Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-169-588/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
1-169-588/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05216-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-169-588/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05216-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Ingridai Šakickienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui,asmeniui, prašančiam būti laiduotoju, S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kretingoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2020 m. vasario 4 d. apie 17.15 val. Jūros g., ties namu Nr. 50 Palangoje, vairavo automobilį „BMW Serie7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, tai yra vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta galutinė bausmė – 105 MGL (5 250,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 70 MGL (3 500,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 4 d. 17.15 val. iki 2020 m. vasario 5 d. 14.05 val. (viena para) nustatant, kad 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda yra sumokėta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta A. P. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant A. P. priklausantį automobilį BMW SERIE 7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teisme gavus A. P. prašymą, kuriuo jis nesutiko su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir prašė jį panaikinti bei surengti teismo posėdį, teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamąjį posėdį, o minėtas baudžiamasis įsakymas panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad alkoholį vartojo Šventojoje pas draugą name. Dėl savo elgesio gailisi, išvadas padarė, pasižadėjo ateityje nevairuoti išgėrus, tačiau mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, prašė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. V., kurį pažįsta apie 20 metų. S. V. yra jo draugas, su kuriuo kartu dirba Anglijoje. S. V. vedęs, neteistas, turi automobilį, vairuotojo pažymėjimą ir galės daryti įtaką, kad jis nenusikalstų. Taip pat prašė neskirti automobilio konfiskavimo, kadangi automobilis reikalingas važiuoti į darbą ir uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę ne ilgesniam, nei 1 metų laikotarpiui, nes vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui užsienyje, Anglijoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį „BMW Serie7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2018 m. spalio mėn., tačiau pats juo nevažinėja, nes neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, teisę vairuoti transporto priemones prarado 2011 m. 2020 m. vasario 4 d. Šventojoje vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė automobilyje Šventojoje. Pritrūkus alaus, apie 17 val. nusprendė važiuoti iki parduotuvės nusipirkti dar alaus. Vairuojant Jūros gatve, pamatė iš galo atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, todėl suprato, kad yra stabdomas ir sustojo kelkraštyje. Pareigūnai alkotesteriu nustatinėjo girtumą, pirmą kartą įpūtė 2,03 promilės, antrą – 2,13 promilės (b. l. 45-46).

Teisiamajame posėdyje siūlomas laiduotojas S. V. sutiko būti paskirtas laiduotoju ir paaiškino, kad kaltinamasis A. P. yra jo žmonos pusbrolis, jį pažįsta apie 20 metų, 6 metus darbo reikalais, nes šis dirba pas jį, susipažino darbe. Nurodė, kad su kaltinamuoju 3 metus gyveno ir dirbo Švedijoje, 1 metus gyveno ir dirbo Anglijoje. Paaiškino, kad turi įmonę, dirba pagal individualią veiklą. Mano, kad kaltinamajam galėtų daryti įtaką, žodinį spaudimą, jis jo klausytų. Liepos mėnesį dviese su kaltinamuoju planuoja vykti į Angliją dirbti atominėje elektrinėje, todėl jis nuolat bus su kaltinamuoju ir jį prižiūrės. Paaiškino, kad žino tą aplinkybę, kad kaltinamasis 2011 metais buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pats nėra matęs kaltinamojo išgėrusio, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nurodė, kad daug kalbėjęs apie įvykį su kaltinamuoju, jis labai gailisi ir gavęs teistumą, negalėtų išvykti į Angliją dirbti. Taip pat paaiškino, jog tą pačią dieną prieš įvykį bendravo su kaltinamuoju, jie kartu šventė darbe, tačiau jau po darbo. Paprastai darbe alkoholio negeria, bet buvo vyriškas susitikimas, jie buvo 4. Kaltinamasis tą dieną nedirbo, buvo objekte, atvyko su automobiliu, išgėrė tik alaus 1 stiklinę. Kadangi jis pats išvažiavo anksčiau, kaltinamojo daugiau nematė. Jis įspėjo kaltinamąjį, kad negertų daugiau, tačiau šis nepaklausė. Paaiškino, kad pats 2015 m. yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes vairavo išgėręs ir žino, ką tai reiškia. Teistas nėra. Prašo, kad kaltinamasis A. P. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį jo atsakomybėn, nes mano, kad yra vertas pasitikėjimo. Esant būtinumui, sutinka, kad būtų paskirtas laidavimas su užstatu iki 1 000 Eur.

