- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-128-300-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nuteistasis
- M. M., E. P.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. M. ir E. P., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d. apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., E. P. ir J. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamajam ir juridinio asmens atstovui susitaikius, iš (duomenys neskelbtini), prekybos centro parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė alkoholinių gėrimų: aštuonis 1 litro butelius degtinės „Sobieski vodka“, kurių bendra vertė 279,92 litų, vieną 1 litro talpos butelį degtinės „Sobieski vodka su spanguolėmis“, kurio vertė 26,49 litų, vieną 0,33 litro talpos butelį gazuotą alkoholinį koktelį „Mix“, kurio vertė 3,79 litų, cigarečių: vieną pakelį cigarų „Exsellent“, kurio vertė 14,49 litų, vieną pakelį cigarų „Pockets“, kurio vertė 7,49 litų, vieną pakuotę cigarų „St lovis blues“, kurios vertė 14,79 litų, vieną pakuotę rūkomo tabako „Cellini“, kurios vertė 17,79 litų, vieną pakuotę cigarų „Sweets filtre“, kurios vertė 14,79 litų, 1 vnt. raudonos, geltonos, žalios spalvos šaliką su prisegta etikete „Lietuva“, kurio vertė 14,99 litų, dvi pakuotes elementų „Duracell plus“, kurių bendra vertė 14,58 litų, dvi pakuotes įkraunamų elementų „Strength“, kurių bendra vertė 31,98 litų, dvi pakuotes elementų „Tunex“, kurių bendra vertė 4,98 litų, vieną žibintą „Aluminium“, kurio vertė 20,99 litų, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips“, kurios vertė 99,99 litų, akumuliatorių „Banner“, kurio vertė 248 litų, du mėlynos spalvos pirkinių krepšelius, kurių bendra vertė 14,40 litų, tuo (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 829,66 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Joniškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Renaldas Budrys prašo panaikinti dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž. atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirti A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies, subendrinti iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti A. Ž. galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendis dėl A. Ž. išteisinimo naikintinas BPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu ir teigia, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – surinktų įrodymų neįvertino visų bylos aplinkybių atžvilgiu. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme (BPK 276 str. 4 d.), tačiau, prokuroro teigimu, teismas nagrinėdamas bylą nesiėmė jokių priemonių nustatyti kaltinamųjų M. M., E. P., A. Ž. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu esantiems prieštaravimams pašalinti, neišsiaiškino bei nuosprendyje neaptarė kaltinamųjų parodymų pakeitimo priežasties. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji M. M., E. P., A. Ž. bei nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atleistas įtariamasis J. P., buvo apklausti eilę kartų, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu jų tarpusavio parodymai sutapo ir atitiko tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Toliau, plėtodamas savo argumentus apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu ištirti kaltinamųjų M. M., E. P., A. Ž. ir liudytojo J. P. parodymai, prieštaravo vieni kitiems, buvo nenuoseklūs, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Nurodo, jog liudytojas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) miestą kaltinamieji M. M. ir E. P. kalbėjo apie kažkokias vagystes, o ikiteisminio tyrimo metu J. P. apklaustas įtariamuoju bei liudytoju laikėsi nuoseklių parodymų, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) miestą E. M. ir E. P. kalbėjo apie vagystę iš parduotuvės. E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie vagystę važiuojant automobiliu jokios kalbos nebuvo. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino nurodydamas, kad kaltinamasis A. Ž. žinojo apie kaltinamųjų M. M. ir E. P. nusikalstamus veiksmus parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Taipogi nurodo, jog kaltinamieji A. Ž., M. M., E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Ž. apie daromą vagystę nieko nežinojo, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę priešingai. Taigi teigia, kad šie išvardinti prieštaravimai teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti, todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas nepagarsinęs kaltinamųjų M. M., E. P., A. Ž. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nesiėmęs jokių priemonių proceso dalyvių parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti bei nuosprendyje neaptaręs ir neišdėstęs įtikinamų motyvų dėl kaltinamųjų parodymų pakeitimo priežasčių bei nenurodęs ar pakankamai patikimos kaltinamųjų parodymų pakeitimo priežastys, negalėjo teisingai ir tinkamai įvertinti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų. Mano, jog šie pažeidimai yra esminiai ir sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Apelianto įsitikinimu, kaltinamojo A. Ž. kaltė įrodyta liudytojo J. P. parodymais teismo posėdžio metu bei (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo A. P. pateiktu kompaktiniu disku su parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. Ž. į kaltinamojo E. P. krepšį deda prekes (plaukų kirpimo