Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-174-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-02
Bylos Nr.
2A-174-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R.M.
Atsakovas
D.Z.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-174-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų R.Janovičienės, P.Jaržemskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei R.M.,ieškovės atstovei advokatei R.Narbutienei,atsakovui (apeliantui) D.Z.,atsakovo atstovei advokatei A.Skujytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D.Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.M. ieškinį atsakovui D.Z. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas D.Z. yra N.M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui N.M. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 1 500 Lt kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui N.M. nuo gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio padavimo teismui dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš artimo bendravimo su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N.M. Santuoka su atsakovu nebuvo įregistruota. Atsakovas sužinojęs apie nėštumą ėmė reikalauti nutraukti jį. Atsakovas, gimus sūnui, vengė pripažinti vaiką. Nurodė, kad N. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 2 700 Lt; į išlaikymo sumą įeina higienos priemonės, natūralios kosmetikos priemonės, žaislai, vaistai, sveikatos priemonės priežiūros reikmenys, rūbai. Vaikui reikia daryti masažus, kurie kainuoja. Ieškovės gaunama motinystės pašalpa yra virš 3 000 Lt. Ieškovė turi būstą, automobilį, kito vertingo turto neturi. Atsakovas nė karto nepareiškė noro pasimatyti su vaiku.

Atsiliepimas

Papildytu atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė reikalaują išlaikymą mažinti iki 750 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Nurodė, jog ieškovės prašomas išlaikymas yra neadekvatus vaiko poreikiams ir ieškovės turtinei padėčiai. Ieškovės teigimu, jos darbo užmokestis per mėnesį sudarė 3 200 Lt, o vaikui išleidžia apie 2 700 Lt. Akivaizdu, jog vaiko poreikiams siekiama išleisti neprotingą pinigų sumą, kai kurie vaiko poreikiai suformuoti dirbtinai, ypač vertinant mažą vaiko amžių bei tai, kad vaikas neturi jokių sveikatos sutrikimų. Ieškovė, teikdama išlaidų paskaičiavimą, nurodė ir tas išlaidas, kurios yra vienkartinės (lovytė, vežimėlis ir kt.). Vaikui augant išnyks kai kurie poreikiai, pvz. sauskelnės, pieno mišiniai. Nėra aišku, kokiu būdu paskaičiuotos išlaidos atostogoms po 200 Lt per mėnesį. Gimus kitam atsakovo vaikui, pripažintina, kad vaikai turi turėti vienodas sąlygas vystymuisi, todėl ir jam per mėnesį skirs 750 Lt. Atsakovas sutinka skirti vaiko išlaikymui 750 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės.

Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad N.M. gali būti skiriamas kuo kokybiškesnis išlaikymas. Šiuo atveju negalima dalinti lygių dalių principu, nes ieškovė uždirba daug mažiau, be to jai tenka didesnė našta, kadangi atsakovas vaiku visiškai nesirūpino.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-07-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies;

nustatė, kad D.Z. yra nepilnamečio vaiko N.M. biologinis tėvas;

nustatė nepilnamečio N.M. gyvenamąją vietą su ieškove R.M.;

priteisė iš atsakovo D.Z. nepilnamečio sūnaus N.M. išlaikymui po 1,25 MMA (Vyriausybės nustatytas dydis) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki sūnaus pilnametystės;

priteisė iš atsakovo D.Z. nepilnamečio sūnaus N.M. naudai 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą;

panaikino 2008-03-28 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną 750 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis;

paskyrė R.M. tvarkyti nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtas pinigines lėšas;

nusprendė, jog sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai;

