Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl P. J. dviračio, kambarinės antenos ir virdulio vagystės įsibraunant į patalpą- vieneriems metams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl K. V. muzikinio centro ir radijo imtuvo vagystės įsibraunant į patalpą- vieneriems metams dviems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl K. V. nedidelės vertės turto-lango sugadinimo- 20 parų arešto;

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo padaryti vagystę įsibraunant į Č. B. patalpą- aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl Č. B. tyčinio lango ir durų sugadinimo- 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl V. B. radijo imtuvo vagystės įsibraunant į patalpą- vieneriems metams keturiems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl V. G. televizoriaus ir distancinio valdymo pultelio vagystės įsibraunant į patalpą- vieneriems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl E. T. antenos vagystės įsibraunant į patalpą- dvejiems metams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl E. K. magnetofono vagystės įsibraunant į patalpą- dvejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės dėl K. V. muzikinio centro ir radijo imtuvo vagystės ir jo turto tyčinio sugadinimo apėmimo būdu griežtesne vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę 20 parų arešto bausmę ir paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės dėl pasikėsinimo padaryti vagystę įsibraunant į Č. B. patalpą ir jo turto tyčinio sugadinimo apėmimo būdu griežtesne aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Sutinkamai su LR BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies prie griežčiausios dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė.

Sutinkamai su LR BK 64 str. prie paskirtosios trijų metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2007-10-10 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta trys metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo Č. B. ieškinys patenkintas ir priteista iš Ž. T. keturi šimtai litų nukentėjusiojo Č. B. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukęs durų pakabinamos spynos kengę, pro duris įsibrovė į P. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė kalnų dviratį „Jumper“ 200 lt. vertės, kambarinę TV anteną 30 lt. vertės bei elektrinį virdulį „Bomann“ 50 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam P. J. padarydamas 280 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. vasario mėnesio viduryje, tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė muzikinį centrą „Magnum“ 40 lt. vertės, bei radijo imtuvą 30 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam K. V. padarydamas 70 litų turtinę žalą.

Taip pat, 2008 m. vasario mėnesio viduryje, tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., vagystės iš K. V. priklausančio gyvenamojo namo metu įsibraudamas į šią patalpą tyčia išdaužė lango stiklą 170 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam K. V. padarydamas 170 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 8 d. iki kovo 8 d., tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į Č. B. priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau dėl kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, nes nerado daiktų, kuriuos galėtų pagrobti.

Taip pat jis, 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 8 d. iki kovo 8 d., tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), olėtų r., pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš Č. B. priklausančio gyvenamojo namo metu, įsibraudamas į šią patalpą tyčia išdaužė lango stiklą 300 lt. vertės, bei sugadino kambario duris 100 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam Č. B. padarydamas bendrą 400 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 8 d. iki kovo 8 d., tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išėmęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten pagrobė radijo imtuvą 50 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam V. B. padarydamas 50 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 29 d. iki kovo 2 d., tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į V. G. priklausantį gyvenamąjį vagonėlį ir iš ten pagrobė televizorių „Orion“ su distancinio valdymo pulteliu 300 Lt bendros vertės, tuo nukentėjusiajam V. G. padarydamas 300 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. laikotarpyje nuo vasario 15 d. iki 22 d., tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė lango stiklą ir pro šį langą įsibrovė į E. T. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten pagrobė TV anteną „Vivanco“ 90 lt. vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarydamas 90 litų turtinę žalą.

Po to, 2008 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Molėtų r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs langą, pro šį langą įsibrovė į E. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė magnetofoną „Panasonic“ 20 lt. vertės, tuo nukentėjusiajam E. K. padarydamas 20 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. T. prašo peržiūrėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apelianto manymu nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir grindžiamos vien tik nukentėjusiųjų paaiškinimais. Skunde apeliantas dėl įsibrovimo į E. T. priklausančią patalpą išdaužant lango stiklą, dėl K. V. muzikinio centro vertės nustatymo ir radijo imtuvo vagystės įsibraunant į patalpą, dėl Č. B. tyčinio lango ir durų sugadinimo kaltės nepripažįsta ir prašo atkreipti teismo dėmesį į šias aplinkybes.

