- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-379-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00338-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- L. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Splius“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinis studijų fondas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „Splius“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinis studijų fondas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje padarytą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta L. M. ir R. M. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims palikti pavardes: L. M. – L. J., R. M. – R. M.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. M.; 4) priteisti iš atsakovo R. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M. po 280 Eur mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo R. M. materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui N. M. 2 800 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 6) nepilnamečio sūnaus N. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti mamą L. M.; 7) santuokoje įgytas transporto priemones padalinti taip: L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 100 Eur, „Renault Megane Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 500 Eur; 8) nustatyti minimalų bendravimą – bendraujant telefonu ar internetu, siekiant apsaugoti sūnaus N. M. interesus; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iš atsakovo R. M. nepilnamečio sūnaus N. M. išlaikymui priteisti laikiną išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bus priimtas byloje sprendimas. Nurodė, kad atsakovas neprisideda prie savo nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo; 2) sustabdyti atsakovo R. M. asmeninės skolos išieškojimą iš L. M. darbo užmokesčio antstolio A. S. vykdomosiose bylose Nr. 0010/19/01226; 0010/20/01454, antstolės B. T. vykdomosiose bylose Nr. 0005/18/01178, 0005/18/01179, įpareigojant antstolius atšaukti darbo užmokesčio išmokėjimo L. M. sustabdymą bei panaikinti užmokesčiui taikomą areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės L. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M. nepilnamečiam sūnui N. M. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur mokant nuo 2022 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę L. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė nutartį vykdyti skubiai, apie nutarties priėmimą informuoti šalis. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas nepilnamečiam sūnui išlaikymo neteikia, o jos finansinė padėtis taip pat nėra gera, vykdomi skolų išieškojimai ir kt. Nespręsdamas ginčo iš esmės, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jo būtiniausių poreikių patenkinimą, atsižvelgdamas į tėvų lygią pareigą išlaikyti savo vaikus ir orientacinį minimalaus išlaikymo dydžio kriterijų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo nutarties priėmimo dienos ir išaiškino šalims, kad pasikeitus aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę pateikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
3.2. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir sustabdyti atsakovo skolos išieškojimą iš ieškovės darbo užmokesčio vykdymo procese.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas R. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esminiai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sutinka, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė įvertinęs ieškinio turinį bei prie jo pridėtus duomenis, tačiau ieškovė nutylėjo ir neteikė į bylą duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę ir gebėjimą dirbti, užsidirbti bei teikti sūnui išlaikymą.
Atsiliepimas
4.2. Pažymi, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė duomenis, kad jam yra nustatyti specialūs poreikiai, nustatytas 95 proc. nedarbingumas, jam yra visiškai sutrikęs regėjimas, jis pats be kitų pagalbos negali judėti, o tuo labiau dirbti ir gauti darbinių pajamų. Jo gaunama valstybės parama yra mažesnė nei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išlaikymo dydis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato išieškojimo iš gaunamos neįgalumo pašalpos, todėl akivaizdu, kad teismo nutartis negalės būti įvykdyta. Dėl šių aplinkybių mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje buvo netikslingas, o skundžiama nutartis priimta neįvertinus atsakovo turtinės padėties, sveikatos būklės ir kitų svarbių aplinkybių.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. M. prašo atsakovo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį.
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė nesutinka su atskirojo skundo reikalavimu. Teigia, kad nors atsakovas nurodė, kad atsakovui yra teikiama valstybės parama, tačiau įrodymų, patvirtinančių kokio tipo išmokos jam yra mokamos, nėra pateikta.
5.2. Atsakovas neįrodė, jog išieškojimas iš jam mokamos nuolatinės išmokos negalimas, nors būtent jis, kaip atsakovas, turėjo įrodyti šį savo teiginį (CPK 178 straipsnis).
5.3. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovui nustatytas 95 proc. nedarbingumas, patvirtina, jog R. M. gauna ne šalpos neįgalumo pensiją, o netekto darbingumo pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškojimas iš R. M. gaunamos invalidumo / netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas).
5.4. Ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas ir, nesant galimybės vykdyti išieškojimo iš gaunamų pajamų, jis ir nebūtų vykdomas, t. y. pajamas išmokanti institucija grąžintų patvarkymą antstoliui nurodydama, kad skolininkas negauna pajamų, iš kurių patvarkymu nurodyta vykdyti išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
12. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
14. Apeliantas akcentuoja, jog su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis, kad jam yra nustatyti specialūs poreikiai, nustatytas 95 proc. nedarbingumas, jam yra visiškai sutrikęs regėjimas, jis pats be kitų pagalbos negali judėti, dirbti ir gauti darbinių pajamų, o jo gaunama valstybės parama yra mažesnė nei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išlaikymo dydis, be to, CPK nenumato išieškojimo iš gaunamos neįgalumo pašalpos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsakovas į bylą pateikė medicininius duomenis, kurie apibūdina jo sveikatos būklę ir patvirtina, kad jam yra nustatytas 95 proc. nedarbingumas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė apskritai jokių duomenų apie savo turtinę padėtį – nei duomenų, kurie objektyviai leistų nustatyti jo gaunamų pajamų dydį, nei kokio pobūdžio išmokos jam yra mokamos. Todėl nėra galimybės nustatyti ar iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur iš tiesų viršija atsakovo per mėnesį gaunamas pajamas, taip pat ar iš šių atsakovo pajamų galima išieškoti periodines išmokas.
15. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, sveikatos būkle ir galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų bus pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina aplinkybių, susijusių su skolininko galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą (ar jį teikti apskritai), vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, šios aplinkybės nagrinėjamos ir nustatomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o priteistas laikinas išlaikymas, įvertinus bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus, nagrinėjamu atveju yra adekvatus siekiant laikinai užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo sveikatos būklės, turtinės padėties, jo galimybės dirbti ir teikti sūnui išlaikymą, todėl daro išvadą, kad skundžiama nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atsakovo atskirąjį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos, be to, šių išlaidų atlyginti jis neprašė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, o duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.