- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-359-844/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01085-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- P. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 220,44 Eur žalos atlyginimą už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarką (ieškinį, jo priedus bei teismo pranešimą paliekant atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327 patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).
VLK iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad Vokietijos P. K. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovas P. K. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai.
Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 220,44 Eur žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba būtų atlyginęs gydymo išlaidas PSDF biudžetui, nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 220,44 Eur žalos atlyginimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis), iš viso 20,44 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,44 Eur (du šimtai dvidešimt Eur 44 ct) žalos atlyginimą, sumokant priteistą žalą į biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, akcinėje bendrovėje „Swedbank“.
Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,44 Eur (dvidešimt eurų 44 ct) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinančius duomenis pateikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų raštinės biurui.
Atsakovas (-ė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.