Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-348-1104/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-03-28Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
A20.-348-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00043-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-348-1104/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00043-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui A. R. K. A. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Aryan Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Inesos Arbočienės skundą dėl 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta apgyvendinti A. R. K. A. B. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas supažindino pareiškėją su sprendimu įleisti jį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendinti jį UTPĮ 140 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjo tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Kadangi pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, sprendimo tekstas buvo išverstas minimaliai, nenurodant nei motyvų, nei sprendimo esmės. Pareiškėjas su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesutinka.

3. Pareiškime nurodoma, kad skundžiamame sprendime yra neteisingai nurodyti faktiniai bylos duomenys, nes klausimas dėl užsieniečio tapatybės iš esmės nėra aktualus. Užsienietis prisistatė savo vardu ir pavarde, jokių duomenų, jog tai neteisingi duomenys, atsakovas neturi ir jokių veiksmų dėl galimo šių duomenų neatitikimo tikrovei patikrinimo atsakovas neatliko. Todėl tai, jog atsakovas per daugiau nei pusmetį neatliko jokių veiksmų, negali būti priežastimi sulaikyti užsienietį neprotingai ir neproporcingai ilgam laiko tarpui. Byloje nėra ginčo, jog užsieniečiai galėjo judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Taigi, pareiškėjas jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo, o atsakovo priimtas sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Pareiškėjas apgyvendintas Pabradės URC, jo laisvė judėti yra ribojama maksimaliai, Azijos gyventojams įprasto maisto nėra, o gyvenimui skirta vos keletas kvadratinių metrų. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna šiltą maistą, gali nusiprausti ir t.t., tačiau nuo judėjimo laisvės ribojimo. Taigi, šiuo atveju pati taikoma priemonė yra įvardijama kaip ribojanti asmenų judėjimą („nesuteikiant judėjimo laisvės“). Nurodoma, kad atsakovas sprendimu patvirtino, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pažymi, kad užsienietis su artimųjų pagalba turi galimybę pats pilnai apsirūpinti, neužkraudamas šios naštos Lietuvos valstybei.

4. Pareiškime nurodoma ir tai, kad pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės – atsakovas itin ir nepateisinamai ilgai neatliko jokių veiksmų jo prieglobsčio prašymo byloje, o po apklausos skubotai priėmė sprendimą, kuris yra apskųstas. Taigi, atsakovas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties. Negali būti teisinėje valstybėje, kokia Lietuva skelbiasi esanti, toleruojama situacija, kai ne dėl asmens kaltės nėra sprendžiamas klausimas iš esmės (dėl prieglobsčio suteikimo) ir būtent tuo pagrindu, kad nėra išspręstas klausimas, asmuo yra laikomas nežmoniškomis sąlygomis itin ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai laiko, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 140¹⁹ straipsnyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam bent minimaliai pačiam pasirūpinti savimi. Pažymėjo, kad net tokiu atveju, jei teismas vertintų, jog laikyti nepadariusį jokios nusikalstamos veikos asmenį kalėjimo sąlygomis metus laiko yra adekvati ir teisinga priemonė, spręstinas klausimas dėl tokio nubaudimo trukmės. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, yra paremtas išimtine sąlyga – ekstremalia padėtimi dėl užsieniečių antplūdžio. Nors užsieniečiai jau pusmetį nebeplūsta į Lietuvą, o dėl nežmoniškų sąlygų beveik pusė jų dėl to pasirinko grįžimą atgal į karo niokojamą šalį, šis ypatingas statusas, suteikiantis teisę esminiai riboti pagrindines žmogaus teises, nėra atšauktas. Tačiau tai gali būti padaryta bet kuriuo metu, todėl ir ribojimo terminas pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti siejamas su ekstremalios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu. Akivaizdu, jog atšaukus ekstremalią padėtį išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet palikus galioti atsakovo sprendimą, jis bus taikomas nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo iki nustatyto termino, o tam tokiu atveju nebebus teisinio pagrindo (b. l. 1-5).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Lietuvą atvyko ir paprašė prieglobsčio. Pateikė savo dokumentus, pasą. Laikomas sulaikyme daugiau nei 8 mėnesius. Paaiškino, kad apgyvendinimo sąlygos prastos, blogas maistas, 3 kartus susirgęs buvo, turi bėrimus ant kūno ir negauna gydymo. Nori, kad leistų išsinuomoti būstą, turi tam lėšų, padeda jam jo giminės užsienyje, nori išmokti Lietuvių kalbos, tačiau per 8 mėnesius jam tokios galimybės nebuvo suteikta. Jei būtų norėjęs vykti į Vokietiją, būtų vykęs per Lenkiją, tačiau atvyko būtent į Lietuvą ir nori čia gauti prieglobstį. Prašo leisti gyventi laisvai, leisti išsinuomoti patalpas, nors leisti išeiti iš stovyklos ribų, nors valandai, kadangi toks ilgas laikas sulaikyme paveikė ir jo psichologinę būklę. Atsakydamas paaiškino, kad yra apskundęs komisijos sprendimą. Dar būdamas (duomenys neskelbtini) su draugu nusprendė vykti į Lietuvą.

