Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-07 · Administracinė byla Nr. I-3323-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
I-3323-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00982-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-3323-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00982-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 21; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

į posėdį neatvykus pareiškėjui A. B. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013-08-19 iki 2014-05-14, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Anot pareiškėjo, pagrindu neturtinei žalai atsirasti buvo ir tiekiamas nepakankamai kaloringas maistas bei per trumpas pasivaikščiojimo laikas. Dėl nurodytų veiksnių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, tapo nervingas, irzlus. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiškinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) nurodė, kad pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) ginčo laikotarpiu didžiąją laiko dalį tekdavo didesnis plotas, nei reglamentuojama teisės aktuose. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas fiziologines mitybos normas pareiškėjui turėjo būti patiekiama 2298 kcal vertės paros maitinimo norma. Teisės aktuose maitinimo normos asmenims nurodomos priklausomai nuo jų amžiaus, lyties, fizinių duomenų, fizinio aktyvumo. Toks diskriminavimas yra pozityvus. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad suimtiesiems nedraudžiama įsigyti papildomai maisto produktų, Kauno TI administracija yra nustačiusi galimų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą, kuris atnaujinamas ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį. Patikrinus Kauno TI „Suimtųjų, nuteistųjų pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų bei jų nagrinėjimo dokumentų“ bylas pareiškėjo pareiškimų, prašymų, pasiūlymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės Kauno TI nerasta. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti. Pareiškėjas nekonkrečiai argumentuoja savo patirtą neturtinę žalą, nurodo nepagrįstas aplinkybes, neįrodo maitinimo sąlygų poveikio pareiškėjo sveikatai, o remiasi tik bendrais samprotavimais. Atsiliepime pažymima, kad Kauno TI įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys. Taip suteikiamos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo psichikos sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti narkotikų vartojimo ir abstinencijos. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalinamas Kauno TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas gyventi į šias kameras: laikotarpiu nuo 2013-08-19 iki 2013-10-24 į kamerą Nr. 206, kurios plotas – 15,44 kv. m., 2013-10-24 dieną – į kamerą Nr. 334, kurios plotas – 16,73 kv. m., laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-12-11 į kamerą Nr. 335, kurios plotas – 16,13 kv.m., laikotarpiu nuo 2013-12-11 iki 2014-04-07 į kamerą Nr. 346, kurios plotas – 16,3 kv. m., laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-05-14 į kamerą Nr. 207, kurios plotas – 16,84 kv. m. (b. l. 15-21). Minėtose kamerose ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 7 asmenų. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Remiantis minėtais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiškėjui nebuvo užtikrintas laikotarpiais nuo 2013-09-05 iki 2013-09-10, nuo 2013-09-13 iki 2013-10-24, nuo 2014-04-07 iki 2014-04-08 ir nuo 2014-05-07 iki 2014-05-08, taigi, iš viso 52 paras.

Šiame kontekste pažymėtina, jog įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Taigi, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 52 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko atitinkamai nuo 1,21 kv. m. iki 0,5 kv. m. ploto).

Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik 1 valandą per dieną. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 11 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Atsakovo atstovas pateikia šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašą, b.l. 34-36), iš kurių matyti, kad Kauno TI suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam tokia teisė buvo suteikiama. Byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių duomenų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko, laikytinas nepagrįstu.

Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjui tiekiamas maistas buvo nepakankamai kaloringas (nuo 1300 iki 1500 kcal vertės), todėl pareiškėjas nuolat jautėsi alkanas.

Nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 4-98) (toliau – Fiziologinės mitybos normos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymas Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymas „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 52-1923). Fiziologinės mitybos normose nedirbančiam vyrui per parą numatyta mitybos normos energinė vertė yra ne mažiau kaip 2298 kcal. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad Kauno TI tiekiamo maisto kokybė nuolat tikrinama Kauno visuomenės sveikatos centro, į bylą nėra pateikta jokių patikrinimo aktų ar kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl netinkamo maitinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Kauno TI turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Kauno TI nepateikus informacijos apie pareiškėjui tiekto maisto kokybę ir kaloringumą, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui būnant Kauno TI nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą. Vis dėlto, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Taip pat nenustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su netinkamu maitinimu ar kitomis kalinimo sąlygomis. Iš atsakovo atstovo pateikto pokalbio su pareiškėju išrašo matyti, kad pareiškėjas 6 metus vartoja narkotines medžiagas ir dėl to patiria įvairių negalavimų (b. l. 24). Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad pareiškėjui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, susiję su psichotropinių medžiagų vartojimu, bei pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 12, 22-23). Tuo tarpu savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių ir minėtus bylos duomenis paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikia. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai, kuriuos jis įvardijo kaip netinkamų kalinimo sąlygų pasekmes, buvo sąlygoti ilgametės priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, o ne neteisėtų atsakovo veiksmų.

Vis dėlto, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Kauno TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama minimalų kameros ploto reikalavimą ir neužtikrindama pareiškėjui tinkamo maitinimo ir dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.53254/99;2008-02 14sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr.66802/01; 2012-10-10 sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją).

Kaip jau minėta, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą, pareiškėjas buvo kalinamas Kauno TI 52 paras. Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus dviem metams nuo tada, kai buvo pasukinį kartą kalintas netinkamomis sąlygomis, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš dviejų metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat neesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė