Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, 2) 2013-06-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, 2013-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2014-03-07 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2016 m. spalio 2 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, sakydamas savo artimam giminaičiui - mamai S. I., žodžius: „aha, padla, užsidarei duris, tada dabar uždegsiu degtuką ir sudeginsiu tave kaip kirminą su visu namu”, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. I. davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. I. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2016 m. spalio 2 d. vėlai vakare grįžo į namus labai girtas. Supykęs ant mamos dėl to, kad ji užsirakino duris, pagrasino ją sudeginti su visu namu. Po šio jo grasinimo mama išėjo iš namo. Kur ji išėjo, nežino ir kur ji buvo visą naktį, nežino. Rytą atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl savo elgesio, tam įtakos turėjo girtumas, blaivus būdamas taip nebūtų elgęsis.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. I. parodymų, jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. I., liudytojos G. T. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji S. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 2 d. apie 21.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus R. I. kilo konfliktas. Sūnus ją apkaltino tuo, kad ji iš jo paėmė butelį alaus, nors ji to nedarė. Sūnus ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, o jai užsirakinus savo kambaryje, išspyrė duris. Ji iškvietė policiją, tačiau atvykus pareigūnams pareiškimo ji nerašė, nes sūnus sutiko gražiuoju išeiti iš namų. Policijos pareigūnams išvykus, apie 23 val. sūnus grįžo į namus. Ji buvo užsirakinusi duris, todėl sūnus supykęs pasakė: „aha, padla, užsidarei duris, tada dabar uždegsiu degtuką ir sudeginsiu tave kaip kirminą su visu namu“. Ji labai išsigando, nes sūnus buvo agresyvus, grasinimas jai pasirodė realus, todėl atsirakino duris ir išėjo iš namo. Visą naktį praleido lauke, bijodama grįžti į namus, kad sūnus jai ko nors nepadarytų. Telefoną buvo palikusi name, policijos pareigūnų iškviesti negalėjo. Rytą apie 6.30 val. nuėjo pas kaimynę G. T., kuri pamačiusi ją sušalusią ir išsigandusią iškvietė policiją. Girtas sūnus būna labai agresyvus, jai ne kartą grasino nužudyti, ji bijodama jo grasinimų ne kartą bėgo iš namų, mano, kad jeigu ji neišeitų iš namų sūnus jai tikrai ką nors padarytų. Šio įvykio metu namuose buvo tik dviese, niekas įvykio nematė. Civilinio ieškinio nereikš. (29-31, 34-36 b. l.).

Liudytoja G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra nukentėjusiosios S. I. kaimynė. 2016 m. spalio 3 d., apie 6.30 val. pas ją į namus atėjo kaimynė S. I. ir pasakė, kad jos sūnus R. I. neįsileidžia jos į namus, grasina sudeginti namus. S. I. buvo labai išsigandusi, jos balsas iš baimės virpėjo, buvo labai sušalusi ir iš baimės bei šalčio visa drebėjo, todėl ji iškvietė policiją. Kas įvyko tarp S. I. bei jos sūnaus R. I., ji nematė. R. I. ji pažįsta, jis yra agresyvus, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir ji yra ne kartą girdėjusi, kaip jis grasina savo mamai S. I., kad ją padegs. Ji mano, kad S. I. tikrai yra kilęs pavojus, o jos sūnaus R. I. grasinimai yra realūs. (41-43 b. l.).

2016-10-03 rašytame S. I. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-10-02 apie 21 val. 50 min. tarp jos ir jos sūnaus R. I. kilo konfliktas, kurio metu sūnus ją apkaltino, kad ji paėmė jo butelį alaus. Sūnus buvo labai agresyviai nusiteikęs, išspyrė jos kambario duris. Ji iškvietė jam policiją, o jis policijos pareigūnų akivaizdoje geruoju išėjo iš namų. Tada ji pareiškimo nerašė. Policijai išvažiavus, apie 23 val. sūnus vėl grįžo namo. Ji tuo metu buvo užsirakinusi namo duris. Tada sūnus jai pasakė: „aha, padla, užsidarei duris, tada dabar aš uždegsiu degtuką, sudegsi kaip kirminas“. Tada ji atidarė duris, o pati, išsigandusi sūnaus, pabėgo iš namų ir visą naktį praleido lauke, nes bijojo eiti namo. Ją rytą, apie 6.40 val. prie daržinės rado kaimynė G. T., kuri iškvietė policiją. (9-10 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016-10-03 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastos atremtos į sieną prie krosnies išlaužtos kambario durys. (13-17 b. l.).

2016-10-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog 2016-10-03 apie 6.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sūnus neįsileidžia motinos į namus ir grasina padegti namus. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. T.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-10-02, apie 21 val. 50 min. tarp S. I. ir jos sūnaus R. I. kilo konfliktas, kurio metu sūnus mamą apkaltino, kad ji paėmė jo butelį alaus. Sūnus buvo labai agresyviai nusiteikęs, išspyrė jos kambario duris. Ji iškvietė jam policiją, o jis policijos pareigūnų akivaizdoje geruoju išėjo iš namų. Policijai išvažiavus, apie 23 val. sūnus vėl grįžo namo. Ji tuo metu buvo užsirakinusi namo duris. Tada sūnus jai pasakė: „aha, padla, užsidarei duris, tada dabar aš uždegsiu degtuką, sudegsi, kaip kirminas“. Tada ji atidarė duris, o pati, išsigandusi sūnaus, pabėgo iš namų ir visą naktį praleido lauke, nes bijojo eiti namo. Rytą apie 6.40 val. kaimynė G. T. radusi ją lauke iškvietė policijos pareigūnus. Sužalojimų S. I. nepatyrė, ji aiškino, jog sūnus nebe pirmą kartą taip elgiasi, ji bijo su juo būti namuose. Sūnus įvykio aplinkybes aiškinti atsisakė. R. I. buvo sulaikytas 07.55 val. (22-23 b. l. ).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, kad R. I. 2016-10-03 7.44 val. nustatytas 2.38 promilių girtumas. (26 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. I. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. I. grasino padegdamas nužudyti nukentėjusiąją S. I. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, jis yra ir anksčiau grasinęs nukentėjusiąją nužudyti, už ką buvo nuteistas, todėl nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo R. I. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. I. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. I. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu – būdamas teistas, teistumui neišnykus. Kaltinamasis R. I. 2012-06-25 baudžiamuoju įsakymu teistas už sveikatos sutrikdymo šeimos nariui - sugyventinei padarymą, šiuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2013 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį už grasinimą nužudyti motiną S. I., vengė atlikti teismo skirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą. Arešto bausmę kaltinamasis yra atlikęs, tačiau jis vėl padarė analogišką veiką – grasino motinai S. I. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis jai grasino ne vieną kartą, dėl ko ji bijodama turi bėgti iš namų. Visa tai rodo, jog ankstesnės bausmės bei taikyta baudžiamojo poveikio priemonė reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, jis ir toliau sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus ir yra linkęs nusikalsti. Kaltinamasis nedirba, nes valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys patvirtina, jog jis pas vykdančią individualią žemės ūkio veiklą V. R. dirbo tik nuo 2016-08-08 iki 2016-09-16 (91 b. l.). Legalaus pragyvenimo šaltinio kaltinamasis neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. I. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, nes teismo nuomone pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismui pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-10-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 77,27 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo iš kaltinamojo R. I..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat šioje normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis R. I. nedirba, neturi turto ir pajamų, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. I. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę R. I. skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. I. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. I. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. I. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 3 d. 7.55 val. iki 2016 m. spalio 4 d. 16.40 val.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. I. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.