6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas remiasi tuo, kad asmuo neturi dokumentų ir galimai pasislėps. Mano, kad tai yra formalūs argumentai, nesusiję su faktine situacija. Nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kad taikyti ilgesnį nei 6 mėnesių terminą. Nurodė, kad pats Migracijos departamentas ilgą laiką nesiima jokių veiksmų dėl greitesnio sprendimo priėmimo, dėl to užsienietis vis dar laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Nurodė, kad nėra faktinių duomenų, kad užsienietis gali pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Nors motyvuojama tuo, kad užsieniečio neteisėtas atvykimas yra nebendradarbiavimas, tačiau įstatymas nenumato tokios aplinkybės nebendradarbiavime. Mano, kad ydinga nuomonė, kad jei užsienietis turi giminaičių kitose Europos Sąjungos valstybėse, tai mėgins pasišalinti iš Lietuvos. Priešingai – tokiu atveju, jei visgi pasišalintų, būtų aišku kur ieškoti užsieniečio, o užsienietis nenorėtų sukelti problemų savo giminaičiams. Pažymėjo, kad užsienietis apgyvendintas sulaikymo sąlygomis. Užsienietis turi finansines galimybes pats išsilaikyti Lietuvoje, kai tuo metu vieno užsieniečio išlaikymas valstybei metams kainuoja apie 11 000 Eur.

Atsiliepimas

7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

8. Atsiliepime nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1912, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Išvykimo iš kilmės šalies priežastis nurodė kaip egzistuojančias individualias grėsmes, nuogąstavimus ir nesklandumus – išvykimo priežastis buvo 2014 m. atakos prieš jazidus, ekonominės (duomenys neskelbtini) problemos, saugumo šalyje nebuvimas. Pareiškėjas taip pat ieško apsaugos Europoje, nori, kad visa jo (duomenys neskelbtini) likusi šeima taip pat atvyktų ir būtų priimta Europoje. Nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją. Siekdamas pagristi prieglobsčio prašymo motyvus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Apklausos metu teikė nesisiejančią tarpusavyje informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai. Pareiškėjo papasakota istorija galimai sukurta tikslu gauti prieglobstį – nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jo asmeniui, o kai kuriais aspektais prieštaringa kilmės šalies informacijai, nepatikima ir klaidinanti. Ekonominių motyvų neslėpė. Vokietijoje, Frankfurte gyvena jo nevedęs brolis ir ištekėjusi sesuo. Taip pat gyvena keturi dėdės iš tėvo pusės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymima ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-13).

11. Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirtęs sieną asmenų grupėje, ir prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Nurodė, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad užsienietis skundė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo. Atkreipė dėmesį, kad užsieniečio giminaičiai gyvena Vokietijoje, todėl manytina, kad jo tikslas buvo ne Lietuva, o kelionė per Lietuvą pas kitoje valstybėje gyvenančius giminaičius. Patvirtino, kad yra prieglobsčio prašytojas. Dėl masinio antplūdžio užsieniečių, skundai galimai pateikiami vėliau. Pažymėjo, kad užsienietis nėra sulaikytas. Kol nėra galutinio sprendimo, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34774, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1912, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nors pareiškėjas teigia, kad šį sprendimą apskundė teismui, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko tokių duomenų apie apskųstą sprendimą nerasta. Nepaisant to, Migracijos departamentas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų apie tai, kad komisijos sprendimas buvo įteiktas užsieniečiui, todėl teismas daro išvadą, kad komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs. Esant tokiai aplinkybei, užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytuoju. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis klaidintų institucijas ar pats atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus. Teismo posėdžio metu užsienietis teigė, kad jo kelionės tikslas buvo būtent Lietuvos Respublika ir jis neturi jokių intencijų vykti į kokią kitą valstybę.

15. Pažymėtina, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas nėra suėmimas. Užsieniečio atstovės teiginiai, kad apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nelaikytinas sulaikymu. Teismas taip pat pažymi, kad užsienietis pripažino, kad jo giminaičiai gyvena Vokietijoje, todėl pagrįstai galima teigti, kad užsienietis gali mėginti išvykti iš Lietuvos Respublikos pas savo, kitoje šalyje, gyvenančius giminaičius. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad užsienietis nepateikė logiško, išsamaus, argumentuoto atsakymo į teisėjo klausimą, kodėl būtent pasirinko Lietuvą, nenurodė, iš kur sužinojo apie Lietuvą. Ši aplinkybė patvirtina ir Migracijos departamento argumentą dėl to, kad užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnai – teigė klaidinančią informaciją, kuri nesutapo su kilmės valstybės duomenimis.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, nors nustatyta jo asmenybė, tačiau užsienietis nebendravo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu teigė prieštaringus duomenis, į klausimus atsakinėjo abstrakčiai, nepateikė konkrečių atsakymų, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5 dalimis,

nusprendžia:

netenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. K. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Inesos Arbočienės skundo dėl 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Dmitrij Rancev