priteisė iš atsakovo D.Z. ieškovei R.M. 1 127,88 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš atsakovo D.Z. į valstybės pajamas 412,50 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-08-05 nutartimi ištaisė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-04 sprendime rašymo apsirikimą, ištaisant sprendimo rezoliucinės dalies devintąją pastraipą; priteisė iš atsakovo D.Z. 1 242,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Dėl tėvystės nustatymo. Teismas konstatavo, jog atsakovo prašymu byloje paskirta ir atlikta DNR ekspertizė, kurios išvadomis patvirtinta D.Z. tėvystė N.M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu per mėnesį sudaro apie 3 000 Lt; vaiką išlaikyti padeda ir jos tėvai, kiekvieną mėnesį pervesdami 3 000 Lt sumą. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Teismas nustatė, kad atsakovo, vaiko tėvo, pajamos yra darbo užmokestis ir gaunami nuompinigiai už nuomojamą butą, atsakovo duomenimis, sudarantys 1 850 Lt per mėnesį, tačiau už butą reikia mokėti paskolą – 1 600 Lt per mėnesį; įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes byloje nėra pateikta; duomenų apie atsakovo gaunamas kitas pajamas byloje nėra. Su pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį pagal Sodros pateiktus duomenis atsakovas nesutinka, kadangi išmokėti atlyginimai 2008 metais buvo kartu su atostogų kompensacijomis bei priedais už darbą. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio atsakovo gaunamos pajamos sudarė nuo 10 000 iki 14 000 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Įrodymų dėl minėtu laikotarpiu gautų pajamų sudėties (priedai, atostogų kompensacijos ir kt.) atsakovas byloje nepateikė ir išdėstytų aplinkybių įrodymais nepagrindė; gaunamų pajamų vidurkis yra apie 6 000 Lt ir daugiau. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį sūnų E.Z., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą, pagal kurį šios išlaidos sudaro apie 2 730 Lt per mėnesį. Nurodytos sumos pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, tačiau teismas konstatavo, kad kai kurios išlaidos vaikui išlaikyti yra nurodytos nepagrįstai didelės ir neprotingos. Teismas nustatė, kad ieškovė neturi didelių kasmėnesinių išlaidų (kreditorinių įsipareigojimų), užtikrinant vaikui gyvenamąjį būstą. Byloje atsakovo pateikta palyginimo lentelė išlaidų kitam jo panašaus amžiaus išlaikytiniui sūnui E.Z., kuria grindė savo siūlomo išlaikymo dydį; atsakovas bylos nagrinėjimo metu keitė savo pozicijas ir nurodydavo, kad gali ir sutinka vaiko išlaikymui mokėti tai 750, tai 800 Lt bei galutinė išlaikymo suma, su kuria galėtų sutikti, buvo nurodyta 850 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad šalių sūnus, kuris yra aštuonerių mėnesių, turi sveikatos problemų (rachitas, raumenų tonuso sutrikimas, širdies ūžesys), kas šiuo metu reikalauja papildomų piniginių išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad daugelis vaiko poreikių yra tenkinami aukščiausiu lygiu (perkamos tik kokybiškos ir brangios prekės specializuotose vaikų parduotuvėse) ir ne visos išlaidos visiškai atitinka dabartinio amžiaus (8 mėnesių) vaiko poreikius. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pasisakė, kad 1 200 Lt suma per mėnesį būtų pakankama sūnaus išlaikymui. Atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra gerokai didesnės už ieškovės, todėl net ir įvertinus tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, jo pagrindinis mėnesinis atlyginimas šiai dienai yra apie 6 000 Lt ir šiek tiek daugiau, todėl jis yra pajėgus teikti savo vaikui didesnį išlaikymą. Nustatęs, kad tėvas su sūnumi nebendrauja, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepatirs papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, pasiimant vaiką pas save į namus ar pan., o tik mokės išlaikymui skirtas konkrečias išlaidas, remiantis teismo sprendimu. Vienus mažamečio vaiko poreikius keis kiti augančio vaiko poreikiai, todėl atsakovo prieštaravimai dėl nepagrįstai prie mėnesinių išlaidų priskirtų vienkartinių išlaidų atmesti. Nesant objektyvios galimybės absoliučiai tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas sprendė, kad 1,25 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos priteisimas iš tėvo bei gera turtinė vaiko motinos padėtis leis užtikrinti šalių sūnaus poreikių tenkinimą žymiai aukštesniu negu minimalus lygiu. Teismui pripažinus, kad atsakovas privalo ateityje sūnaus išlaikymui mokėti po 1,25 MMA per mėnesį, ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas iš dalies ir 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma, remiantis iki 2008-01-01 galiojusiu 700 Lt MMA dydžiu (700×1,25×2).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo D.Z. nepilnamečio sūnaus N.M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas po 1,25 MMA (Vyriausybės nustatytas dydis) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki sūnaus pilnametystės, pakeisti – nustatant, kad iš atsakovo D.Z. nepilnamečio sūnaus N.M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra priteisiama po 750 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki sūnaus pilnametystės. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas nepilnamečio N.M. poreikių dydis per mėnesį, dėl ko netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. nuostatas. Nurodo, jog teismo motyvai dėl 8 mėnesių vaiko poreikių bei išlaidų yra prieštaringi, kadangi tuo pačiu metu konstatuojama, jog kai kurios išlaidos nepagrįstai didelės ir neprotingos, tačiau nustatant išlaikymo dydį teismas rėmėsi būtent sukritikuotu išlaidų dydžiu, kurį pateikė ieškovė. Nurodo, jog orientaciniu kriterijumi pasirinkdamas MMA, teismas neįvertino įstatymų leidėjo prezumpcijos, jog 1 MMA pakanka pragyventi vienam suaugusiam asmeniui, todėl protinga teigti, jog 750 Lt suma, net ir teikiama vieno iš tėvų, yra pakankama išlaikyti vieną vaiką. Taip pat teismas neatsižvelgė į protingą ir objektyvią vaiko poreikių pusiausvyrą, kadangi sprendimas nepagrįstas jokiais skaičiavimais; nebuvo konstatuota, jog vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, kurie leistų daryti išvadą, jog jam reikalingas didesnis išlaikymas. Nurodo, jog teismas rėmėsi prielaidomis, konstatuodamas, jog tėvas su sūnumi nebendrauja, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepatirs papildomų išlaidų vaiko išlaikymui; šios aplinkybės gali įvykti ar neįvykti ateityje, todėl teismas negalėjo jomis grįsti išlaikymo dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir esant pagrindui, pakeisti teismo sprendimą, priteisiant nepilnamečiam N.M. 1 500 Lt išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais kategoriškai nesutinka, laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, jog teismui pateikė visus leistinus įrodymus, pagrindžiančius nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalingas išlaidas. Nurodo, jog nors ir neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, reikalauja visiškai patenkinti ieškinį, tačiau prašo, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, priteistų vaiko poreikius atitinkantį 1 500 Lt išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA (sprendimo priėmimo dienai – 800 Lt); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių tenkinimui įrodinėti nereikia. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis (b.l. 10, 169, 212), atsakovas nurodė, kad turi papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovės pajamos taip pat viršija minimalias (b.l. 77). Esant tokioms bylos aplinkybėms abu vaiko tėvai privalo užtikrinti vaikui išlaikymą, atitinkantį jų turtinę padėtį, neapsiribojant būtiniausių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu minimaliausiomis sąnaudomis; pasiturinčių tėvų vaikas turi teisę pretenduoti į geresnį, sveikesnį maitinimą, aukštesnio standarto buitines sąlygas, aukštesnės kokybės medicininį aptarnavimą, išsilavinimą ir pan. Apelianto argumentas dėl nepagrįsto vaiko poreikių tenkinimo aukščiausiu lygiu atmestinas.

