Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo NR. BRK-1582 netenkinti pareiškėjo M. N. 2016 m. gegužės 18 d. prašymo perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SKP-245 „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ paskirtos sankcijos dydį ir šią sankciją sumažinti nuo 222 827 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur) pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 13 d. NMA ir pareiškėjas sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, taikomą 2011 m. paraiškai Nr. 3KT-KV-11-1-007139-PR001.

2014 m. gruodžio 11 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-245 „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (b. l. 43–45). NMA sprendime nustatė, kad dalis mokėjimų už trečio etapo darbus atlikti ne tik prieš pasirašant 2013 m. vasario 1 d. sutartį, bet ir prieš išsiunčiant kvietimą apklausoje dalyvaujantiems tiekėjams pateikti pasiūlymus trečio etapo darbams atlikti (kvietimai parašyti 2013 m. sausio 2 d.) bei prieš pasirenkant pirkimo laimėtoją. Mokėjimai, atlikti prieš pradedant viešojo pirkimo procedūras, laikomi atliktais pagal žodines sutartis, sudarytas vadovaujantis įprasta civilinių sutarčių sudarymo praktika, nesilaikant nustatytos pirkimų tvarkos. Aplinkybė, kad paramos gavėjas atliko mokėjimą dar prieš teikdamas kvietimus tiekėjams dalyvauti konkrečiame statybos darbų etape įrodo, kad realiai nebuvo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai už trečiojo etapo darbus buvo atlikti dar prieš pradedant realias viešojo pirkimo procedūras, laikytina, kad pirkimas atliktas netaikant nustatytos pirkimų tvarkos, todėl trečiajame etape paramos gavėjo patirtos 342 810,77 Lt išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Pareiškėjui pritaikyta 222 827 Lt (64 535,16 Eur) paramos susigrąžinimo sankcija.

Pareiškėjas šį NMA sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 3R-30(AG-464/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. raštu kreipėsi į NMA su prašymu peržiūrėti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą (b. l. 12–14). Rašte pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – Administravimo taisyklės) ir teigia, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, numatomos trijų rūšių sankcijos – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 punktas). Rašte teigiama, kad NMA taikytinos sankcijos dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo trečiajam etapui skirtos pirkimo sumos. Rašte pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo nagrinėtas ginčas dėl sankcijos dydžio pagrįstumo, todėl prašė NMA perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį ir nuo 222 827 Lt sumažinti sankciją iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur).

NMA 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. BRK-3476 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 47–49) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsisakymą NMA rašte grindė tuo, kad Komisija išnagrinėjo M. N. skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 panaikinimo“ ir 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-30 (AG-464/01-2014), kuriuo nusprendė skundą atmesti, šio Komisijos sprendimo pareiškėjas per nustatytą terminą neapskundė.

Dėl šio atsakymo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NMA 2016 m. birželio 17 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-3476 ir įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SKP-245 pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir sumažinti paskirtą sankciją nuo 222 827,00 Lt iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeitė. LVAT nutarė pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, nurodytą 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. BRK-3476 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo M. N. 2016 m. gegužės 18 d. prašymą perskaičiuoti jam skirtos sankcijos dydį Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 19 punkto nuostatų kontekste. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

LVAT administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 konstatavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) bei pagal Programą finansuojamų projektų bendra administravimo tvarka nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Taisyklės) (bylai reikšminga 2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija). Taisyklės nustato, kad pažeidimų, už kuriuos gali būti skiriamos sankcijos, tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimo taisyklės) (Taisyklių 3 p., 252 p.). Jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Taisyklių 256 p.). Agentūros sprendimas susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas turi būti motyvuotas, atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui: pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, kuriame nurodomi ir motyvai, susiję su taikoma poveikio priemone, gali jį apskųsti Taisyklių XI skyriaus, reglamentuojančio skundų nagrinėjimą, nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nei Taisyklės, nei minėti teisės aktai, reglamentuojantys pažeidimų tyrimą ir grąžintinų lėšų administravimą, nenumato, kad Agentūra, priėmusi sprendimą dėl sankcijų taikymo, turėtų teisę savo iniciatyva ar suinteresuoto asmens (paramos gavėjo) prašymu pakeisti savo sprendimą dėl paskirtos sankcijos dydžio, todėl formaliai Agentūros, nurodžiusios, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti jos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SKP-245 „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas.

LVAT taip pat nurodė, kad nors Agentūra, ginčijame sprendime formaliai pagrįstai nurodžiusi, kad tenkinti pareiškėjo prašymo taip, kaip jis suformuluotas, nėra teisinio pagrindo, veikdama rūpestingai ir atidžiai bei siekdama užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, reguliuojančių šiuos santykius, privalėjo pareiškėjo, kuriam turėtų būti sudarytos galimybės pateikti ir atitinkamus argumentus, prašymą įvertinti Teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatų kontekste, t. y. ar yra naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui, o taip pat – ar gali būti priimtas kitas sprendimas dėl pažeidimo ir sankcijų.