1. Dėl įsibrovimo į E. T. priklausančią patalpą išdaužant lango stiklą. Apeliantas teigia, jog į nukentėjusiajai E. T. priklausantį gyvenamąjį namą įsibrovė neišdaužęs lango stiklo, be to, ir tokio tikslo išdaužyti lango stiklą jis neturėjo. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad parodymų patikrinimo vietoje nedavė tokių parodymų, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė lango stiklą ir pro šį langą įsibrovė į E. T. priklausantį gyvenamąjį namą. Pati nukentėjusioji neneigė, kad langas jau iki nusikaltimo buvo išdaužtas. Teigia, kad pats teismas posėdžio metu nustatė šią aplinkybę, jog į E. T. namą buvo įsibrovęs kitas asmuo, kuris prisipažino ir buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendyje padarė priešingą išvadą nurodant, jog Ž. T. neneigė savo kaltės ir tikslo išdaužyti lango stiklą ir įsibrauti į E. T. patalpą. Su tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada apeliantas nesutinka.

2. Dėl K. V. muzikinio centro vertės nustatymo ir radijo imtuvo vagystės įsibraunant į patalpą. Taip pat apeliantas prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad neneigia, jog turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į nukentėjusiajam K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė muzikinį centrą. Tačiau nesutinka su padarytos žalos vertės nustatymu. Skunde pažymima, kad į parodymų patikrinimo vietą nuvežtas nebuvo, ekspertais minėto muzikinio centro vertė nustatyta 40 Lt.

Be to, teigia, kad jokio radijo imtuvo, kurio vertė nustatyta 30 Lt, jis neėmė. Teismo posėdžio metu dėl radijo imtuvo vagystės kalbos nebuvo, niekas jam neminėjo apie kažkokį radijo imtumą, koks buvo to radijo imtuvo pavadinimas pats nukentėjusysis K. V. nurodyti negalėjo. Todėl apelianto manymu, šio radijo imtuvo vagystė jam inkriminuota nepagrįstai. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad išdaužęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į K. V. namą. Tvirtina, jog parodymų patikrinimo vietoje jis nurodė, kad lango ne išdaužė, o atlenkęs lango vinį ir būdu išėmė lango stiklą, tokie jo parodymai buvo užfiksuoti nufotografuojant. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad jis tyčia, paimdamas akmenį išdaužė lango stiklą

3. Dėl Č. B. tyčinio lango ir durų sugadinimo. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog pasikėsinęs įvykdyti vagystę iš Č. B. priklausančio gyvenamojo namo metu, įsibraudamas į šią patalpą tyčia išdaužė lango stiklą 300 lt. vertės, bei sugadino kambario duris 100 lt. vertės. Neaišku kuo remiantis ir kokiu pagrindu buvo nustatyta sugadintų durų vertė, kadangi apelianto teigimu, parodymų patikrinimo vietoje į namo vidų niekas nebuvo užėjęs.

Be to, skunde pažymima, kad nukentėjusysis K. V. Molėtų r. policijos komisariate ieškinio atsisakė, tačiau teismas, remdamasis tuo, jog byloje nėra tokių rašytinių įrodymų apie ieškinio atsisakymo, savo nuožiūra priteisė iš jo 400 Lt. žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, priteista 400 Lt žala nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl su šios žalos atlyginimu nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

N. Ž. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Ž. T. nuteistas pagrįstai - jo nusikalstamos veikos įrodytos, tinkamai kvalifikuotos, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad pirmos instancijos teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl skunde paminėtų nusikalstamų veikų, nepagrįsti. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 242 str. 1 d. numato, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pirmos instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Teismas bylą išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus, tai yra, apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, balsu perskaitė protokolus ir kitus dokumentus. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl Ž. T. kaltės, o būtent, kad jis padarė svetimo turto grobimus - pavogė nukentėjusiųjų turtą bei jį sugadino. Pripažindamas Ž. T. kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., LR 187 str. 1, 3 d. devynių nusikalstamų veikų padarymu, teismas pagrįstai rėmėsi paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų P. J., K. V., Č. B., E. T., E. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo protokolais bei kita bylos medžiaga.

