Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1688-271/2016 medžiaga, kurioje

G.J., a/k (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus o būtent:

jis, 2016-05-13 apie 14.00 val. Vilniuje, Žirnių g., ties sankryža į Vikingų g. pasiūlė Lietuvos Kelių policijos valdybos Kelių policijos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams A. R. ir L. D. iš pradžių 50 Eur, vėliau 100 Eur, o galiausiai 150 Eur už tai, kad pastarieji nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 169 str. už tai, kad jis 2016-05-13 apie 13.50 val. Vilniuje, Žirnių g., važiuodamas motociklu Honda, v/n (duomenys neskelbtini), nevykdė laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitos VĮ „Regitra“ programinėmis priemonėmis centralizuotoje informacinėje sistemoje, tuo pažeisdamas LR Vidaus reikalų ministro 2015-07-17 įsakymo Nr. IV-555 18 p. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo G. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų A. R. ir L. D. parodymais, garso ir vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-13 apie 13.50 val. važiavo savo motociklu Honda, v/n (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Žirnių g. jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė motociklo dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Kadangi ant motociklo buvo tranzitiniai valstybiniai numeriai, tačiau nebuvo užpildyti dienos mokesčio dokumentai, pareigūnai jam paaiškino, kad surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuomet jis pasiūlė jiems susitarti. Jis pasiūlė 50 Eur kyšį už tai, kad nebūtų rašomas protokolas. Pareigūnai jo klausėsi, klausėsi, o po to liepė važiuoti į komisariatą. Tuomet, būdamas prie pareigūnų tarnybinio automobilio, jis pasiūlė 100 Eur, o vėliau 150 Eur, sakydamas, kad tai daugiau negu bauda. Pinigų su savimi jis neturėjo, todėl sakė, kad nuvažiuos ir atveš pinigus. Jis labai gailisi dėl padaryto ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, be teismo posėdžio (b.l. 17).

Liudytojas A. R., Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-13 apie 13.50 val., dirbdamas kartu su kolega L. D., Vilniuje, Žirnių g., ties sankryža į Vikingų g. sustabdė motociklą Honda, v/n (duomenys neskelbtini). Motociklu važiavo 2 asmenys. Sustabdžius ir paprašius vairuotojo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir motociklo dokumentus, vairuotojas pateikė motociklo dokumentus ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą. Vairuotojas prisistatė esąs G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą paliko namuose. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta G. J. asmenybė, o taip pat buvo nustatyta, kad motociklo vienadieniai valstybiniai numeriai nustatyta tvarka neregistruoti šios dienos važiavimui. Stovint prie motociklo, G. J. buvo paaiškinta, kad jam už padarytą pažeidimą bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Į tai G. J. atsakė, kad nieko jam rašyti nereikia ir pasiūlė susitarti kitaip. Jis atsakė, kad jokių kitokių susitarimų negali būti, ir nuėjo prie tarnybinio automobilio. Paskui jį nuėjo ir G. J.. Prie tarnybinio automobilio G. J. jam pasiūlė 50 Eur sakydamas: "Duosiu 50 eurų ir nieko nereikia rašyti". Jis pasakė G. J., kad apie tai negali būti net kalbos, ir atsisėdo į tarnybinį automobilį. G. J. priėjo prie tarnybinio automobilio atidarytų priekinių keleivio durelių, atsisėdo ant automobilio slenksčio ir, toliau prašydamas nerašyti jam protokolo, pasiūlė jam ir kolegai iš pradžių 100 Eur, o po to 150 Eur. Už šiuos neteisėtus veiksmus G. J. buvo pristatytas ir į 2 PK. Įvykis buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengta garso ir vaizdo fiksavimo įranga (b.l. 10).

Liudytojas L. D., Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis, savo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (b.l. 12).

2016-05-15 d. vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2016-05-13 d. garso vaizdo įrašas, pateiktas Lietuvos Kelių policijos Specialiosios paskirties vyriaus.patrulio A. R. kartu su tarnybiniu pranešimu. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad vairuotojas policijos pareigūnams išsako frazes: „Nu, bl... nu davaj, nu nerašyk tu tų bylų“, „Nu nerašykit nieko, atvešiu 100 eurų, žmoniškai. Daugiau nei bauda. Nenoriu aš tų baudų susirinkinėti“, „Nerašyk to protokolo“, „Tai nerašyk, nu aš atvešiu, 150 atvešiu“ (b.l. 7-8).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. J. siūlė kyšį valstybės tarnautojams. Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė padaręs šią veiką, pripažino, kad siūlė pareigūnams konkrečias pinigų sumas: 50, 100 ir 150 Eur už protokolo nerašymą, t.y. už pažeidimo neforminimą. Be to jo kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: liudytojų L. D. ir A. R. detalūs parodymai apie tai, kaip sustabdytas G. J. forminant administracinį teisės pažeidimą prašė pažeidimo nefiksuoti, siūlė už tai 50, o vėliau prie tarnybinio automobilio jau 100 bei 150 Eur sumas. Jų parodymus patvirtina patrulinio automobilio garso ir vaizdo įrašas, kurio stenograma pateikta byloje. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūnų papirkimas siekiant neteisėto jų neveikimo vykdant įgaliojimus. Įkyrūs prašymai nerašyti protokolo, konkrečių pinigų sumų siūlymas po to, kai kaltinamasis buvo įspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, rodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jam už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą gresia atsakomybė, tačiau siekdamas jos išvengti ir veikdamas tiesiogine tyčia atliko kitus neteisėtus veiksmus - siūlė policijos pareigūnams kyšį už šių neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – kelių eismo taisyklių pažeidimo neforminimą. Papirkimas laikomas baigta nusikalstama veika ir tais atvejais, kai kyšį paimti atsisakoma. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Nusikalstama veika materialinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Kaltinamasis G. J. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti baudą ir atidėti jos mokėjimą (b.l.41).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę - G. J. anksčiau neteistas. Baustas administracine tvarka už nevienarūšius teisės pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas (b.l. 21). Skiriant bausmę taikytinos LR BK 55 str. nuostatos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes tikslinga G. J. skirti prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, vidurkio. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir teismų praktiką skiriant baudas už analogiškus nusikaltimus, bauda mažintina iki 60 MGL. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei standartinis dviejų mėnesių terminas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. nustatyti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti - kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.