Atsižvelgiant į LVAT 2018 m. kovo 20 d. nutartį, NMA priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą NR. BRK-1582 (b. l. 8–10) dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 18 d. prašymo. Sprendime nurodyta, kad nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos atliekamo pažeidimo tyrimo, kuris susijęs su įgyvendinamu projektu Nr. Nr. 3KT-KV-1 1-1-007139-PR001, metu ir kurios galėjo / galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui. Sprendime pažymėta, kad iš esmės dėl tų pačių argumentų pareiškėjas jau kreipėsi į Komisiją. NMA skundžiamame rašte atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 19 punkte numatyta, jog pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai, nurodyti Taisyklių 4-18 punktuose, atliekami tais atvejais „jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui“ Sprendime taip pat paaiškinta, kad pareiškėjui nenurodžius naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą dėl sprendimo keitimo ar naikinimo, nėra teisinio pagrindo atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą.

Byloje nustatyta, kad Komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 3R-30(AG-464/01-2014), buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245. Teismas pažymi, kad šis Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, yra galiojantis, todėl ir NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SKP-245 yra galiojantis ir vykdytinas.

Taisyklių 19 punktas numato, kad jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui (taip pat ir tos, kurios paaiškėja atlikus administracines, ikiteismines ar teismines procedūras), atliekamas pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai, nurodyti Taisyklių 4–18 punktuose. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes gali būti priimtas kitas sprendimas dėl pažeidimo ir sankcijų.

Teismas pažymi, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.

Įvertinus teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles darytina išvada, kad pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai galėtų būti atliekami tik jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų, šiuo atveju NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245, priėmimui.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. rašte naujų aplinkybių buvimą grindžia tuo, kad Administravimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 197 punkte nurodyta, jog pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 punktas). Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką (197.4 punktas). Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.) 8 punkte numatyta, kad jei pirkimas suskaidytas į dalis ir dalyvis gali pateikti pasiūlymą dėl atskiros (-ų) dalies (-ių), o pažeidimas susijęs tik su konkrečia (-iomis) dalimi (-is), sankcijos dydis skaičiuojamas ir taikomas tai konkrečiai (-ioms) pirkimo daliai (-ims). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui taikytinas sankcijos dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo 3 etapui skirtos pirkimo sumos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Komisijoje nebuvo nagrinėtas ginčas dėl sankcijos dydžio pagrįstumo, todėl prašoma perskaičiuoti paskirtos sankcijos dydį.

Įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, o taip pat skundžiamo NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo NR. BRK-1582 ,,Dėl informacijos pateikimo“ turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nei 2016 m. gegužės 18 d. prašyme, nei skunde teismui nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu NMA būtų galėjusi spręsti dėl sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas sankcijos skyrimo ar jos dydžio aspektu. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją. Pažymėtina, kad NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 teisėtumas ir pagrįstumas, kartu ir paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu, kurio pareiškėjas įstatymų nustatytą tvarka neskundė, todėl tik esant naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos sprendimo priėmimo momentu, būtų galima kvestionuoti skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta keisti ar naikinti sprendimą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjant jo skundą Komisijoje dėl NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl paskirtos sankcijos dydžio. Pažymėtina, kad asmuo, teikdamas skundą, pats nustato skundo nagrinėjimo ribas bei išdėsto visus su skundžiamu sprendimu susijusius argumentus. Be to, kaip matyti iš Komisijos sprendimo, buvo nagrinėjama sankcija ir jos paskyrimas kaip visuma, tame tarpe ir dydis. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek NMA teiktame prašyme, tiek teismui pateiktame skunde, nurodo tik teisės aktų – Taisyklių, Administravimo taisyklių bei Metodikos – nuostatų vertinimą dėl paskirtos sankcijos dydžio, tačiau šiuos argumentus galėjo bei turėjo nurodyti Komisijoje, kuomet buvo nagrinėjamas NMA 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. SKP-245 teisėtumas ir pagrįstumas. Jokių kitų naujų argumentų ar įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Teismas daro išvadą, kad NMA pagrįstai 2018 m. balandžio 5 d. sprendime NR. BRK-1582 įvertino, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu NMA būtų galėjusi spręsti dėl sprendimo peržiūrėjimo ir kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikintinas, kaip tą numato Taisyklių 19 punktas, todėl NMA pagrįstai nenustatė priežasčių atlikti pakartotinį tyrimą. Konstatuotina, kad šiame rašte išnagrinėtas ir įvertintas pareiškėjo prašymas aktualių teisės aktų kontekste, nurodyta teismų praktika, teisės aktai ir paaiškinta, jog keisti ar naikinti sprendimą NMA nemato teisinio pagrindo bei objektyvių priežasčių, taip pat įvertinta, kad pareiškėjo skundas Komisijai dėl sprendimo panaikinimo atmestas. Darytina išvada, kad NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pripažinus, kad NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas NR. BRK-1582 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tekinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą - įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu „Dėl M. N. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas” dalies susigrąžinimo” Nr. SKP-245 pareiškėjui paskirtos sankcijos dydį ir nuo 222 827 Lt sumažinti sankciją iki 111 413,50 Lt (32 267,60 Eur). Pažymėtina ir tai, kad LVAT 2018 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, jog VAAT sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA persvarstyti 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu paskirtos sankcijos dydį ir šią sankciją sumažinti, netenkinamas, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimą, nenumato, kad NMA, priėmusi sprendimą dėl sankcijų taikymo, neatnaujinusi tyrimo, turėtų teisę pakeisti savo sprendimo dalį dėl paskirtos sankcijos dydžio.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.