Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-01-22 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., užėjęs į neužrakintą butą Baltupio g. 39-1205, Vilniuje, priklausantį nukentėjusiajam V. P., pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Classic“, 700 Lt vertės, raktus nuo darbo, esančio Vytauto g. 63, Vilniuje, neturinčius materialinės vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. P. priklausantį 700 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., prisipažino visiškai ir parodė, kad jis pažįsta A. S. ir V., kurio pavardės nežino. 2011 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jis susitiko su A. Jie išgėrė butelį degtinės ir A. pasiūlė nueiti pas V., gyvenantį Baltupio g., Vilniuje, esančiame bendrabutyje. Kadangi jiems pritrūko pinigų alkoholiui, tai A. pasakė, kad V.turi visada ko nors išgerti. Jie nuėjo pas V. Ten pakilo liftu ir priėjo prie koridoriaus durų. Jos buvo rakinamos, tačiau ėjo vienas vyras, ir jam išėjus, jie užėjo į vidų. Jie priėjo prie V. buto durų, užėjo ir pamatė ten buvusį gydytoją, kuris V statė lašalinę. Kadangi V. kambarys labai mažas, A išėjo, o jis pasiliko jame. Jis pamatė ant staliuko gulinčius du mobiliojo ryšio telefonus. Jis nežino, kas jam pasidarė, gal labai norėjo išgerti, o kadangi tuo metu neturėjo pinigų, nusprendė paimti telefoną nuo staliuko. Jis priėjo prie staliuko ir paėmė naujesnio modelio telefoną „Nokia“. Tuo metu užėjo V. kaimynė ir paklausė, ką jie čia veikia. Jis pasakė, kad atėjo iš darbo paimti raktų. Kaimynė užėjo į vidų ir jam padavė kažkokius raktus, net nežino, nuo ko jie buvo. Tada jis greitai išėjo. Niekas nematė, kaip jis paėmė telefoną. Jis tada išėjo ir kartu su A. nuvažiavo pas V., kurio pavardės nežino, į Antakalnio mikrorajoną, kur jis gyveno. Jis padavė telefoną A. ir pasakė jam, kad tai jo telefonas ir, kad jis pasiūlytų V. už 50 Lt. A.V. pasiūlė ir V. davė 50 Lt už telefoną. Jie išėjo ir už tuos pinigus nusipirko išgerti. Raktus, kuriuos jam padavė V. kaimynė, jis atidavė A. S., kad jis grąžintų juos V., kadangi šis daugiau bendravo su juo. A. atidavė raktus V. tik ar tiesiogiai, jis nežino. Labai gailisi taip pasielgęs, kad iš pažįstamo pavogė telefoną. Tada buvo išgėręs, todėl apie pasekmes nepagalvojo (b.l. 60, 63).

