Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, kaltinamajam V. M., nukentėjusiajai V. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-03-17 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine V. K. metu, virtuvėje jai sėdint ant kėdės, tyčia du kartus rankos delnu smogė jai į galvą ties dešine ausimi, koja tris kartus spyrė jai į dešinę blauzdą, dėl ko ši nugriuvo nuo kėdės ant grindų, abiem rankomis sugriebė ją už rūbų ties kaklu ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, gulinčią ištempė iš buto į kiemą, taip mušdamas V. K. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

V. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sugyventinė kelias dienas gėrė, jis liepė baigti gerti, o ji toliau gėrė, todėl jis supykęs smurtavo prieš sugyventinę. Įvykio dieną ir pats buvo išgėręs. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Tai pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš sugyventinę, pasižada daugiau taip nedaryti.

Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną abu su sugyventiniu buvo išgėrę, kilus žodiniam konfliktui sugyventinis jai trenkė ranka prie ausies, o paskui kelis kartus spyrė, ko pasekoje ji nukrito nuo kėdės. Paėmęs ją už pakarpos sugyventinis ištempė ją į lauką, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Tai pirmas kartas kai sugyventinis prieš ją smurtauja. Prašo leisti susitaikyti su kaltinamuoju, civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamajam V. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jau treti metai su V. K. yra sugyventiniai. Gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeima, tačiau nebuvo ir nėra susituokę. Pastaruoju metu gyvena jam asmeniškai priklausančiame dviejų kambariu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Gyvena tik dviese. Iš esmės jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko nesutarimų, dėl ko kyla konfliktai. Abu nevengia išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau jais nepiktnaudžiauja. Vis dėlto, jam nepatinka, kad sugyventinė V. K. geria alkoholinius gėrimus, kartais net ne vieną dieną, o kelias dienas iš eilės. 2016-03-17 dienos metu jis nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur vienas gėrė alkoholinius gėrimus. Kur tuo metu buvo jo sugyventinė, ką ji veikė, nežino. 2016-03-17 vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis grįžo namo. Neatsimena, ar sugyventinė jau buvo namuose, ar grįžo vėliau, tačiau atsimena, kad jiems abiems būnant namuose ir daugiau juose nesant jokių kitų žmonių, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad ji geria alkoholinius gėrimus. Pripažįsta, kad žodinį konfliktą sukėlė jis pats, papriekaištavęs savo sugyventinei dėl išgerto alkoholio, nors ir pats tą dieną taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi sugyventinė V. K. į jo pastabas nereagavo ir toliau norėjo gerti alkoholinius gėrimus, būnant virtuvėje, jai sėdint ant kėdės, jis rankos delnu du kartus smogė jai į galvą ir tris kartus spyrė jai koją. Smogė ir spyrė tyčia, nes nesusivaldė, jau nebelaiko nervai. Po spyrių sugyventinė nugriuvo nuo kėdės. Tada jis sugriebė ją už rūbų ir ištempė iš buto į lauką. Ištempė todėl, kad norėjo, jog ji suprastų, jog neblaivios jos namuose jis nepageidauja matyti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Visiškai pripažįsta, kad mušdamas savo sugyventinę ir prieš ją fiziškai smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Supranta, kad tai nusikaltimas ir padaręs šį nusikaltimą labai gailisi. Yra neteistas, nori su sugyventine laikytis, todėl prašys jos atleidimo. Pasižada nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų (b.l. 35-37);

- pareiškimo apie padarytų nusikalstamų veikų ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas V. K. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2016-03-17 apie 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis V. M. panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Smurtauja ne pirmą kartą. Su juo gyvena trejus metus. Šiame protokole nukentėjusioji V. K. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota ir įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4);