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. vasario 4 d., 17.18 val. A. P. nustatytas 2.03 promilių girtumas, o 17.37 val. - 2.13 promilių girtumas (b. l. 78-81).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog automobilio „BMW Serie7" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas - A. P. (b. l. 22).

2020 m. vasario 5 d. A. P. laikinai apribota teisė į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW Serie7", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: WBAKM21010CY69886, kurio vertė 9 835 Eur (b. l. 28-29).

2020 m. vasario 5 d. nutarimu automobilis „BMW Serie7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas A. P. (b. l. 34-35).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, kaltinamojo prisipažinimą, padarius nusikaltimą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P., 2020 m. vasario 4 d. apie 17.15 val. Jūros g., ties namu Nr. 50 Palangoje, vairavo automobilį „BMW Serie7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, tai yra vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą A. P. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį, būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), duomenų dėl sergančių psichikos ir priklausomybės ligomis įskaitoje nėra, nedirba (b. l. 72, 73). Jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl netinkamo elgesio, tai rodo, kad suvokė savo elgesio neleistinumą ir savo poelgį vertina neigiamai, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo pavojingumas visuomenei nėra didelis, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų ir daryti nusikalstamas veikas. Tačiau A. P. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo nusikalstamu elgesiu kėlė didžiulę grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui. Taigi, kaltinamojo elgesys buvo itin neatsakingas ir pavojingas, ir tik atsitiktinumo dėka sunkesnių pasekmių dėl tokio elgesio nekilo. Todėl atsižvelgus į A. P. padarytos veikos pavojingumą, jį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad jis kaltę pripažino visiškai, tuo palengvindamas byloje nustatyti tiesą, darytina išvada, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant S. V.. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Siūlomas laiduotojas S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad juos kaltinamuoju sieja darbiniai santykiai, kaltinamasis dirba pas jį įmonėje. Taip pat nurodė, kad įvykio dieną, kaltinamasis atvyko su automobiliu, matant S. V., vartojo alkoholį, šventė darbe po darbo valandų. S. V. nurodo, kad prašė kaltinamojo nevartoti daugiau alkoholinių gėrimų, tačiau šis jo nepaklausė. Nors siūlomas laiduotojas yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas mano, kad S. V. negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam, kadangi akivaizdu, jog pastarasis nėra linkęs jo klausyti ir paisyti patarimų. Todėl nėra pagrindo A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant S. V..

Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo 17.15 val. iki 2020 m. vasario 5 d. 14.05 val. (viena para) nustatant, kad 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda yra sumokėta.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. A. P. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,03 promilės, tai yra daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, tai yra padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir išreiškė gailėjimąsi savo poelgiu, tačiau teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties.

Atsižvelgiant išdėstytą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. P. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino susidariusios situacijos aplinkybes, nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, trumpesniam nei sankcijos vidurkis terminui – dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad A. P. būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę „BMW Serie 7”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, tokiais atvejais teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. priklausančio automobilio vertė yra didelė ir neproporcinga teisės pažeidimui, konfiskavus A. P. priklausančią transporto priemonę, ši priemonė neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržytų asmenį labiau, negu reikia teisėtiems tikslams pasiekti, todėl taikant analogiją ir vadovaujantis teismų praktika, iš A. P. priteistina 5 000,00 Eur konfiskuotino turto vertės.

Pažymėtina, kad kaltinamajam paskyrus baudą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą dviejų metų laikotarpiui bei konfiskuotino turto vertės, atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą, įgyvendinamas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių derinys yra pakankamai griežtas, kad A. P. atgrasytų nuo baudžiamojo įstatymo imperatyvų pažeidinėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2020 m. vasario 5 d. nutarimu A. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW SERIE 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikytas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, panaikintinas.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – CD su vaizdo įrašais – paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirti – 105 MGL (5 250,00 Eur) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti 70 MGL (3 500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo 17.15 val. Iki 2020 m. vasario 5 d. 14.05 val. (viena para) nustatant, kad 2 MGL (100,00 Eur) dydžio bauda yra sumokėta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti A. P. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės konfiskavimą, konfiskuojant A. P. priklausančio automobilio BMW SERIE 7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio dalį vertės valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2020 m. vasario 5 d. nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą A. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW SERIE 7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Teisėja Diana Vercinskė