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu dėl sprendimo motyvų dėl ieškovės nurodomų vaiko poreikių bei išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu prieštaringumo ir teismo pripažintų vaiko išlaikymo išlaidų dydžio nepagrįstumo. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismo motyvai dėl sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, nustatymo yra logiški, nuoseklūs ir neprieštarauja sąžiningumui bei teisingumui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kelis kartus tikslino sumos, reikalingos vaiko išlaikymui, paskaičiavimus; kartu su ieškiniu pateiktos paskaičiavimo lentelės duomenimis, vaiko išlaikymui būtina 2 610 – 2 805 Lt per mėnesį (b.l. 6), pateiktos į bylą 2008-08-07 paskaičiavimo lentelės duomenimis – 2 730,99 Lt (b.l. 111). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės – 521 Lt kūdikio aprangai, beveik 500 Lt žaislams ir kitoms ugdymo priemonėms, išlaidos auklės paslaugoms. Šalių sūnui bylos nagrinėjimo metu buvo 8 mėnesiai, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jai nereikėjo auklės paslaugų nuolat. Tačiau turint omenyje, kad vaikas auklėjamas ne šeimoje, yra pagrindo pripažinti, jog laikas nuo laiko ieškovei būtina palikti vaiką su aukle, tam kad nevaržomai tvarkyti šeimos buitinius reikalus, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, turėti laiko savo sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems asmeniniams poreikiams. Apelianto argumentas, kad auklės paslaugos vaiko motinai nereikalingos, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vaikas turi sveikatos problemų (raumenų tonuso sutrikimas, širdies ūžesys) ir pripažino, kad tai pateisina ieškovės nurodytas papildomas išlaidas vaiko sveikatai. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė pateikė papildomų duomenų apie vaiko sveikatą – vaikas stebimas neurologo dėl traukulinių priepuolių, gydomas Convulex (b.l. 239), 2008-12-15 jam diagnozuotas fiziologinės raidos sulėtėjimas. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės nurodytos papildomos išlaidos vaiko sveikatai nėra pagrįstos, nes teismas nenustatė, kad vaikas turėtų specialių poreikių dėl sveikatos būklės, atmestinas. Teismo išvada, kad vaikas turi sveikatos problemų, pasitvirtino ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje vaikas turi teisę gauti aukštesnio standarto sveikatos priežiūros paslaugos, pripažintina, kad ieškovės išlaidos pakeliančiam raumenų tonusą masažui, baseinui, pagerintos kokybės maistui, maisto papildams yra pagrįstos.