- nukentėjusiosios V. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis. Treti metai gyvena kariu, veda bendrą ūkį. yra šeima, tačiau nebuvo ir nėra susituokę. Pastaruoju metu gyvena jam asmeniškai priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, kartais ir tarp jų kyla konfliktų. Abu nevengia išgerti alkoholio, tačiau juo nepiktnaudžiauja. 2016-03-17 dienos metu jos sugyventinis išėjo iš namų ir neatsiliepė į jos telefoninius skambučius, todėl ji jo ieškojo po visą mikrorajoną, kuriame gyvename. Jį surado bare, geriantį alkoholinius gėrimus. Tai, kad jis laiką leidžia vienas, kad geria alkoholį bare, ją įskaudino, todėl ji tą dieną taip pat išgėrė alkoholio. Gėrė ne namuose. Nors gėrė alkoholinių gėrimų, tačiau tos dienos įvykius atsimena labai gerai. 2016-03-17 apie 22.00 val. ji grįžo į namus. Tuo metu jos sugyventinis V. M. jau buvo namuose. Jis iš karto jai papriekaištavo, kad ji yra neblaivi, nors pats taip pat gėrė alkoholinius gėrimus ir šeimos pinigus leido vienas bare. Kilusio žodinio konflikto metu ji nuėjo į virtuvę, kur atėjęs V. M. toliau ant jos rėkė, kad ji geria alkoholį. Apie 22.30 vai. konflikto metu jis ją mušė. Mušė neabejotinai tyčia. Jis rankos delnu du kartus smogė jai į galvą. Jau matydama, kad jis užsimojo smogti, ji veidą užsidengė abiem savo rankom. Abu V. M. smūgiai pataikė jai į galvą, prie pat dešinės ausies. Tuo metu, kai jis jai smogė, ji sėdėjo ant kėdės. Po šių smūgių, nuo kėdės nenugriuvo, liko joje sėdėti, tačiau tada sugyventinis koja tyčia tris kartus spyrė jai į dešinę blauzdą. Tuo metu, kai jis spyrė, ji sėdėjo ant tos pačios kėdės, tačiau po trečiojo V. M. spyrio, nuo šio spyrio nugriuvo nuo kėdės ant grindų. Krisdama nieko neužsigavo. Gulint ant grindų. V. M. abiem rankom sugriebė už jos rūbų ties kaklu ir gulinčią jėga ištempė ją iš buto į lauką (gyvena pirmajame namo aukšte). Palikęs ją ten gulėti, užsidarė buto duris ir jas užsirakino iš vidaus. Kadangi savo rūbų kišenėje ji turėjo mobilaus ryšio telefoną, juo iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir apie savo sugyventinio fizinį smurtą prieš ją pranešė policijos pareigūnams. Nors sužalojimų įvykio metu ji nepatyrė, tačiau abu tyčiniai sugyventinio smūgiai jai į galvą, visi trys jo spyriai jai j koją, tempimas jėga grindimis iš buto į lauką sukėlė jai fizinį skausmą. Fizinį skausmą jaučia iki šiol. Pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau į jokias gydymo įstaigas ar medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad sugyventinis suprastų, kad elgėsi nusikalstamai, savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (nepriklausomai nuo to, kad įvykio metu ir ji buvo neblaivi, tai nesudaro pagrindo jam ją mušti ar prieš ją smurtauti kitokiu būdu) (b.l. 13-15);

- tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-03-17 apie 22.50 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę ir ji yra išvyta iš buto laukan. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. K.. Smurtą patyręs asmuo -V. K. - nurodė, kad sugyventinis V. M. prieš ją fiziškai smurtavo. Abu asmenys buvo neblaivūs. Smurtą galintys rodyti požymiai - paraudusi dešinė ausis. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 5-8);

- atlikus testą alkoholiui, 2016-03-17 23.27 val. V. K. nustatytas 2.74 promilių girtumas (b.l. 10).

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 204 2016-03-17 23.53 val. V. M. nustatytas 1.33 promilių girtumas (b.l. 18).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. M. 2016-03-17 apie 2230 val. bule. esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine V. K. metu, virtuvėje jai sėdint ant kėdės, tyčia du kartus rankos delnu smogė jai į galvą ties dešine ausimi, koja tris kartus spyrė jai į dešinę blauzdą, dėl ko ši nugriuvo nuo kėdės ant grindų, abiem rankomis sugriebė ją už rūbų ties kaklu ir, panaudodamas savo fizinę jėgą, gulinčią ištempė iš buto į kiemą, taip mušdamas V. K. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. nurodė, kad atleido kaltinamajam, sutinka su juo taikytis ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 43), administracine tvarka baustas (b.l. 44), nedirbantis (b.l. 46), pensininkas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 51), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 53). V. M. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. teisiamas pirmą kartą, todėl baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-03-18 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3107, kurioje nurodyta, kad advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų. Minėtas išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo V. M..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. M.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-932-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti V. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. M. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.