Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino energija“ patikslintą ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui patikslintas ieškinys su priedais įteikti 2019-07-14 jam asmeniškai, t. y. tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintos fiziniams asmenimis adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 str. 1 d.). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas J. A. kaip įstatyminis įpėdinis 2004-12-15 kreipėsi su pareiškimu į Visagino miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jo motinos N. A. mirties. J. A. Visagino 1-asis notarų biuras 2007-04-06 išdavė liudijimą, kad po N. A. mirties, palikimą priėmė jos sūnus J. A.. Visagino miesto apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-531/2010 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu L. A. turėjusi butą adresu (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio L. A. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėdama valdyti 1/2 dalį vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas neįregistravo juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje užfiksuota, kad atsakovui priklausančiame bute nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo sunaudota šilumos energijos ir karšto vandens už 1 040,50 Eur.

Byloje nustatyta, jog šilumos energiją ir karštą bei šaltą vandenį atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė ieškovė. Taigi tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė šilumos energijos ir karšto bei šalto vandens pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.391 straipsnis). Viena iš pagrindinių šilumos energijos ir karšto bei šalto vandens vartotojo pareigų – laiku susimokėti už jam patiektą energiją ir karštą bei šaltą vandenį (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų įrodymų, nurodytos savo sutartinės pareigos atsakovas tinkamai nevykdė.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už jam priklausančiame bute nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. sunaudotą šilumos energiją ir karštą bei šaltą vandenį. Bylos duomenimis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo. Todėl remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovės reikalavimas dėl 1 040,50 Eur įsiskolinimo už patiektą energiją ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovas praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą bei šaltą vandenį terminus, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiami 29,30 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., taikant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą delspinigių dydį.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 069,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios atsakovui, neviršija įstatymu nustatytos minimalios priteistinos sumos (5 Eur), todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, naudai 1 040,50 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 50 ct) skolos, 29,30 Eur (dvidešimt devynis eurus 30 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (1 069,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.