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-01-22 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.00 val., pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atvažiavęs gydytojas, kadangi jam statė lašalinę. Jis buvo tokioje būsenoje, kad nelabai orientavosi erdvėje, todėl, kai pas jį į namus atėjo du vyrai, tai jis paprasčiausiai nelabai juos pažino. Jis negali tiksliai įvardinti, kas pas jį tada buvo atėję į namus. Prie jo lovos stovėjo staliukas, ant kurio gulėjo jam priklausantys du mobiliojo ryšio telefonai, o raktai nuo objekto gulėjo šalia esančioje spintoje. Kai vyrai išėjo, jis pamatė, kad ant staliuko nėra vieno telefono. Jis paklausė gydytojo, kur jo telefonas. Gydytojas pasakė, kad tikrai neėmė. Tada jis iš kito telefono pradėjo skambinti į dingusį telefoną, tačiau telefonas jau buvo išjungtas. Apžiūrėjęs pastebėjo, kad dingo ir du raktai nuo objekto. Jis pažįsta A. S. ir A. S.. V. Š. jis pamatė tik tada, kai jam policijos komisariate jis grąžino telefoną. Jo butas yra užrakinamame koridoriuje. Ten yra du butai, o bendros koridoriaus durys yra rakinamos. Visas aukštas yra irgi rakinamas. 2011 metų vasario mėn. pabaigoje - kovo mėn. pradžioje jis sutiko Janeką, pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini) buto numerio nežino, ir jis jam padavė raktus nuo objekto. Janekas jam pasakė, kad S. perdavėjam raktus, kad perduotų V. Mobiliojo ryšio telefonas jam grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 22-23, 24).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų sausio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, apie 11.00 val. jis su A. pavardės nežino, užėjo pas pažįstamą V., gyvenantį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, išgerti, kadangi žinojo, kad V. turi pinigų. Kas atrakino koridoriaus duris, jis neatsimena. V. buto kambario durys buvo atidarytos. Pro praviras duris jis pamatė gulintį lovoje V. ir prie jo sėdintį medicinos darbuotoją, kuris statė V.lašalinę. Koridoriuje buvo V. kaimynė, ir A. jai prisistatė kaip V. bendradarbis. Jis užėjo pas V. į kambarį ir greitai išėjo, kadangi V.kambarys labai mažas ir ten nebuvo vietos. Maždaug po 5 minučių iš kambario išėjo ir A. Tada jie kartu nuvažiavo į Žolyno g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino, pas pažįstamą V. Važiuojant jam A. padavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir pasakė parduoti. Iš kur pas jį telefonas, jis neklausė. Jis Vytui pardavė telefoną už 50 Lt. Geriant A jam padavė raktus ir paprašė perduoti V. Jis raktus perdavė V. kaimynui J. ir paprašė perduoti V. Po kelių mėnesių V. jam pasakė, kad telefonas vogtas. Jis apie vagystę nieko nežinojo, nematė kaip A. iš V. pavogė telefoną (b.l. 27).

Liudytojas V. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-05-13 d. nutarimu (b.l. 52-53), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį jis gyveno nuomojamame bute Žolyno gatvėje, Antakalnyje, tikslaus adreso neatsimena. 2011 metų sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, pas jį atėjo A. S. su A. ir A., pavardžių nežino, A. gyvena Baltupiuose, o A. yra S. sugyventinė. Jis pažįsta visus juos apie 1 metus. A. S. pasiūlė jam nupirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Classic“ be SIM kortelės už 50 Lt. Tuo metu jis neturėjo telefono, o ir kaina buvo priimtina. Jis jo paklausė, ar telefonas vogtas. A.užtikrino, kad nevogtas. Nieko blogo nepagalvojęs, jis jam padavė 50 Lt. V. P. jis nepažįsta, pas jį bute nebuvo. Jis įstatė savo SIM kortelę į telefoną ir juo naudojosi, kol policijos pareigūnas jam paskambino ir pasakė, kad ji naudojasi vogtu telefonu. Jis iš karto atnešė į policijos komisariatą ir atidavė telefoną. Tada jis pradėjo aiškintis, iš kur S. ėmė tą telefoną. Per pažįstamus išsiaiškino, kad A. S. ir A. buvo užėję pas V. į butą, pas kurį buvo medikai, ir S. ar tai A. paėmė telefoną ir pagrobė jį, o tada pardavė jam. Apie raktus jis nieko nežino. Jis tikrai telefono nevogė, nukentėjusiojo V. P. nepažįsta, niekada jo nematęs, nežino, kur gyvena (b.1. 55).

Atlikus IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Classic“, priklausantį nukentėjusiajam V. P., buvo įstatyta SIM kortelė Nr. 867200180, priklausanti V. Š. (b.l. 7-20).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. Š. 2011-02-14 pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Classic“, IMEI 35339404854956 be SIM kortelės, kuris grąžintas nukentėjusiajam V. P. (b.l. 21, 26).

Kaltinamasis A. B. dėl; jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, jo parodymams neprieštarauja nukentėjusiojo V. P. ir liudytojų parodymai, duomenų paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi pagrobto turto vertė (t.y. 700 Lt) yra didesnė nei 3 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis neteistas (b.l. 66), administracine tvarka baustas (b.l. 67), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 69, 70, 71).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomu baudos dydžiu sutiko (b.l. 72).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jam 7 MGL (910 litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801). Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 425 str. 4 d.). Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.