Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) D. V. nubausta už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 24 d. 07.00 val., melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavo smurtą patyrusio asmens teisėmis. D. V. 2022 m. lapkričio 24 d., keletą kartų, būdama bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodydama, kad jos sesers draugas naudoja fizinį smurtą prieš seserį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, ir vaizdo įrašu patvirtinta, kad D. V. seseriai jokia pagalba nebuvo reikalinga. D. V. būdami neblaivi, iškvietė policiją meluodama apie smurtą artimoje aplinkoje, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, už ką jai paskirta 1100 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 1–2 lapai).

2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos D. V. skundas, kuriuo prašo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti; netenkinus šio prašymo, prašo paskirti baudą pagal ANK 489 straipsnį, kadangi asmenys, dėl kurių muštynių buvo kviečiami policijos pareigūnai, pareiškėjos nuomone, tuo metu buvo sugyventiniai.

Skunde nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. ryte, kiek žinoma pareiškėjai, prieš sesę G. V. buvo naudojamas smurtas. Tai suprato iš miegų prabudusi nuo sesers riksmo. Sesuo prašė iškviesti policiją, nes jos sugyventinis, su kuriuo ilgą laiką draugavo, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, prieš ją smurtavo. Pareiškėja pabudusi pamatė, kad sesuo verkia, yra išsigandusi, raudona, ant kaklo, veido srities matėsi sužalojimai, įbrėžimai, kraujosruvos. Kiek žino pareiškėja, jos seserį sugyventinis M. yra mušęs ir anksčiau. Nurodė, kad sesuo yra kreipusis į policiją dėl išprievartavimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, nes sesuo su sugyventiniu susitaikė. 2022 m. lapkričio 24 d. rytą sesers sugyventinis M., su kuriuos paskutiniu metu sesuo gyveno, buvo neramus, triukšmingas, netgi piktas ir agresyvus, vaikščiojo iš kampo į kampą, keikėsi. Įvertinusi šias aplinkybes, pareiškėja teigė, kad sesuo buvo sumušta ir tai matėsi. Kai jau buvo iškviesta policija, M. pradėjo atsiprašinėti sesers sakė, kad daugiau taip nedarys, pasakojo istorijas apie Paryžių ir, kad vieną dieną ją (seserį) ten nusiveš, jei ji jam atleis, policijos pareigūnams pasakys, kad nieko nebuvo, o pareiškėja (D. V.) viską išsigalvojo. Todėl, kai atvyko policijos pareigūnai, sesuo su sugyventiniu buvo ramesni, susitarę sakyti, kad nieko nebuvo, todėl ką jie sakė policijai apklausų metų pareiškėja nežino. Tačiau pareiškėja pabrėžia, viena yra ką sakė, o kita – kaip buvo iš tiesų. Po D. V. skambučių Bendruoju pagalbos centro numeriu 112, atvykę policijos pareigūnai matė smurtines žymes ant sesers, darė nuotraukas. Dėl šios priežasties pareiškėja nesupranta, kuo rėmėsi policijos tyrėjas, vertinant smurto buvimo faktą surašant skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad galbūt tyrėjas dėl darbo specifikos toleruoja smurtą, todėl darbe matomi tokie sužeidimai jam atrodo „nerimti“, todėl toks požiūris pareiškėją skaudina, ypač kai vizualiai matosi sužalojimai. Nurodė, kad jeigu G. ir M. būtų sakę, kad smurto nebuvo, kad kartu negyvena, tai nėra dingstis D. V. šioje situacijoje vadinti „melage“, kadangi sužalojimai matėsi. Pažymėjo, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, jiedu tarėsi ką sakyti. Kadangi pareiškėja šiuo metu yra Vokietijoje, policijos tyrėjas apklausė ją telefonu. Kalbant įspėjo (nors pareiškėja suprato tai kaip grasinimą ir spaudimą), kad jeigu nepripažins padariusi nusižengimo, jai skirs 2000 Eur baudą, todėl išsigandusi pakartojo tyrėjo žodžius, kad neva gailisi, tačiau to nepripažįsta. ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga [...]“, pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju nežinojo, jog pagalba yra nereikalinga, nes iš esamos situacijos sprendė priešingai, bijojo sesers sugyventinio M., pažymėjo, kad iš miego ją prikėlė sesers verksmas, rėkimas, prašymas iškviesti policiją. Pasak policijos tyrėjo, G. V. ir M. nėra sugyventiniai. Tačiau pareiškėjos nuomone, G. nuolat gyveno pas M., gamindavo jam maistą, užsiimdavo seksu, kiek pareiškėjai žinoma, kartu planavo šeimą. Pažymėjo, kad nežinojo, jog pagalba yra nereikalinga, ją iškvietė prašoma sesers, nes M. ir pati visada bijojo. Taip pat nurodė, kad net jeigu skambutis būtų neatitinkantis tikrovės, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 489 straipsnį, kadangi G. V. su M. B. bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį, tai yra, buvo sugyventiniai. Prašė baudą sumažinti, kadangi pati yra nedirbanti.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Nurodė, kad bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas nustatė, jog byloje melagingi pranešimai buvo ne apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pritaikytas ANK 489 straipsnis. Kaip matyti iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, apklausų metu G. V. neigė esanti M. B. sugyventinė, o M. B. nurodė, kad G. V. yra jo draugė, su kuria gyvena, o pati D. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad jas su sese iš namų (duomenys neskelbtini) atvažiavo pasiimti M. B., kuris yra sesės draugas, bet ne sugyventinis, todėl artima aplinka asmenų nagrinėjamu atveju nesieja. D. V. veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 489 straipsnį. Sprendžiant ANK 489 ir 493 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų atribojimo klausimą, pažymėtina, kad ANK 489 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė ne tik už melagingą pranešimą, tačiau šis straipsnis susijęs būtent su melagingu pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje. Todėl ANK 489 straipsnyje nurodyta norma laikytina specialiąja, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja. Tiek ANK 489 straipsnyje, tiek ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie tam tikrą įvykį, tačiau ANK 489 straipsnio norma yra blanketinė, tai yra, nukreipianti į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šiuo atveju, pranešimas apie tariamai įvykusį įvykį nėra susijęs su artima aplinka, todėl tokio pobūdžio pranešimas nėra identiškas pranešimui, nustatytam ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Institucijos pareigūnas spręsdamas ANK 489 ir 493 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų atribojimo klausimą, priimtame nutarime pažymėjo, kad ANK 489 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė ne tik už melagingą pranešimą, tačiau šis straipsnis susijęs su melagingu pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, todėl ši norma laikytina specialiąją, o ANK 493 straipsnyje esanti – bendrąja. Todėl tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendroji ir specialioji normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali, kuris reiškia, jog, esant bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Nagrinėjamu atveju, pareigūnas vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis ir nustatė, kad tiek pranešėja, tiek jos sesuo, dėl kurios buvo kviestos policijos pajėgos, bei jos draugas, nelaikytini Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytais subjektais, todėl nėra bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijos ir turėjo būti taikomas ANK 493 straipsnis. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, kai administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, bylos nagrinėjimo metu nusižengimą perkvalifikavo iš ANK 489 straipsnio į ANK 493 straipsnio 2 dalį. Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 34 straipsniu, D. V. paskyrė 1100 Eur baudą, tai yra, sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Kaip matyti iš D. V. skundo turinio, pareiškėja ginčija padariusi nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, tačiau taip pat nurodo, kad netenkinus jos pirmojo prašymo, taikyti jai administracinę atsakomybę pagal ANK 489 straipsnį, kur numatyta atsakomybė nuo 14 iki 30 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens laikymasis tokios pozicijos rodo, kad asmuo kaip ir pripažįsta, kad melagingai kvietė policiją, tačiau savo nepagrįstais argumentais, kurie prieštarauja pareiškėjos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, prašo taikyti atsakomybę, kurioje numatyta mažesnė piniginė bauda. Nurodė, kad vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi teismų praktikos, kurioje sakoma, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi gindamasis asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir kodekso nuostatos, todėl asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikalingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Administracinio nusižengimo byloje buvo surinkti duomenys, kad D. V. 2022 m. lapkričio 24 d., keletą kartų, būdama bute adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir melagingai pranešė apie tariamą smurtą artimoje aplinkoje, nurodydama, jog jos sesers draugas naudoja prieš seserį fizinį smurtą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, ir vaizdo įrašu patvirtinta, kad D. V. seseriai jokia pagalba nebuvo reikalinga. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. V. protokolo surašymo metu padaryto nusižengimo neginčijo, nurodė, kad gailisi, paaiškino, kad iš pradžių kvietė policiją dėl to, jog sesuo paprašė. Tačiau byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, kvietimų skaičius bei liudytojų apklausos paneigia šiuos parodymus. Šiuo atveju išanalizuota liudytojų parodymai, esantys ikiteisminio tyrimo byloje, taip pat vaizdo įrašai, garso įrašai, bei kiti byloje esantys įrodymai, kurie papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą. Ši duomenų visuma neginčijamai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama D. V. veikdama tyčia, be jokios rimtos priežasties, iškvietė policijos pareigūnus dėl jos nurodyto smurto artimoje aplinkoje, suvokdama, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba nereikalinga. Institucijos manymu, pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, o nuobauda jai individualizuota tinkamai. Pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo, taip pat, argumentus paneigia byloje esanti medžiaga.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. V. paaiškino, kad buvo grįžusi į Lietuvą atostogoms. Su savo sese bendrauja gerai. Sesuo ją nusivežė pas draugą, su kuriuo bendrą ūkį vedė apie metus. Visi trys vartojo alkoholį, įvykio metu buvo neblaivūs. Pareiškėja miegojo ant čiužinio, ant žemės bute, o jos sesė miegojo lovoje su M. B.. Pareiškėja prabudo nuo triukšmo, sesė gulėjo ant grindų, jos rankos buvo raudonos, tai užfiksavo policijos pareigūnai. Nurodė, kad sesė prašė iškviesti policiją. Kol policija atvyko praėjo apie 40 minučių. Nurodė, kad į tą butą policiją vyksta dažnai. Įvykio dieną M. B. tampėsi, rėkavo todėl prabudo. D. V. pačio smurto fakto nematė. Po šio įvykio sesuo su M. B. išsiskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybės, G. V. ir M. B. nurodė kitaip, nes tuo metu susitaikė ir norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėja išvyko į Vokietiją ir jai paskambino, informavo, kad dėl melagingo skambučio ji nubausta 1100 eurų bauda, su kuo ji nesutinka. Sutiko su nusižengimo padarymu, nes tyrėjas pasakė, kad lengvinanti aplinkybė. Skundą palaiko. Dėl vaizdo įrašų parodė, kad policijos pareigūnai atvyko praėjus daug laiko po konflikto, todėl pareiškėja skambino kelis kartus, kad paskubinti.

Liudytoja G. V. 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu teikdama parodymus paaiškino, kad su M. B. draugavo, susitikinėjo, tačiau negyveno kartu, buvo kaimynai. Įvykio dieną tarp jos ir M. B. kilo žodinis konfliktas dėl telefono, M. B. suplėšė jos palaidinę, apdraskė. Nurodė, kad visi trys, tai yra G. V., D. V. ir M. B., buvo neblaivūs. Atvykusi į teismą 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė (ANK 582 straipsnio 2 dalis, asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius), tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad teismas gali jais remtis. Papildomai nurodė, kad po įvykio su M. B. nebebendrauja, dėl neblaivumo neatsimena iš kur atsirado sužalojimai, į medikus nesikreipė. Įvykio dieną pykosi dėl telefono, konfliktas buvo žodinis, smurto nebuvo. Paaiškino, kad sesuo D. V. yra labai jautri, todėl greit išsigąsta ir kviečia policiją. Teismas posėdžio metu balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 12 d. G. V. duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji kuris laikas gyvena Vokietijoje, tačiau kartais grįžta į Lietuvą, kur apsistoja pas šeimos narius, draugus ir panašiai. Kelios dienos prieš įvykį ją ir jos sesę iš namų (duomenys neskelbtini) atvažiavo pasiimti M. B., kuris yra jos draugas, bet ne sugyventinis, ir atsivežė pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie ten trise kelias dienas vartojo alkoholį, vakarojo. 2022-11-24 apie 07.00 val. visi buvo gan stipriai neblaivūs ir ji su M. žodiškai sukonfliktavo, tačiau neprisimena dėl ko, nes buvo stipriai neblaivi. Jos sesuo yra tokia, kad kai vyksta kažkoks konfliktas ar kažkas į tai panašaus, ji iš kart kviečia pareigūnus, tačiau kadangi ji taip pat grįžusi iš Vokietijos, mano, kad galėjo išsigąsti dėl jų konflikto, nes nėra pratusi būti tokioje aplinkoje ir dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Ji su M. pykosi tik žodiškai, fiziškai jis prieš ją nesmurtavo, rankos nekėlė, jokio fizinio skausmo nesukėlė. Iš kur atsirado sužalojimai ant jos kaklo, pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau tikrai ne nuo M. veiksmų. Sužalojimus ant kaklo galėjo turėti ir iš anksčiau dar iki įvykio. Alkoholį ji vartoja gan dažnai, tačiau ne kiekvieną dieną. M. jokių pretenzijų neturi, viskas įvyko dėl per daug suvartoto alkoholio kiekio. Civilinio ieškinio neteiks. Ji su M. ir seserimi po įvykio bendrauja, viskas vyksta kaip anksčiau. Į VTMT vykti neketina. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja G. V. teisme šiuos savo parodymus patvirtino.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismas gali remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad D. V. pažįsta, su ja nesaistomas giminystės ryšiais, įvykio metu pykčių neturėjo, pareiškėją tik pažinojo. Įvykio dieną visi trys vartojo alkoholį, prieš G. V. ir D. V. smurto nenaudojo. Su G. V. susiginčijo dėl telefono, mano, kad D. V. dėl šio konflikto iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu viską filmavo, nes buvo kaltinamas. Dėl tokių liudytojų veiksmų, D. V. atėmė jo telefoną ir išmetė pro langą. Nurodė, kad D. V. pastoviai kviečia policiją. Teismas posėdžio metu balsu perskaitė M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 29 d. duotus parodymus, kad jis turi draugę G. V., su kuria gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtu adresu 2022-11-23 jis G. ir jos sesę D. parsivežė pas save į svečius. Jos pas jį atvyko maždaug apie 23.00 val. Vėliau jie vartojo alkoholinius gėrimus. 2022-11-24 apie 03:30 val. jos tarpusavyje pradėjo juokauti ir D. iš savo mobiliojo telefono pradėjo skambinėti įvairioms tarnyboms, skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad jis naudoja fizinį smurtą prieš D. sesę G.. Pats jokio fizinio smurto nenaudojo ir tuo metu, kai D.kalbėjo su policijos pareigūnais, filmavo savo mobiliuoju telefonu. Vaizdo įrašą turi išsisaugojęs ir atsiųs ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. D. kalbėdama telefonu melavo, kad neva jis muša G. ir po skambučio, priėjusi prie G., suplėšė jai marškinėlius ir apdraskė nagais kaklą. Kiek kartų drėskė, nematė. Po to D. dar skambino į Kauno miesto Girininkiją ir pasakė, kad jis neva išpjovė jos mišką. Po to ji paskambino į psichiatrijos ligoninę, esančią Dariaus ir Girėno gatvėje, ir pasakė ten esantiems medikams, kad ketina žudytis, kad jai blogai. Po to atvyko policijos pareigūnai ir įteikę jam šaukimą atvykti apklausai, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), Kaunas. Medikai atvykę ją išsivežė ir sekančią dieną paleido. Po įvykio jis su D. ir G. kalbėjo, jos apie įvykį kalba per juoko prizmę, juokauja, joms tai atrodo nerimta, jų santykiai geri. Kaltės nepripažįsta, nes D. su G. pačios pasidarė sužalojimus su tikslu kad pajuokauti ir kad į namus atvyktų policija. Liudytojas M. B. teisme šiuos savo parodymus patvirtino.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

D. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 24 d. 07.00 val., melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavo smurtą patyrusio asmens teisėmis. D. V. 2022 m. lapkričio 24 d., keletą kartų, būdama bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodydama, kad jos sesers draugas naudoja fizinį smurtą prieš seserį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, ir vaizdo įrašu patvirtinta, kad D. V. seseriai jokia pagalba nebuvo reikalinga. D. V. būdami neblaivi, iškvietė policiją meluodama apie smurtą artimoje aplinkoje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos 1–2 lapai).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju skundu prašoma panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą, o jo nepanaikinus pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 489 straipsnį, motyvuojant tuo, kad policijos pareigūnus iškvietė dėl smurto tarp sugyventinių, tai yra, artimoje aplinkoje.

