. M. kaltę be jo prisipažinimo įrodo nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 3-8), daiktų apžiūros protokolas (b.l. 14-18), akistatos protokolas (b.l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sunkesnę nusikalstamą veiką – žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

V. M. tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, peiliu grasino savo šeimos nariams. Akivaizdu, kad nukentėjusieji buvo išsigandę kaltinamojo veiksmų bei vertindami tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jo veiksmus suprato kaip realius ir keliančius grėsmę jų sveikatai.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Pats teisiamasis padarytą veiką visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Kaltinamajame akte nurodoma, kad V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teisiamasis pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamojo veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamojo asmenybę: nedirba, neteistas, Griškabūdžio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Kadangi kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam skirtini viešųjų darbų numatyto termino vidurkis, tai yra 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per nurodytą laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai įvykdyti. Kadangi peilis pripažintinas nusikaltimo padarymo įrankiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) viešuosius darbus, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 180 valandų viešuosius darbus.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. kovo 13 d. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms (1:6) ir atitinkamai sumažinti paskirtą viešųjų darbų bausmę iki 174 valandų, tai yra per mėnesį neatlyginamai dirbant po 29 valandas visuomenės labui (6 mėnesius).

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų bei įpareigojimą nesilankyti nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų gyvenamojoje vietoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Peilį, kuris pripažintas nusikaltimo padarymo įrankiu ir yra pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė