Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3, 2.3.4.4.4; 2.3.2.10; 3.2.6.1.

2022 m. lapkričio 29 d.

nedalyvaujant atsakovui A. S. (A. S.), tretiesiems asmenims antstoliui D. T., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – D. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) nepriteisti išlaikymo sutuoktiniams po santuokos nutraukimo; 4) sūnaus D. S. (D. S.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur; paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 7) nustatyti, jog atsakovas su sūnumi matosi ir bendrauja neribotai, matymosi ir bendravimo laiką iš anksto suderinęs su K. S. telefonu; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – B., atsakovui – S.; 9) visus skolininko A. S. įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei vykdymo išlaidas antstolio D. T. naudai – po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo atsakovas; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinyje prašoma nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, įteikti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas gali piktybiškai vilkinti skyrybų procesą.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu nusprendė sudaryti, nes tikėjosi sukurti gražią ir darnią šeimą. Pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau laikui bėgant išryškėjo charakterių skirtumai, skirtingas suvokimas apie šeimos pareigų pasiskirstymą, vaiko priežiūrą ir pan., sudarė situacija, kad sukurti darnios šeimos nepavyko. Ieškovė šiuo metu su atsakovu bendro ūkio neveda. Nurodė, jog šeimos nebėra – liko tik bendri vaikai, bet meilės, pagarbos, pasitikėjimo vienas kitam nebeturi. Ieškovės teigimu, abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 5253. Santuokos metu susilaukė sūnaus D. S., gim. 2016 m. sausio 28 d. Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai prižiūri, auklėja ir laviną sūnų, todėl prašo nustatyti gyvenamąją vietą su ja. Ieškovės teigimu, ji yra suinteresuota užtikrinti nepilnamečio vaiko tinkamas vystymosi sąlygas, todėl abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidas, reikalingas vaiko poreikiams tenkinti – 180 Eur per mėnesį maitinimui; 80 Eur per mėnesį aprangai bei avalynei; 120 Eur per mėnesį išlaidos būstui, kurios tenka nepilnamečio vaiko daliai; 35 Eur per mėnesį vaiko sveikatos užtikrinimui; 20 Eur per mėnesį vaiko higienai; 30 Eur per mėnesį vaiko laisvalaikiui; 15 Eur per mėnesį įvairioms šventėms; 40 Eur per mėnesį ugdymo išlaidos. Nurodė, jog vidutiniškai vaikui tenkančios išlaidos sudaro apie 520 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nuo 2019 metų gegužės mėnesio iki dabar visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovės teigimu, atsakovas ignoruoja prašymus prisidėti prie išlaikymo. Neteikto išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki ieškinio pateikimo, t. y. už 36 mėnesius. Anot ieškovės, išlaikymo įsiskolinimas yra 9 000 Eur (250 Eur x 36 = 9 000 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, kad sutinka, jog A. S. su vaiku matytųsi ir bendrautų neribotai, matymosi ir bendravimo laiką iš anksto su ieškove suderinęs telefonu likus iki planuojamo pasimatymo su vaiku 3 dienoms. Nurodė, jog santuokos metu jokio nekilnojamojo turto ir / ar transporto priemonių neįgijo. Nurodė, kad visus įsipareigojimus kreditoriams (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. T.) A. S. po santuokos nutraukimo vykdo asmeniškai. Prašo palikti ikisantuokinę pavardę – B., o atsakovui palikti pavardę – S.. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo neprašo.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Kaip teigia ieškovė, būstas yra socialinis, tačiau ieškovės motina tvarko dokumentus dėl būsto pirkimo. Tarnyba nurodė, kad bute yra du kambariai – vaiko kambarys ir svetainė sujungta su virtuvės zona. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra viengulė lova, rašomasis stalas, kompiuteris, televizorius, komoda, žaislai ir t.t. Tarnybos nuomone, vaikui sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Tarnyba pažymėjo, jog D. nurodė, kad jam patinka nakvoti pas mamą ir pas tėtį, tačiau gyventi norėtų su mama, o pas tėtį svečiuotis. Tarnyba nurodė, kad prieštarauti dėl nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturi pagrindo. Tarnybos teigimu, ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Nustačius, jog išlaikymas vaikui nebuvo teiktas ir anksčiau, ar jis buvo teiktas nepakankamai, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad K. S. 2022 m. rugpjūčio 5 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui neskolinga, tuo tarpu A. S. 2022 m. rugpjūčio 5 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, valstybės biudžetui skolingas 1 405,78 Eur (administracinių nusižengimų baudos). Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieštarauja K. S. ir A. S. santuokos nutraukimui.

6. Trečiasis asmuo antstolis D. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui A. S. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), kadangi visos galimybės susisiekti su atsakovu ir įteikti jam procesinius dokumentus buvo išsemtos ir atsakovas galimai sąmoningai vengė priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus (DOK-133721, DOK-152537, DOK-161775).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 3-4 metus nebeveda bendro ūkio, skola iš antstolio užmesta ant jos sąskaitos, nori kad to nebebūtų. Nurodė, jog per mėnesį prisidėdavo 100-150 Eur.

9. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui A. S. nedalyvaujant.

10. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2022 m. lapkričio 9 d. teisme gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant Tarnybos atstovui.

11. Trečiojo asmens VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

12. Trečiasis asmuo D. T. teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. S. ir atsakovas A. S. 2015 m. lapkričio 5 d. sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5253.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, pasitikėjimo praradimu.

15. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, taip pat atsakovo poziciją nedalyvauti bylos nagrinėjime, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, skirtingo suvokimo apie šeimos pareigų pasiskirstymą, tarpusavio pasitikėjimo nebuvimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

19. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – B., o atsakovui paliekama jo pavardė – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

21. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

22. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina, Tarnyba tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, atsakovas taip pat nepateikė prieštaravimų. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. S., gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

23. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu šalių vaiku D. S., nustatymo nekilo. Ieškovė nurodė, kad sutinka, jog A. S. su vaiku matytųsi ir bendrautų neribotai, matymosi ir bendravimo laiką iš anksto su ieškove suderinęs telefonu likus iki planuojamo pasimatymo su vaiku 3 dienoms. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl darytina išvada, jog tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

25. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nustatoma, jog atsakovas neribotai bendrauja su vaiku, tačiau bendravimo ir matymosi laiką su vaiku iš anksto suderina su ieškove telefonu likus iki planuojamo pasimatymo 3 dienoms (CK 3.175 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

26. Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, o tuo pačiu – ir prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų.

27. Teisės aktuose yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė kiekvienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 80,50 Eur) ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 230 Eur kiekvienam vaikui.

28. Ieškovės teigimu, augantiems vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 520 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis užtikrintų vaiko realiųjų kasdienių poreikių patenkinimą, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, jog prašoma priteisti išlaikymo suma iš esmės patenkintų tik minimalius vaiko poreikius, taip pat į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

29. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis).

31. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ieškovė paskirtina vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

32. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

33. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio D. S. naudai už 36 mėnesių laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (2022 m liepos 19 d.). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės reikalavimus, nedalyvavo teismo posėdyje.

34. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas gali būti priteistas už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 19 d. iki ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 19 d.).

35. Be to, pabrėžtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atsakovas vaikui per mėnesį skirdavo 100-150 Eur, t. y. vidutiniškai prie vaiko išlaikymo prisidėdavo po 125 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teikė vidutiniškai 125 Eur/mėn. išlaikymą vaikui, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 4 500 Eur ((250-125) Eur x 36 mėn.).

36. Atsižvelgiant į tai, daryti išvada, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. sudaro 4 500 Eur (125 Eur x 36 mėn.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

37. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

38. Iš byloje esančių 2022 m. kovo 23 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bei VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, jog K. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, neįregistruota.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

40. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

41. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė neturi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas turi įsipareigojimų šiems kreditoriams – VMI (vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00205 dėl 900 Eur skolos išieškojimo; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00296 dėl 450 Eur skolos išieškojimo; vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00471 dėl 450 Eur skolos išieškojimo) ir antstoliui D. T. dėl išieškojimo vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovė tinkamai pranešė kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimą (el. b. l. 23-24) ir byloje gautas VMI atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog neprieštarauja ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimui, tuo tarpu trečiasis asmuo D. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

42. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įsipareigojimai kreditoriams VMI ir D. T. kilo iš administracinių nusižengimų bei paskirtų baudų nevykdymo, todėl, atsižvelgiant į tai, įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams pripažintini atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Pastebėtina, jog VMI pateiktame atsiliepime į ieškinį (e. b. l. 36-37) nurodyta atsakovo įsiskolinimų suma siekia 1 405,78 Eur, kuri nėra detalizuota, tuo tarpu kartu su ieškiniu pateiktuose prieduose nurodoma, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi piniginiai išieškojimai, kurie siekia iš viso 1 800 Eur sumą (e. b. l. 19-21). Teismo vertinimu, neatitikimas tarp nurodytų atsakovo atžvilgiu išieškomų sumų galimai susidarė dėl dalies išieškojimų įvykdymo ir / arba antstolio vykdymo išlaidų (ne)įtraukimo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad VMI atsiliepime nėra detalizuota, iš kokių konkrečių aktų yra susidaręs įsiskolinimas bei nėra galimybės patikrinti, ar nėra padarytas rašymo apsirikimas, tuo tarpu ieškovė kartu su ieškiniu pateikė konkrečius duomenis iš antstolių informacinės sistemos, teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo dydžio, remiasi ieškovės pateiktais duomenimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

44. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

45. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies: visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo (tenkinti 50 proc. reikalavimo). Taigi, galutiniu teismo sprendimu patenkinta apie 87 proc. ieškovės reikalavimų. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 82 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

46. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sudaro 8,96 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 7,79 Eur (8,96 x 87 proc.) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 5,00 Eur dydžio sumos (8,96-7,79=1,17), todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės K. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5253, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. S. palikti pavardę „B.“, A. S. (A. S.) – pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti tokią atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) Vaiko tėvas bendrauja su sūnumi neribotai, matymosi ir bendravimo laiką iš anksto (prieš 3 dienas) suderinęs vaiko motina.

Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal vykdomąsias bylas Nr. 0241/21/00205, 0241-21-00296 ir 0241/21/00471 ir antstoliui D. T. pripažinti asmeninėmis A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurai) sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,79 Eur (septyni eurai ir 79 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.