- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2-556-299/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02103-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei G. V., dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4000 Lt skolos, 3848,00 Lt delspinigių, 3792 Lt baudos, nuo priteistos sumos (11640 Lt) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 349,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu antstoliui ir nurodė, kad remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2012/09/03, pasirašyta 2012-09-03 tarp ieškovo ir UAB „EU verslas“ jis įgijo reikalavimo teisę į ieškovės skolą. Nurodo, kad atsakovė ir pirminis kreditorius UAB „EU verslas“ 2011-09-28 sudarė didmeninę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. D-2011-09/020SK, kurios pagrindu pirminis kreditorius patiekė atsakovei dyzeliną, skirtą šildymui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUD00648. Atsakovė už patiektą prekę neatsiskaitė, susidarė 4000 Lt skola. Remiantis sutarties 4 p. 1 d. ir 3 d. atsakovė įsipareigojo laiku neatsiskaičius, mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius ir 0,2 procento dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė ir pirminis kreditorius UAB „EU verslas“ 2011-09-28 sudarė didmeninę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. D-2011-09/020SK (b.l. 31), kurios pagrindu pirminis kreditorius patiekė atsakovei dyzeliną, skirtą šildymui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUD00648 (b.l. 32), kurią atsakovė pasirašė, tuo pačiu patvirtindama faktą, kad dyzelinas jai buvo patiektas. Pirminis kreditorius ir ieškovas 2012-09-03 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012/09/03 (b.l. 30), kurios pagrindu ieškovas įgijo 4000 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę(CK 6.59). Kadangi ieškovas įrodė, o atsakovė nepaneigė ieškovo reikalaujamos skolos dydžio, iš atsakovės ieškovo naudai priteisina 4000 lt skola.
Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti netesybas pagal sutartį. 2011-09-28 pasirašytos sutarties 4 str. 1d., ir 3 d. pagrindu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius ir tokio pat dydžio baudą kiekvieną dieną.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.258 str. 1 d. nuostatos numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Teismo nuomone ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės, jos yra dvigubai didesnės nei pati reikalaujama skola. Pažymėtina, kad atsakovė nėra juridinis subjektas, ji yra fizinis asmuo ir jai pateikta prekė negali būti laikoma komercinės paskirties preke, iš kurios atsakovė galimai galėjo gauti pelną. Be to ieškovas reikalauja delspinigių už 426 dienas. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato šešių mėnesių senaties terminą delspinigių priteisimui. Pažymėtina, kad atsakovas niekuo nepagrindžia savo patirtų nuostolių, kurių pagrindu būtų galima priteisti jo reikalaujamas netesybas. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Šias nuostatas atitinka Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų balansą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du:
1) jeigu netesybos neprotingai didelės;
2) jeigu įvykdyta dalis prievolės.
Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jų tikslas – kompensavimas, ir tai yra civilinės atsakomybės forma. Priteisiant sutartines netesybas taikoma civilinė atsakomybė, kurios vienas iš principų – visiškas nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad turi būti atlyginami padaryti nuostoliai visa apimtimi ir visų rūšių. Tokia principo esmė išdėstyta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje. Joje yra išimtis – jeigu įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Sutartinė civilinė atsakomybė savo prigimtimi gali būti ribota, nes šalių valia išreiškiama nežinant, ar nuostolių bus, o jeigu bus, tai kokio dydžio. Šalys susitaria, kokios rūšies nuostoliai, už ką ir kokiu dydžiu būtų atlyginti. Nuostoliai yra tik numatomi, o spėdami dėl jų atsiradimo ir dydžio rizikuoja abu sutarties dalyviai. Be to, net ir sutartinius nuostolius įstatymas leidžia teismui kontroliuoti. Jau minėta, kad sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra leidžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, kat. 36.1; 110.1; 110.5;)
Remiantis išdėstytu aplinkybių visumą, vadovaujantis formuojama teismų praktika bei teisingumo ir protingumo principais, ieškovo reikalaujami delspinigiai mažintini iki konkrečios sumos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 720 Lt delspinigių, o ieškovo reikalaujama bauda mažintina iki konkrečiai priteistinos sumos. Teismo nuomone iš atsakovės priteistina 500 Lt bauda įskaitant priteistinus delspinigius, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, visišką nuostolių atlyginimą, būtų pakankama suma ieškovo nuostoliams padengti.
Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(CK 6.37str., 6.210 str. 1d.).
Kadangi atsakovui sumažinta priteistina suma, atitinkamai mažintinas ir žyminio mokesčio dydis, jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Tenkinus ieškovo reikalavimą iš dalies ir priteisus 5220 Lt skolą iš ieškovės, atsakovui reikėtų mokėti nuo šios sumos 157 Lt dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovas sumokėjo 349 Lt dydžio žyminį mokestį, jam grąžintina 192 Lt žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui, kurias sudaro 157 Lt žyminis mokestis ir 400 Lt antstolio išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteistinos 21,54 Lt pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1d.3p., 93 str.1d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt skolos, 720,00 Lt delspinigių, 500 Lt baudos, nuo priteistos sumos (5220 Lt) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 157,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu antstoliui, ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš G. V. 21,54 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovui 2012-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 211 ir 2013-01-24 mokėjimo nurodymu Nr. 216 sumokėtą 192 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti skundžiama per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Šilutės r. apylinkės teisme.
Sprendimas per 30d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.