Kolegija atmeta apelianto argumentą neva teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovo pateikta kito jo sūnaus, E.Z., išlaikymo išklotine, pateikta su 2008-06-16 papildomais paaiškinimais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovo pozicija dėl sumos, reikalingos antro vaiko, augančio šeimoje, išlaikymui yra prieštaringa. Atsakovas pateikė dvi išlaidų paskaičiavimo lenteles – pagal vieną iš jų, sūnaus E. išlaikymui išleidžiama 734 Lt per mėnesį (b.l. 151-152), pagal lentelę pateiktą su 2008-06-16 papildomais paaiškinimais – 694 Lt (b.l. 192). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad išleidžia 600-800 Lt sūnaus E. išlaikymui, tiek pat prisideda jo sutuoktinė, t.y. atsakovo sūnui išleidžiama 1 200-1 600 Lt per mėnesį (b.l. 145). Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 1 200 Lt suma vaiko išlaikymui yra protinga ir sąžininga, o apelianto argumentai bei įrodymai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

Pirmosios instancijos teismas paskirstė prievolę dėl vaiko išlaikymo ieškovei ir atsakovui nelygiomis dalimis, iš atsakovo priteisiant 1 000 Lt (1,25 MMA). Su tokiu išlaikymo paskirstymu šalys nesutiko: atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl apeliacinio skundo dalyko patikslinimo, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir nustatyti, kad iš atsakovo D.Z. nepilnamečio sūnaus N.M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra priteisiama po 750 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki 2008-11-27, nuo 2008-11-28 iki 2009-04-09 po 556,32 Lt bei nuo 2009-04-10 iki sūnaus pilnametystės – po 291,25 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, jog atsakovas 2008 m. gegužės mėnesį sukūrė šeimą, priteisiant išlaikymą jos sūnui nebuvo analizuojama atsakovo sutuoktinės turtinė padėtis. Dėl to ieškovė laiko, kad kolegija turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų ir padidinti priteistą ieškovės vaikui išlaikymą iki 1 500 Lt.

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus apie jo ir jo sutuoktinės V.Z. (B.) turtą bei jo šeimos pajamų ir išlaidų lentelę. Apelianto pateiktais duomenimis, V.B. vardu įregistruotas žemės sklypas su statiniais (nebaigtu statyti namu) (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), apsunkinti hipoteka, automobilis. Pateiktais duomenimis UAB „Mamų zona“, kurios akcijos priklauso V.B., nuo 2008 m. gruodžio mėnesio jokios veiklos nevykdo. Apelianto pateiktos apeliacinės instancijos teismui pajamų ir išlaidų lentelės duomenimis namas, vienas iš butų, automobilis įsigyti už kreditą, šeima gauna papildomų pajamų iš dviejų butų nuomos. Apelianto paskaičiavimais, po finansinių įsipareigojimų bankams įvykdymo jis gali skirti savo abiejų vaikų išlaikymui 1 668,96 Lt per mėnesį iki 2009-04-09 ir 873 Lt per mėnesį nuo 2009-04-09. Toks apelianto pasiūlymas bei apelianto atstovės samprotavimai, kad parduoti dalį nekilnojamojo turto apeliantui yra nenaudinga, įsigytas už banko paskolas turtas dabar neturi aukštos rinkos vertės, pardavus turtą, apelianto turtinė padėtis ir galimybės teikti vaikui išlaikymą tik pablogėtų, pardavus turtą būtų prarandamos ir tiesiogiai su turtu susijusios pajamos, ir kiti argumentai, kuriais apeliantas grindžia savo apsisprendimą išlaikyti didelio masto nekilnojamąjį turtą ir pirmiau vykdyti įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamu turtu bei tik po to iš pajamų likučio skirti lėšas vaikų išlaikymui, atmestini. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms buvo prisiimti anksčiau, nei ieškovė pastojo, atsakovo turtinė padėtis nuo bylos iškėlimo teisme pasikeitė dėl objektyviai susiklosčiusios ekonominės padėties rinkoje (pakilusių banko palūkanų); negalima sutikti su apelianto siūlymu nustatyti išlaikymo sumą likutiniu principu, atsižvelgiant į tai, kokia suma lieka po įsipareigojimų bankams įvykdymo.