Dėl skundo argumento apie įsibrovimą į E. T. priklausančią patalpą išdaužant lango stiklą.

Apeliaciniame skunde Ž. T. teigia, jog į nukentėjusiajai E. T. priklausantį gyvenamąjį namą įsibrovė neišdaužęs lango stiklo, be to, ir tokio tikslo išdaužyti lango stiklą jis neturėjo. Pati nukentėjusioji neneigė, kad langas jau iki nusikaltimo buvo išdaužtas. Teigia, kad pats teismas posėdžio metu nustatė šią aplinkybę, jog į E. T. namą buvo įsibrovęs kitas asmuo, kuris prisipažino ir buvo sulaikytas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apklausta liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2008-02-22 d. apie 11 val. atvykus į sodybą pamatė išdaužytą lango stiklą ir įsibrovimą į vidų. Pastebėjo, kad buvo pavogtas televizorius „Šilelis“, antena „Vivanco“ bei kiti daiktai (b.l. 53-54). Vykstant tyrimui papildomai apklausta liudytoja E. T. nurodė, kad iš policijos pareigūnų sužinojo, jog į jos sodybą buvo įsibrauta du kartus skirtingų asmenų. Antrą kartą į jos sodybą įlindęs Ž. T. pavogė jai priklausančią anteną „Vivanco“, kuri buvo jai grąžinta. Pažymėtina, kad šią aplinkybę, jog į jos sodybą buvo įsibrauta du kartus skirtingų asmenų, E. T. sužinojo iš policijos pareigūnų, tačiau kada ir kas išdaužė lango stiklą ji nežino. Tokių E. T. parodymų, kaip teigia apeliantas, kad pati nukentėjusioji neneigė, jog langas jau iki nusikaltimo buvo išdaužtas, bylos medžiagoje neužfiksuota. Kaip matyti iš byloje esančio 2008-04-16 Molėtų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo, į E. T. sodybą buvo įsibrovęs ir įtariamasis V. I., kuris pavogė televizorių bei butelį vyno. Ši medžiaga atskirta į atskirą baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl išdaužyto lango stiklo nutarime nenustatyta. Kadangi byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis Ž. T. įsibrovė į E. T. sodybą neišdaužęs lango stiklo, todėl apelianto teiginys, jog į E. T. priklausantį gyvenamąjį namą įsibrovė neišdaužęs lango stiklo, atmestinas.

Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad vagystę iš E. T. gyvenamojo namo nuteistasis įvykdė įsibraudamas į jas, tai yra patekdamas prieš savininkų valią ir jiems nežinant, neturėdamas leidimo į jas patekti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06 23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 p. nurodyta, kad kai į patalpą patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Taip pat kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Todėl tas faktas, ar kaltininkas įsibrovė išdaužęs lango stiklą, ar pateko į svetimą patalpą per išdaužytą lango stiklą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi vertinamas pats įsibrovimo prieš savininkų valią ir jiems nežinant faktas. Taigi, apylinkės teismas nuteistojo Ž. T. nusikalstamą veiką dėl vagystės iš E. T. gyvenamojo namo patalpų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kvalifikavo teisingai. Juolab, kad nukentėjusiosios E. T. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už sudaužytą lango stiklą byloje nėra pareikštas.

Dėl skundo argumentų apie K. V. muzikinio centro vertės nustatymą ir radijo imtuvo vagystę įsibraunant į patalpą.

Apeliantas neneigia, jog išdaužęs lango stiklą įsibrovė į nukentėjusiajam K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė muzikinį centrą. Tačiau nesutinka su padarytos žalos vertės nustatymu. Skunde pažymima, kad į parodymų patikrinimo vietą nuvežtas nebuvo, ekspertais minėto muzikinio centro vertė nustatyta 40 Lt.

Sutinkamai su LR BPK 196 str. nuostata, siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Minėtas straipsnis nenustato būtino liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo dalyvavimo parodymų patikrinimo vietoje. Kadangi nuo pat tyrimo pradžios kaltinamasis prisipažino dėl K. V. muzikinio centro ir radijo imtuvo vagystės įsibraunant į patalpą, davė išsamius ir tikslius parodymus apie įvykio vietą ir aplinkybes, kurie atitiko realias aplinkybes toje vietoje ir liudytojo K. V. parodymus, todėl atliekant tyrimo veiksmus kaltinamojo Ž. T. dalyvavimas nebuvo būtinas. Juolab, kad kažkokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, įtariamasis Ž. T. nurodyti negalėjo.

Sutinkamai su LR BPK 183 str. liudytojui K. V. apklausos metu buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Byloje nenustatyta, kad liudytojas K. V. davė melagingus parodymus apie jo sodyboje pavogtus daiktus. Pavogtų daiktų vertę nustatė pats nukentėjusysis K. V., ši vertė yra reali ir nedidelė, todėl nesutikti su nukentėjusiojo muzikinio centro „Magnum“ ir radijo imtuvo vertės nustatymu nėra pagrindo, juolab, kad šią vertę paneigiančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta. Be to, pažymėtina, kad tyrimo metu pavogtas muzikinis centras „Magnum“ buvo surastas ir grąžintas K. V., o pavogtą CD grotuvą Ž. T. pardavė Vilniuje už 30 Lt. Taigi, apeliantas nesutikdamas su nukentėjusiojo K. V. radijo imtuvo (CD grotuvo) vertės nustatymu, pats sau prieštarauja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats Ž. T. nustatęs pavogto daikto vertę, minėtą CD grotuvą pardavė būtent už 30 Lt. Todėl skundo teiginys, kad muzikinio centro „Magnum“ ir radijo imtuvo vertė nustatyta „iš akies“, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, kadangi nukentėjusysis K. V. padarytą jam materialinį nuostolį įvertino nedideliu, todėl civilinio ieškinio byloje nepareiškė (b.l. 30).

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, jog apeliantas skunde nurodo prieštaringus argumentus apie įvykio aplinkybes. Iš pradžių skunde neneigia išdaužęs lango stiklą ir įsibrovęs į K. V. gyvenamąjį namą. Skundo pabaigoje Ž. T. jau neigia išdaužęs lango stiklą, teigdamas, jog parodymų patikrinimo vietoje jis nurodė, kad lango ne išdaužė, o atlenkęs lango vinį ir būdu išėmė lango stiklą, tokie jo parodymai buvo užfiksuoti nufotografuojant. Taip pat iš skundo turinio nesuprantama, ar apeliantas pripažįsta pagrobęs radijo imtuvą ar neigia jį pavogęs.

Nors apeliaciniame skunde Ž. T. jau neigia iš K. V. sodybos pavogęs radijo imtuvą, ir teigia, jog teismo posėdžio metu dėl radijo imtuvo vagystės kalbos nebuvo, niekas jam neminėjo apie kažkokį radijo imtumą, koks buvo to radijo imtuvo pavadinimas pats nukentėjusysis K. V. nurodyti negalėjo. Teisėjų kolegija tokius Ž. T. teiginius vertina kritiškai ir laiko neįtikinamais, nes jie prieštarauja objektyviems bylos įrodymams ir vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Byloje neginčytinai įrodyta, jog nuteistasis, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė muzikinį centrą „Magnum“ 40 lt. vertės, bei radijo imtuvą 30 lt. vertės. Pažymėtina, kad sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju Ž. T. prisipažino įsibrovęs į nukentėjusiajam K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobęs muzikinį centrą (b.l. 101, 107-108). Papildomai įtariamuoju apklaustas Ž. T. patikslino savo ankstesnius parodymus ir prisipažino įsibrovęs į nukentėjusiajam K. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobęs muzikinį centrą ir CD grotuvą, kurį Vilniuje pardavė už 30 Lt. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju Ž. T. neneigė iš nukentėjusiojo K. V. pagrobęs CD grotuvą. Todėl apelianto teiginys, jog teismo posėdžio metu dėl radijo imtuvo vagystės kalbos nebuvo, niekas jam neminėjo apie kažkokį radijo imtumą, yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju galima daryti ir tokią prielaidą, kad apeliantas savo sukurta versija klaidina teismą ir sau naudinga linkme skirtingai aiškinai ir supranta paties daikto pavadinimą, t.y. CD grotuvas ir radijo imtuvas. Svarbu yra tai, kiek ir kokius daiktus Ž. T. pagrobė iš nukentėjusiojo K. V. sodybos, todėl tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme skirtingas pavogto daikto pavadinimo traktavimas – ar tai „CD grotuvas“ ar „radijo imtuvas“ reikšmės neturi.

