- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 1-1104-900/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00596-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- G. Č.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 5 klases, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Č. 2014 m. liepos 26 d. apie 20³⁰ val. prie ežero, esančio už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine J. B. – metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, sugriebė jai už abiejų rankų ir tampė po pievą, su cigarete apdegino sugyventinės J. B. dešinį skruostą ir krūtinę, kas sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija).
Kaltinamojo G. Č. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (38-39 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis 2014 m. liepos 26 d. vakarą, tikslaus laiko neprisimena, tačiau dar buvo šviesu, su sugyventine J. B. nuėjo prie ežero. Ežeras yra apie 25 metrus nuo jų gyvenamojo namo. Ten dviese su J. B. gėrė alų tol, kol susipyko, tačiau nepamena dėl ko. Jis trenkė J. B. ranka į dešinį skruostą. J. pradėjo gintis ir jis supykęs pagriebė jos dešinę ranką ir ją suspaudė. Kitoje rankoje laikydamas cigaretę besistumdydamas apdegino jai ranką. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios J. B. parodymais, užfiksuotais protokole – pareiškime ir apklausos protokoluose (1, 17-20 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2014 m. liepos 26 d. apie 20³⁰ val. prie ežero su sugyventiniu vartojo alkoholį. Tarp jų kilo konfliktas ir sugyventinis trenkė jai kumščiu į dešinį skruostą, ant kurio atsirado paraudimas ir dėl kurio jai skaudėjo. Nenorėdama nusileisti, pradėjo gintis. Tada sugyventinis pagriebė kaire ranka jos dešinę ranką, spaudė, dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Besitampydamas po pievą, G. su dešinėje rankoje laikyta cigarete nudegino jai dešinį skruostą bei krūtinę, dėl ko ji irgi juto fizinį skausmą. Šiek tiek liko nudeginimo žymių. G. Č. atsiprašė, ji atleido jam.
Liudytojo J. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (24-26 b. l.), kuriame pažymėta, kad ji konflikto tarp dukros J. B. ir jos sugyventinio G. Č. nematė, tik girdėjo, kaip nuo ežero sklinda aidas, šaukia vienas ant kito. Stovėdama kieme pamatė, kad Jolanta parbėga nuo ežero ir šaukia, kad G. ją sumušė. Ji paskambino policijai.
Taip pat duomenimis iš įvykio vietos apžiūros protokolo (4-7 b. l.), tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (13-15 b. l.), asmens blaivumo testo (G. Č. nustatytas sunkus - 2,91 %o – girtumo laipsnis (27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad inkriminuota veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia smurtaudamas prieš artimą šeimos narį - sugyventinę J. B., sukėlė jai fizinį skausmą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose; o abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 1-3 dalimis, 6 dalies 1 punktu įpareigoti G. Č. būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (70 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju (60-61 b. l.). Baustas administracine tvarka už daugybę viešosios tvarkos pažeidimų, turi galiojančių nuobaudų (55-59 b. l.). Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojos charakterizuojamas teigiamai (65 b. l.), Registruotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, 1991 m. sausio 21 d. ir 1993 m. rugsėjo 28 d. nustatytos diagnozės: F80 - specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežtos bausmės. Viešieji darbai skiriami tuo atveju, jei nuteistasis sutinka (BK 46 str. 1 d.). Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Teismo manymu, adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galėtų būti prokuroro siūloma viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, kurio trukmė neženkliai viršija sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.), įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, kaltinamojo asmenybę, prokuroro siūlomas skirti kaltinamajam bausmės dydis nemažinamas.
Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2014 m. liepos 26 d. 20⁵⁵ val. iki 2014 m. liepos 27 d. 12³⁵ val. (1 para) (29-30 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (40-41 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, G. Č. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu.
Remdamasis BK 66 straipsniu, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti G. Č. laikino sulaikymo laiką (vieną parą), ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
G. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti kad, G. Č. nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme arba jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies arba dydžio bausmę, negu buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.