Tokia apelianto pozicija prieštarauja prioritetinio vaiko teisių ir interesų gynimo principui (CK 3.3 str. 1 d.); įsipareigojimai dėl vaikų išlaikymo turi būti vykdomi pirmiau už įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Apelianto reikalavimas priteisti sūnaus N. išlaikymui po 750 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki 2008-11-27, nuo 2008-11-28 iki 2009-04-09 po 556,32 Lt bei nuo 2009-04-10 iki sūnaus pilnametystės – po 291,25 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį taip pat prieštarauja CK 3.201 str. 1d. nuostatoms, leidžiančioms pakeisti priteistą vaikui išlaikymą tik išimtinais atvejais, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeistų šalių turtinė padėtis. Dėl išdėstyto atsakovo prašymas numatyti teismo sprendime išlaikymo sumažėjimą, atmestinas, kaip nepagrįstas įstatymu. Be to, kolegijos nuomone, bankui mokėtinų palūkanų pakilimas dėl finansinės rinkos krizės negali būti vertinamas kaip esminis atsakovo turtinės padėties pakeitimas, nes krizės padariniai neigiamai paveikė ir kitos šalies turtinę padėtį per prekių ir paslaugų kainų augimą, infliaciją ir pan.

Kolegija negali sutikti su apelianto atstovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas niekada neketino kurti šeimos su ieškove, ką ieškovė pati pripažino ieškinyje. Tai, kad vaikas gimė, jo tėvams nesusituokus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jo išlaikymo dydžio klausimą; nesantuokinis vaikas negali būti dėl to diskriminuojamas, jis turi būti aprūpinamas lygiai taip pat, kaip ir šeimoje gyvenantis antras atsakovo kūdikis.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo sutuoktinė V.Z. (B.) yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 183), jai priklausanti bendrovė jokios veiklos nevykdo, o ieškovės papildomai pateikti paskaičiavimai ir įrodymai apie vaiko poreikius ir išlaidas yra iš esmės analogiški byloje surinktiems įrodymams, sprendžia, kad ieškovės papildomai pateikti į bylą duomenys pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai neadekvatus vaiko poreikiams arba atsakovo turtinei padėčiai ir jį padidinti, išeinant už apeliacijos ribų.

Kolegija, sutikdama su teismo išvadomis iš esmės, nesutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies išdėstymu –teismas priteisė išlaikymą 1,25 MMA dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Teismas nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 1 000 Lt, pagal Vyriausybės nustatytą MMA dydį – 800 Lt. Tokią sprendimo išdėstymo formą teismas motyvavo tuo, kad CK 3.208 str. numatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos indeksavimas negali būti įgyvendinamas, nes Vyriausybės nutarimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo dar nėra priimtas, tuo tarpu MMA didėjimas iš esmės atspindi infliacijos lygį. Kolegijos vertinimu, toks priteisto išlaikymo indeksavimo būdas prieštarauja CK 3.208 str. nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 buvo patvirtintas periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, tikslinga patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies redakciją, nekeičiant sprendimo esmės ir nurodyti, kad iš atsakovo D. Z. priteista nepilnamečio sūnaus N.M. išlaikymui suma yra 1 000 Lt (vienas tūkstantis Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad iš atsakovo D.Z. priteista nepilnamečio sūnaus N.M. išlaikymui po 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2007-12-21) iki sūnaus pilnametystės.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai R.JanovičienėP.Jaržemskis