Dėl skundo argumentų apie Č. B. tyčinio lango ir durų sugadinimą.

Apeliantas neneigia, jog turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į nukentėjusiajam Č. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio jokių daiktų nepagrobė. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog pasikėsinęs įvykdyti vagystę iš Č. B. namo ir įsibraudamas į jį tyčia išdaužė lango stiklą 300 lt. vertės, bei sugadino kambario duris 100 lt. vertės. Neaišku kuo remiantis ir kokiu pagrindu buvo nustatyta sugadintų durų spynos vertė, kadangi apelianto teigimu, parodymų patikrinimo vietoje į namo vidų niekas nebuvo užėjęs. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Kolegija pažymi, jog nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo Ž. T. nusikaltimu padarytą 400 Lt turtinę žalą už tyčinio lango ir durų sugadinimą. Sutinkamai su LR BPK 183 str. liudytojui Č. B. apklausos metu buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Byloje nenustatyta, kad liudytojas Č. B. davė melagingus parodymus apie jo sodyboje išdaužytą lango stiklą bei sugadintas duris. Č. B. parodė, kad atvykęs į sodybą pastebėjo, kad išdaužtas langas ir sugadintos durys. Išdaužtas langas yra didelis, rėmas medinis, šio lango vertė 300 Lt. Durys sugadintos ties spyna, durų vertė 100 Lt, todėl dėl sugadinto turto nuostoliai sudaro 400 Lt. Be to, pats nuteistasis nuo pat tyrimo pradžios neneigė, jog turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į nukentėjusiajam Č. B. priklausantį gyvenamąjį namą. Šių sugadintų daiktų vertė yra reali ir nedidelė, todėl nesutikti su nukentėjusiojo vertės nustatymu nėra pagrindo, juolab, kad šią vertę paneigiančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta. Be to, pažymėtina, jog teismas, sutinkamai su BPK 20 str., įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl apelianto argumentas, kad priteista 400 Lt žala nepagrįsta jokiais įrodymais, atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, jog apeliantas klaidina teismą savaip aiškinant ir nurodant įvykių aplinkybes. Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusysis Č.B. M. r. policijos komisariate ieškinio atsisakė, Molėtų r. apylinkės teisme ieškinio taip pat atsisakė, tačiau teismas, remdamasis tuo, jog byloje nėra tokių rašytinių įrodymų apie ieškinio atsisakymo, savo nuožiūra priteisė iš jo 400 Lt. žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Č. B. nuo pat tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginio. Jokio raštiško atsisakymo nuo civilinio ieškinio byloje nėra, teismo posėdyje jokio atsisakymo nuo ieškinio taip pat pateikta nebuvo, juolab, kad teismo posėdyje nukentėjusysis Č. B. net nedalyvavo. Todėl tokie apelianto teiginiai vertintini kaip siekis išvengti padarytos turtinės žalos atliginimo. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Ž. T. sutiko su pareikštu ieškiniu dėl 400 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl įrodymų, kuriais grindžiama Ž. T. kaltė dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuteistojo veikos kvalifikuotos tinkamai, 400 Lt turinė žala nukentėjusiajam Č. B. priteista pagrįstai. Todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą atmesti.