mašinėlę „Philips“, „flešą“) bei kaltinamajam M. M. pataria kokį akumuliatorių tikslingiausia pasiimti. Teigia, jog kaltinamojo A. Ž. parodymai, kad jis nieko nežinojo apie daromą kaltinamųjų E. P. ir M. M. vagystę, prieštarauja kitiems teismo posėdžio metu surinktiems ir teismo patikrintiems įrodymams, todėl mano, kad jo parodymai teismo posėdžio metu vertintini kaip pastarojo gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro nuomone, kaltinamųjų M. M. ir E. P. parodymai teismo posėdžio metu susiję su kaltinamuoju A. Ž. taip pat vertintini kritiškai, kaip siekis pagelbėti kaltinamajam A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog liudytojo J. P. parodymai patvirtina, kad A. Ž. nežinojo apie kaltinamųjų M. M. ir E. P. planuojamą vagystę iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo J. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Be to, liudytojas J. P. nurodė, kad kaltinamasis A. Ž. žinojo apie kaltinamųjų M. M. ir E. P. planuojamą vagystę iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad tokia teismo išvada neatitiko teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos. Apelianto teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo netikėti liudytojo J. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų M. M., A. Ž., E. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie atitinka realias baudžiamosios bylos aplinkybes. Nurodo, kad nors kaltinamasis A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nieko nežinojo apie kaltinamųjų M. M. ir E. P. nusikalstamus veiksmus, tačiau, pasak apelianto, tokie pastarojo parodymai buvo paneigti liudytojo J. P. parodymais. Be kita ko nurodo ir tai, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. žinojo apie kaltinamųjų M. M. ir E. P. daromą vagystę iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), todėl teigia, kad kaltinamasis A. Ž. žinodamas apie nusikalstamus kaltinamųjų E. P. ir M. M. veiksmus – dėdamas prekes į krepšelį bei nurodydamas kokias prekes, t. y. akumuliatorių tikslingiausia paimti, aktyviais veiksmais prisidėjo prie daromos vagystės. Dėl šių aplinkybių mano, jog kaltinamasis A. Ž. atliko dalį BK 178 straipsnio 1 dalyje uždraustų veiksmų ir tai yra pakankamas pagrindas jo atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti. Taip pat nurodo ir tai, kad bendrininko atsakomybei kilti yra pakankamas bent dalinis nusikalstamos veikos sudėties įgyvendinimas, todėl, pasak apelianto, teismo išvada siejanti kaltinamojo A. Ž. kaltę su prekių išnešimu iš parduotuvės bei sulaikymu su pavogtomis prekėmis, nepagrįsta, todėl BK 24 straipsnio 1 dalies, 3 dalies prasme, kaltinamasis A. Ž. pripažintinas bendravykdytoju ir jis yra atsakingas už visus kilusius padarinius, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 829, 46 Lt turtinę žalą.
Apeliacinio proceso metu prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog išteisintasis A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus nesirėmė liudytojo J. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kitų nuteistųjų – M. M., E. P. ir paties išteisintojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo A. P. pateiktu kompaktiniu disku su parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, o patikėjo vėlesniais, prieštaringais kaltinamųjų parodymais, tokiu būdu ignoravo faktines aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. Ž. kaltės klausimo.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. Ž. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie M. M. ir E. P. planuojamą vagystę nieko nežinojo, tik parduotuvėje M. M. paklaustas parodė pastarajam, kuris akumuliatorius geresnis ir į E. P. krepšelį buvo įdėjęs USB atmintinę (5 t., 4 b. l.).
Nors A. Ž. kaltu neprisipažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
liudytojo J. P. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 164-166 b. l.) ir parodė, kad jam, A. Ž., M. M. ir E. P. važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini), M. M. su E. P. kažką kalbėjo apie vagystes (5 t., 5 b. l.); J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kur jis parodė, kad A. Ž. žinojo, jog M. M. su E. P. eis vogti (1 t., 164-166 b. l.), ką patvirtino ir kitų apklausų metu ir paaiškino, kad A. Ž. žinojo, jog M. M. ir E. P. eina į (duomenys neskelbtini) parduotuvę vogti ir pats į E. P. krepšelį įdėjo USB jungtį, o M. M. parodė, kurį akumuliatorių imti (1 t., 103-105, 108, 110, 114 b. l.); nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kur jis parodė, kad A. Ž. žinojo, kad jie važiuoja vogti ir kad akumuliatorių jam pasiūlė pavogti – A. Ž. (1 t., 176-178, 188, 194 b. l.); nuteistojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kur jis parodė, kad jam, M. M., A. Ž. ir J. P. važiuojant į (duomenys neskelbtini), jie visi keturi kalbėjo ir aptarė planuojamą vagystę, jog A. Ž. žinojo, kad jie važiuoja vogti, kad A. Ž. parodė M. M., kurį akumuliatorių vogti ir, kad plaukų kirpimo mašinėlę jam į krepšį įdėjo A. Ž. (2 t., 42-44, 46, 48, 51, 56, 63, 67 b. l.); paties išteisintojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kur jis parodė, jog apie E. P. ir M. M. planuojamą vagystę jis sužinojo pakeliui į (duomenys neskelbtini), pripažino, kad į E. P. krepšelį įdėjo plaukų kirpimo mašinėlę, jog žinojo, kad E. P. ir M. M. tas prekes vogs (2 t., 110-111, 113, 117, 121 b. l.).
Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija pastebi, kad nors išteisintasis A. Ž. (5 t., 4 b. l.), kiti nuteitieji – M. M. (5 t., 3-4 b. l.) ir E. P. (5 t., 4-5 b. l.), pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie apie vagystę nieko nekalbėjo ir, kad A. Ž. apie vagystę nieko nežinojo, tačiau kolegija remiasi pirminiais, netrukus po įvykio duotais, tiek išteisinto A. Ž., tiek kitų nuteistųjų M. M. ir E. P. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo J. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ir kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės – įtariamųjų J. P. (1 t., 117-122 b. l.), E. P. (2 t., 69-78 b. l.), paties A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kurių turinio matyti, kad jie patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė įvykdytos vagystės aplinkybes; 2009-09-02 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2009-09-03 apžiūros protokolai, iš kurių turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas A. P. pateikė kompaktinį diską su parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, iš kurio matyti, kaip A. Ž. į nuteistojo E. P. krepšį deda prekes bei nuteistajam M. M. pataria, kokį akumuliatorių tikslingiausia pasiimti.
Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad tiek nuteistųjų M. M., E. P., liudytojo J. P., tiek paties išteisintojo A. Ž. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek liudytojo J. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais, tiek paties išteisintojo, tiek kitų nuteistųjų teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius išteisintojo ir kitų nuteistųjų parodymus, kad A. Ž. nieko nežinojo apie vagystę, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti A. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.
Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog byloje įrodyta, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
A. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir E. P., 2009 m. rugpjūčio 31 d. apie 17 val., iš (duomenys neskelbtini) prekybos centro parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė alkoholinių gėrimų: aštuonis 1 litro butelius degtinės „Sobieski vodka“, kurių bendra vertė 279,92 litų, vieną 1 litro talpos butelį degtinės „Sobieski vodka su spanguolėmis“, kurio vertė 26,49 litų, vieną 0,33 litro talpos butelį gazuotą alkoholinį koktelį „Mix“, kurio vertė 3,79 litų, cigarečių: vieną pakelį cigarų „Exsellent“, kurio vertė 14,49 litų, vieną pakelį cigarų „Pockets“, kurio vertė 7,49 litų, vieną pakuotę cigarų „St lovis blues“, kurios vertė 14,79 litų, vieną pakuotę rūkomo tabako „Cellini“, kurios vertė 17,79 litų, vieną pakuotę cigarų „Sweets filtre“, kurios vertė 14,79 litų, 1 vnt. raudonos, geltonos, žalios spalvos šaliką su prisegta etikete „Lietuva“, kurio vertė 14,99 litų, dvi pakuotes elementų „Duracell plus“, kurių bendra vertė 14,58 litų, dvi pakuotes įkraunamų elementų „Strength“, kurių bendra vertė 31,98 litų, dvi pakuotes elementų „Tunex“, kurių bendra vertė 4,98 litų, vieną žibintą „Aluminium“, kurio vertė 20,99 litų, plaukų kirpimo mašinėlę „Philips“, kurios vertė 99,99 litų, akumuliatorių „Banner“, kurio vertė 248 litų, du mėlynos spalvos pirkinių krepšelius, kurių bendra vertė 14,40 litų, tuo (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 829,46 Lt turtinę žalą.
Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, kaltininko asmenybę.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.
Skirdama bausmę A. Ž., kolegija atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus prieš tai nurodytas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, A. Ž. skirtina jo padarytos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-10-12 nuosprendžiu, paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendžiu paskirta 78 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. Ž. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Į A. Ž. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti visą bausmės laiką atliktą pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011-10-12 nuosprendžiu ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendį.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. kovo 22 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.