Teismas išreikalavo bei ištyrė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kurios duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs asmuo –D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus policijos pareigūnams adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko G. V., kuri paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 24 d., bute (duomenys neskelbtini), apie 07.00 val. su sugyventiniu M. B. kartu girtavo, kilo konfliktas, kurio metu jis nagais apdraskė G. V. kaklo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir jos sesuo D. V. iškvietė policijos pareigūnus. M. B. paaiškino, kad jis nesmurtavo, G. V. pati susidraskė save su nagais, teigė, kad ji nuolatos kviečia be reikalo policiją. G. V. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, o M. B. - 1,34 promilių neblaivumas. Iš garso įrašų, pateiktų prie bylos, kurie taip pat buvo ištirti (perklausyti ir peržiūrėti) ir teismo posėdyje, matyti, kad D. V. kelis kartus skambino bendruoju pagalbos numeriu, kviesdama policijos pareigūnus dėl M. B. smurto prieš G. V.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš naujo buvo įvertinti pagrindinių įvykio liudytojų – M. B. ir G. V. parodymai, kuriais nustatyta, kad jie bei D. V. bute kelias dienas kartu vartojo alkoholį, todėl nei vienas iš asmenų sklandžiai ir vientisai įvykio aplinkybių neatsiminė ir nuosekliai įvykio eigos papasakoti negalėjo, o iš M. B. padarytų mobilaus ryšio telefonu įrašų matyti, kaip D. V. ir G. V. imituoja įvykį, D. V. skambina įvairioms tarnyboms ir pasakoja neegzistuojančių įvykių aplinkybes. Tiek M. B., tiek G. V. nurodė, kad jokio fizinio smurto tarp jų nebuvo, buvo kilęs tik konfliktas dėl mobilaus ryšio telefono, todėl D. V. skambinti policijai nebuvo jokio reikalo, ji į viską per jautriai reagavo.

Kaip teisingai įsiteisėjusiame nutarime ir nurodė prokuroras, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog įtariamasis M. B. būtų nagais apdraskęs G. V. kaklą, nėra. Įtariamasis M. B. kaltu neprisipažino, pateikė vaizdo įrašą, kuomet D. V. praneša spec. tarnybai apie įvykį, kuriame matosi kaip D. ir G. V. imituoja įvykį. Apklaustos liudytojomis D. ir G. V. parodė, kad M. B. fizinio smurto prieš G. V. nenaudojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Taigi, tiek administracinio nusižengimo bylos, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. D. V., paskambinusi į bendrąjį pagalbos telefono numerį pranešė, kad yra smurtaujama prieš G. V.. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos. Sutiktina su prokuroro išvada, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad D. V. melagingai informavo apie įvykį, informacija nepasitvirtino. Esant tokiai situacijai, ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai nutrauktas, o D. V. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, kadangi ji tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 489 straipsnyje. Teismas pažymi, kad Institucijos pareigūnas D. V. veiksmus perkvalifikavo į ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi, tiek pareiškėja, tiek jos sesuo, tiek draugas, nėra laikytini Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nurodytais subjektais.

Teismas, įvertinęs aukščiau ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad D. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį patraukta pagrįstai, todėl skundžiamas 2023 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl D. V. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą, teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno VPK.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.