Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-09-05 nutartimi atmetė A. D. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-27 nutarimą paliko nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-27 nutarimu A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalį 800 Eur bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad ankstesnių patikrinimų metu (2016-08-11 ir 2017-01-17) nustatyti pažeidimai nepašalinti, Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančių savininkams M. R. ir V. Š., užimta žemė neatlaisvinta, iškasta kūdra neužlyginta, vengiama žemė grąžinti.Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-27 nutarimą, kuriuo paskirta nuobauda. Jei teismas nuspręstų, kad nubaustas pagrįstai, prašo švelninti paskirtą baudą, nes yra pensininkas, dirba mažai apmokamą darbą, išlaiko ir prižiūri invalidumą turinčią žmoną. Apeliantas kategoriškai neigia kasęs kūdrą, nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį, nors byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Valdo žemės sklypą bendros nuosavybės teise su M. B., A. V. Ž. ir G. R., todėl neaišku kodėl tik jis vienas turi atsakyti už kaimyninių sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimus. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas parodė, kad patikrinimuose dalyvavusi dukra G. M. neva pripažino kaltę dėl kūdros iškasimo, tačiau ji yra pilnametė ir turėtų už save atsakyti pati. Į teismo posėdį neatvyko, nes negavo šaukimo. Teismas anksčiau paskirta nuobauda pasinaudojo naujam pažeidimui patvirtinti ir tuo pačiu pažeidė draudimą bausti už tą pačią veiką pakartotinai. Be to, A. D. žiniomis, pirmoji kūdra turėjo būti užkasta ir iškasta nauja kūdra, dėl kurios neprieštarauja nei vienas kaimyninių žemės sklypų savininkas. Apelianto manymu, teismas pažeidė jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes nutartyje pakeitė teisės aktą, kurio pagrindu paskirta bauda. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjas E. S. pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, be to jis paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.A. D. skundas tenkinamas iš dalies.Apeliantas mano, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, nes jis kūdros nekasė ir byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to žemės sklypą valdo bendros nuosavybės teise su M. B., A. V. Ž. ir G. R., todėl neaišku kodėl tik jis vienas turi atsakyti už kaimyninių sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Už savavališką žemės užėmimą numatyta administracinė atsakomybė ANK 110 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad žemės naudojimo teisė būtų perduota kitiems asmenims nuomos ar kitais pagrindais, tokių duomenų nepateikė ir A. D.. Šiuo atveju pažeidimui konstatuoti pakako dviejų sąlygų: žemės sklypas priklauso patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui ir kad buvo pažeistos gretimo žemės sklypo savininkės teisės. Byloje esančiais išrašais iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko ir patikrinimo aktais (2016-08-11, 2017-01-17 ir 2017-05-03) nustatyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. D., A. V. Ž., G. R. ir M. B., iškasta kūdra, kurios dalis išeina iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ir užima dalį gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), priklausančių M. R. ir V. Š.. Šios aplinkybės neginčija ir A. D.. Minėtų įrodymų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pakako išvadai, kad A. D. kaltas dėl gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimą.Kaip minėta, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)bendrosios nuosavybės teise priklauso ne tik A. D., bet ir dar trims savininkams, sklypas nėra padalintas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad pareiga nepažeisti kaimyninių sklypų savininkų ar jų naudotojų teises priklauso visiems bendraturčiams. Tačiau aplinkybė, kad A. D. valdo sklypą su kitais bendrasavininkais jo asmeninės atsakomybės nepašalina. Bylos duomenimis Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pranešimus Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės siuntė visiems bendraturčiams (b.l. 52-55), tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik A. D. atžvilgiu, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas, patikrinimo metu nustatyta, kad kūdrą A. D. iniciatyva iškasė jo dukra G. M. ir žentas. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad teismas pažeidė draudimą bausti už tą pačią veiką pakartotinai. Bylos duomenimis A. D. už savavališką žemės užėmimą nubaustas du kartus: pirmą kartą administraciniu nurodymu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, o antrą kartą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos nutarimu pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį baudžiama už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal paties straipsnio 2 dalį baudžiama už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimą grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą. Kaip matyti, A. D. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį nubaustas už savavališką žemės užėmimą, o pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį nubaustas už vengimą grąžinti žemę po įspėjimo. 2017-03-22 Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu surašytas administracinis nurodymas, lydraščiu A. D. buvo įspėtas, kad Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalies administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Kadangi A. D. už ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą sumokėjęs 150 eurų ir toliau vengė gražinti savavališkai užimtą žemę (2017-05-03 patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, kaimyninių sklypų užimta žemė neatlaisvinta), jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017-06-27 nutarime aiškiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, pažeidimo esmė bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis ir dalis, už kurią numatyta atsakomybė. Taigi A. D. žinojo kuo yra kaltinamas. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismo pakeistas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas nepažeidė A. D. teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės vertintinas ir kitas pažeidėjo argumentas, kad jo žiniomis pirmojo patikrinimo metu rasta kūdra buvo užkasta ir iškasta nauja.Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su paskirta nuobauda. Bylos duomenimis A. D. gimimo data yra 1948-03-14, t.y. jis turi daugiau nei 65 metus, todėl turėjo būti įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda mažintina. Atmestinas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo E. S. pateikto atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentas, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nutarties kopija jam buvo išsiųsta paštu. Ant byloje esančios pažymos, kuria išsiųsta A. D. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartis, nurodyta data 2017-09-07, tačiau ant tos pačios pažymos esančio spaudo nurodyta data 2017-09-11, o pagal pašto siuntos numerį (duomenys neskelbtini) internetiniame Lietuvos pašto svetainės skyriuje „Siuntų paieška“ nurodyta, kad siunta priimta iš siuntėjo 2017-09-12. Taigi 2017-09-27 išsiųstas apeliacinis skundas nelaikytinas paduotu praleidus 20 kalendorinių dienų apskundimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-27 nutarimą.

A. D. pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą mažinti iki 600 eurų.

Nutartis neskundžiama.