Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1941-159/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-05
Bylos Nr.
2S-1941-159/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06638-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eugenija Morkūnienė
Skolininkas
V. T.
Kreditorius
AB SEB banko

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1941-159/2012

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-06638-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4; 128.17.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8985-144/2012 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą Nr. 03/12/04062 dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-01 kreditorė AB SEB bankas (toliau tekste Bankas) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. T. ir prašė areštuoti įkeistus daiktus. Nurodė, kad Bankas pagal 2007-11-21 tarp jo ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. 0450718015195-34 (su vėlesniais pakeitimais) skolininkui suteikė kreditą. Sutartis su kredito gavėju skolininku yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį. Skolininko skola Bankui yra 258 146,49 EUR ir 142 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi prašymą tenkino ir areštavo įkeistą daiktą – 75,72 kv. m bendro ploto su rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. T. ir I. T.. Nurodė įkeisto daikto įkainojimą – 600 000 Lt. Teismas nustatė, kad sudarytos sutarties 4.1, 4.5., 5.2. punktuose numatyta, jog kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą iš įkeisto turto. Raštas Nr. 01.10.03-0261 patvirtina, kad kredito sutartis su skolininku buvo nutraukta 2012-04-19 (b. l. 38–39).

Skolininkas V. T. 2012-09-03 padavė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti 2012-08-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą. Nurodo, kad kreditorės AB SEB banko pranešimą skolininkui hipotekos teisėjas, taikydamas CK 6.209 ir 6.217 straipsnius, privalėjo vertinti kaip nesuteikusį protingo termino prievolei įvykdyti. Kreditorius su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą kreipėsi 2012-05-30, t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo 2010-03-08 pranešimo apie papildomo 10 dienų termino nustatymą ir sutarties nutraukimą, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad per nustatytą papildomą terminą skolininkas neįvykdė reikalavimo ir dėl to kreditorius sutartį nutraukė. Nesant šių duomenų neįmanoma nustatyti, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl hipotekos teisėja turėjo kreditoriaus prašymą atmesti (b. l. 47–48).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutraukdamas sutartį Bankas įstatymų reikalavimų nepažeidė, kadangi skolininko V. T. pradelsti mokėjimai tęsėsi nuo 2009 m. gegužės mėnesio, nors skolininkas privalėjo mokėti Bankui palūkanas ir kas mėnesį grąžinti kreditą dalimis pagal grafiką. Po sutarties nutraukimo skolininkas atliko tik vienintelį mokėjimą – 2010-07-23 pervedė 577,80 EUR, skirtų kredito dengimui. Bankas 2009-10-13 raštu Nr. 5-08.03-0902374 skolininką įspėjo, kad iki 2009-11-15 nepadengus pradelstų įsiskolinimų, sutartis bus laikoma nutraukta. Kadangi skolininkas šio reikalavimo neįvykdė, sutartis buvo nutraukta 2009-11-16. Bankas 2010-03-08 rašte skolininkui nurodė, kad reikalauja 4 588,29 EUR palūkanų, ta pati palūkanų suma nurodyta ir Banko 2012-05-30 pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nutraukęs sutartį Bankas gera valia sustabdė palūkanų skaičiavimą (b. l. 51–52).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas skolininkas ir įkeisto daikto bendraturtis V. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta areštuoti kreditoriui įkeistą skolininko turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-21 tarp AB SEB banko ir V. T. sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718015195-34 (su vėlesniais pakeitimais 2007-12-18 ir 2008-01-18) dėl 261 308,87 EUR suteikimo V. T. finansinių įsipareigojimų dengimui bei buto pirkimui (b. l. 23–31, 32–36). Prievolės pagal 2007-11-21 kredito sutartį Nr. 0450718015195-34 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120070016750. Juo įkeistas V. T. ir I. T. priklausantis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrįstai nutarė areštuoti įkeistą turtą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01). Pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2007-11-21 kredito sutartyje Nr. 0450718015195-34 ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. Minėtos kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat 5.2.1, 4.1 bei 4.5 punktuose numatyta, kad kredito dalies nemokėjimas ir apskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad 2009-10-13 V. T. išsiųstas kreditoriaus Banko pranešimas, juo skolininkas įspėtas, kad nesilaiko 2007-11-21 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutartyje numatytais mokėjimo terminais nuo 2009 m. gegužės mėnesio nemoka eilinių įmokų ir palūkanų, ir prašoma pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip iki 2009-11-15. Skolininkas įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą (b. l. 14–15). Iš šio kreditoriaus įspėjimo skolininkui matyti, kad apeliantas sutartinių įsipareigojimų nevykdė jau apie šešis mėnesius iki įspėjimo pateikimo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo įsipareigojimus vykdė ir per papildomai kreditoriaus nustatytą terminą. Kreditoriaus nurodomas aplinkybes apie sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą paneigiančių duomenų, t. y. įrodymų, patvirtinančių pradelsto įsiskolinimo sumokėjimą, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, tačiau pažymi, kad ginčo kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta dėl kredito gavėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju kreditorius galėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir pagal CK 6.209 straipsnį bei pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, t. y. ir nesant esminio sutarties pažeidimo, bet skolininkui pažeidus jos įvykdymo terminą, nes skolininkas nuo 2009 m. gegužės mėnesio nemokėjo eilinių įmokų ir palūkanų. Tokios aplinkybės apeliantas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Bankas apeliantui suteikė protingą terminą susidariusiems įsiskolinimams padengti, tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie prievolės vykdymą šiuo laikotarpiu, bendradarbiavimą su kreditoriumi, duomenų apie skolinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis.

Taip pat nustatyta, kad kreditoriaus 2010-03-08 apeliantui siųstu raštu skolininkas informuotas, kad kredito sutartis nutraukta ir prašoma padengti įsiskolinimą iki 2010-03-24, nepadengus įsiskolinimo išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 16). Kreditoriaus pranešimai skolininkui padengti 258 146,49 EUR skolą, suteikiant terminą įsiskolinimo padengimui, taip pat buvo siunčiami 2010-10-12, 2011-08-09 bei 2012-04-19 (b. l. 18–21). Bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skolininkas tik 2010-07-23 pervedė 577,80 EUR, skirtų kredito dengimui. Kreditorius pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių tik 2012-05-31, t. y., priešingai nei nurodo apeliantas, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sutarties nutraukimo ir reikalavimo padengti įsiskolinimą pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius Bankas, skolininkui ilgą laiką nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (CK 4.192 straipsnis (redakcija iki 2012-07-01).

Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi (redakcija iki 2012-07-01) bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Nagrinėdama kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdama skundžiamą nutartį, hipotekos teisėja atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisinių procedūrų pažeidimų nenustatyta. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūros.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2012-07-01) nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eugenija Morkūnienė