- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-571-145/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- T.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Norkūno,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nutarties, kuria buvo tenkintas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistosios T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-01-29 nuosprendžiu T. B. nuteista pagal BK 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p.a)p.p. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu, pakeistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-01-29 nuosprendis, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d. 4 d. Šilalės r. apylinkės teismo 2004-03-19 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kelmės r. apylinkės teismo 2004-05-04 nuosprendžiu paskirta bausmė, skirta subendrinta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. ši bausmė subendrinta su Šilalės r. apylinkės teismo 2004-03-19, Kelmės r. apylinkės teismo 2004-05-04, Šiaulių r. apylinkės teismo 2006-11-09 ir Joniškio r. apylinkės teismo 2007-01-29 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai 5 d. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su Šiaulių r. apylinkės teismo 2002-04-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai 8 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2007 m. sausio 29 d. Bausmės pabaiga: 2009 m. rugsėjo 3 d. 2007 m. lapkričio 6 d. atlikta 1/3 bausmės. Nuteistoji pataisos namuose laikoma paprastosios grupės sąlygomis.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nutartimi tenkintas Panevėžio pataisos namų 2007-11-06 teikimas dėl T. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis – nepagrįsta ir neteisėta. T. B. praeityje teista 21 kartą už tyčinius, analogiškus nusikaltimus, jos atžvilgiu buvo taikytas 2000-01-11 LR įstatymas “Dėl amnestijos akto” ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista, 2002-10-02 taikytas BK 54² str. - lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą. Nepaisydama šių sprendimų, kuriais buvo išreikštas pasitikėjimas nuteistąja, kad gali taisytis prižiūrima neizoliavus jos nuo visuomenės, nuteistoji ir toliau darė tyčines, analogiškas nusikalstamas veikas, paneikdama nuostatą dorai gyventi, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Šios aplinkybės yra pagrindinės ir nuteistosios šeimyninė padėtis, buitis, elgesys laisvės atėmimo vietoje nebeturi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Panevėžio apylinkės teismo nutartis yra visiškai pagrįsta, ji priimta laikantis visų BPK normų, reglamentuojančių pataisos įstaigos teikimo nagrinėjimą, todėl yra ir teisėta.
Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, kurioje ji buvo laikoma paprastosios grupės sąlygomis, jai atlikus daugiau kaip 1/3 nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Įstatymas Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d. 1 p. numato, kad atlikus 1/3 bausmės iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti asmenys, turintys vaiką iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia). Iš šio įstatymo analizės akivaizdu, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju pirmiausia atsižvelgia į mažamečio ar nepilnamečio vaiko interesus gyventi su tėvais, o ne į nuteisto asmens galimybę anksčiau būti paleistam į laisvę. Iš T. B. asmens bylos matyti, kad ji išsituokusi, turi devynis vaikus, iš jų penki nepilnamečiai, kurių atžvilgiu, jos kaip motinos valdžia neapribota, tik jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. T. B. iki įkalinimo gyveno kartu su šeima, pagal galimybes rūpinosi jais. Būdama įkalinimo įstaigoje T. B. pastoviai bendrauja su vaikais, vaikai lanko ją pataisos namuose ir laukia kol mama sugrįš iš įkalinimo įstaigos (asmens byla II d., b.l. 68). Kartu su T. B. šeima gyvena jos motina, tačiau nepilnamečius vaikius prižiūri T. B. vyresnioji dukra E. B..
Nors nuteistoji 21 kartą teista už analogiškas nusikalstamas veikas, buvo atleista nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, tačiau Pataisos namų administracijos T. B. charakterizuojama labai gerai: bausmės atlikimo metu buvo nukreipta adaptacijos bei pataisos programų lankymui; 2007-06-28 baigė Panevėžio darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologų organizuojamus “Nuteistųjų socialinių vertybių ir motyvacijos ugdymo” kursus; 2007/2008 mokslo metais mokosi Panevėžio profesinio rengimo centro filiale siekia įgyti virėjos specialybę; dalyvavo Integracijos į visuomenę programoje, lankė teisinio – socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos; nuo 2007-07-02 dirba ūkio aptarnavimo brigadoje – valytoje tvarkdare, darbe charakterizuojame teigiamai, geranoriškai tvarko būrio teritoriją bei patalpas, darbo drausmės nepažeidinėja, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, Šiaulių TI vieną kartą paskatinta už dorą elgesį, laikymąsi nustatytų režimo reikalavimų – 2007-05-29 pareikšta padėka, turi kur gyventi laisvėje. Pataisos namų psichologė nurodo, jog T. B. objektyvius tikrovės reikalavimus suvokia adekvačiai, sugeba juos valdyti, pokalbiuose – atsargiai atvira, ieško klaidų ir klystkelių priežasčių, kaltina save, kolektyve – sugyvenama, su aplinkiniais bendrauja santūriai, atsargiai, įtemptų, konfliktinių situacijų vengia, santykiai su artimaisiais pakankamai geri, iš jų sulaukia visapusiškos paramos, kuria konkrečius, realiai įgyvendinamus ateities planus.
Prokuroras skundą iš esmės argumentuoja tik tuo, jog nuteistoji teista 21 kartą, yra praradusi pasitikėjimą ir šios priežastys turi viršenybę virš objektyviai teigiamas socialines, buitines, šeimynines bei nuteistąją dabar charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau toks formalus požiūris į nuteistąją bei jos vaikus yra klaidingas. Vadovaujantis tokia logika galima neįsigilinus į konkrečias aplinkybes teigti, jog daug kartų teistas asmuo yra iš viso nepataisomas ir nepasitaisys iki gyvenimo pabaigos, tačiau taip bus tik gniuždoma jo asmenybė bei nesuteikiamas šansas pasitaisymui. Į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų gausą, jų sunkumą, kaltės formą, asmenines nuteistojo savybes atsižvelgiama skiriant bausmę, o pradėjus realiai vykdyti paskirtą bausmę šios aplinkybės gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju nuteistosios dabartinį teigiamą elgesį patvirtina pataisos namų administracijos charakteristika, psichologo išvada, kiti bylose esantys duomenys.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors T. B. teista 21 kartą, tačiau dauguma jos nusikaltimų yra serijiniai, ji įvykdydavo keletą nusikalstamų veikų, už kurias buvo nagrinėjamos atskiros bylos, o vėliau vadovaujantis BPK 63 str. (ar iki 2003-05-01 galiojusiu analogišku straipsniu) bausmės buvo subendrinamos, t.y. po nuosprendžio priėmimo kai kuriose konkrečiose bylose, būdavo nustatoma, jog iki to nuosprendžio priėmimo ji buvo padariusi dar kitų nusikaltimų. Tai, savaime aišku, nusikalstamų veikų skaičiaus nesumažina, bet operatyviau tiriant jos veikas, nuosprendžių būtų žymiai mažiau.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau pataisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Visos šio straipsnio antroje dalyje numatytos sąlygos T. B. paleisti iš pataisos namų yra. Nuteistosios elgesys ir darbas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra galimas, be to, teismo posėdžio metu nuteistoji T. B. įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Todėl kolegija atsižvelgdama į pataisos namų išvadas, nuteistosios nusikalstamų veikų pobūdį, jos asmenybę, teisingumo pricipo įgyvendinimą, prieina išvados, jog T. B. tikslinga toliau laikyti ir perauklėti neizoliuotą nuo visuomenės ir ji gali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.