Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-557-478-2013

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00827-2012-4

2013 m. liepos 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nuteistajam L. D., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo nepilnametę, o būtent: 2012-07-04, laikotarpyje nuo 1 val. iki 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas nepilnametei D. T., gim. (duomenys neskelbtini), panaudoti fizinį smurtą - sužaloti stiklo šuke ir virtuviniu peiliu, nužudyti ją, ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - tyčia kumščiu suduodamas mažiausiai smūgį jai į galvą, prieš D. T. valią lietė jos lūpas savo varpa, siekdamas ją įvesti į burną, ir vertė ją rankomis dirginti varpą, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nepilnametės D. T. valią, tai yra seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-12 nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 3 d., padarymą L. D. skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Prokuroro nuomone, teismo argumentai dėl nuteistojo asmenybės, jo padarytos veikos pavojingumo vertinimo, bausmės dydžio parinkimo yra tendencingi ir nepagrįsti. Teismas tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, neakcentavo, kad šis palyginti jauno amžiaus asmuo jau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, o LR BK 150 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Nuteistasis nedirba, nesimoko, sistemingai daro teisės pažeidimus, nerodo pastangų keisti savo elgesį visuomenei priimtina linkme. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodė teismas, nesudaro pagrindo nuteistojo asmenybę charakterizuoti patenkinamai.

Apelianto nuomone, teismas ignoravo LR BK 61 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas bei LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, todėl esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistajam nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo už atitinkamą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis bausmę.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo paskirti nuteistajam L. D. didesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas L. D. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

LR BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. LR BK 54 str. 1 d. nustato, jog teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

LR BK 61 str. 1 d. nustato, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. LR BK 61 str. 2 d. pažymėta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-642/2012).

Už LR BK 150 str. 3 d. nusikaltimo padarymą sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. L. D. apylinkės teismas skyrė bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per maža.

Iš bylos duomenų bei skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas L. D. bausmę, LR BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 1 d. bei 2 d. nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Teismo nuosprendis priimtas tinkamai vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. nuostatomis, įvertinus visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad L. D. padarė sunkų nusikaltimą, darantį fizinę ir moralinę žalą žmogui, atsižvelgė, jog L. D. anksčiau teistas, tačiau administracine tvarka nebaustas, charakterizuotinas patenkinamai. Teismas pripažino L. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog parenkant bausmės dydį kaltininkui, reikšmingas ne tik įstatymo numatytas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykio kriterijus, bet ir kitos LR BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog LR BK 150 str. 3 d. sankcijos minimali ir maksimali ribos yra ženkliai išsiskiriančios, todėl parenkant bausmę, yra svarbu įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusi buvo beveik pilnametė ir kaltininkas tai žinojo, seksualiniai veiksmai savo pobūdžiu nebuvo labai brutalūs, truko trumpai, kas rodo veikos mažesnį pavojingumą, kaltininkas nebandė patenkinti savo lytinę aistrą iki galo, dėl L. D. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusios fizinei ar psichikos sveikatai nėra. Individualizavęs nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju skiriant bausmę didesnę ar artimą vidurkiui, asmuo būtų baudžiamas neteisingai ir neadekvačiai, o bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant laisvės atėmimo bausmę mažesnę už vidurkį, artimesnę minimaliai.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog bausmės skyrimui nėra reikšmingos aplinkybės, kad nuteistasis nebandė patenkinti savo lytinės aistros iki galo ar artimas pilnametystei nukentėjusiosios amžius. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės nėra reikšmingos tik L. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi LR BK 150 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o atsakomybė pagal LR BK 150 str. 3 d. asmeniui kyla už LR BK 150 str. 1 d. numatytų veiksmų atlikimą nepilnamečiui asmeniui. Tačiau abi minėtos aplinkybės yra reikšmingos bausmės individualizavimui, kadangi apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (LR BK 54 str. 2 d. 1 p.) bei kaltininko asmenybę (LR BK 54 str. 2 d. 5 p.).

Kiekviena nusikalstama veika nukentėjusiam asmeniui sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, padaro moralinę žalą, o tam tikrais atvejais – gali sukelti ir fizinį skausmą, padaryti kitokią žalą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog nukentėjusioji dėl nusikalstamų L. D. veiksmų patyrė fizinį skausmą (dėl kumščiu suduoto smūgio į galvą) bei psichologinę traumą (dėl patirtų grasinimų, pažeminimo, neigiamų emocinių išgyvenimų). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra privalomi LR BK 150 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Todėl nustatytos įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės negali savaime nulemti skirtinos bausmės dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. D. veiksmai sunkių padarinių, numatytų LR BK 60 str. 1 d. 11 p., nukentėjusiajai nesukėlė. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji būtų patyrusi tokio masto išgyvenimus, dėl kurių jai būtų reikėję kreiptis į gydytojus, psichologus ar pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, vertindamas nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos pasekmes, esminės klaidos, darančios įtaką skiriamos bausmės dydžiui, nepadarė.

Individualizuojant bausmę už LR BK 150 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo atliktų prievartinių seksualinių veiksmų pobūdį. Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 52-54; t. 2, b. l. 136-137) matyti, jog nors L. D. sudavė nukentėjusiajai ir jai grasino, tačiau jis nukentėjusiosios nelietė, nenurenginėjo ir neliepė nusirengti, jam bandant per rūbus paliesti nukentėjusiosios krūtinę, ji jo ranką nustūmė, nukentėjusioji L. D. lytinį organą rankomis glostė tik kelias minutes, savo lytiniu organu nukentėjusiosios lūpas L. D. buvo palietęs tik du kartus, į burną savo lytinio organo nukentėjusiajai neįvedė. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo seksualiniai veiksmai, reikšmingi individualizuojant bausmę, savo pobūdžiu nebuvo labai brutalūs. Todėl prokuroras su minėta apylinkės teismo išvada savo apeliaciniame skunde nesutinka be pagrindo.

Iš byloje esančios L. D. charakteristikos (t.2, b. l. 80) matyti, jog jis nevedęs, vaikų neturi, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas, gauta nusiskundimų dėl netinkamo jo elgesio namuose, konfliktų su artimaisiais. Įvertinusi charakteristikoje apie L. D. pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog L. D. charakterizuotinas patenkinamai. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. D. anksčiau buvo teistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą: pagal LR BK 284 str. 1 d. (du nusikaltimai) – už viešosios tvarkos pažeidimą ir pagal LR BK 259 str. 1 d. – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. LR BK 56 str. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui L. D. anksčiau neteistas. Todėl vien ta aplinkybė, jog L. D. anksčiau buvo teistas už tris nesunkius nusikaltimus, savaime nesudaro pagrindo jam griežtinti bausmę už LR BK 150 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi, kaip minėta, individualizuojant bausmę, turi būti vertinama LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visuma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo L. D. paskirta bausmė savo dydžiu nėra per maža ar švelni, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir yra pakankama LR BK 41 str. nustatytiems tikslams pasiekti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir didingi (griežtinti) nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Kadangi nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-12 nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą atmesti.