- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-540-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00485-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį 35 litų bauda;pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. V. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 15 d. 5.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 promilių ± 5 %), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi jis automobilio nevairavo, nepagrįstai jam paskirta ir nuobauda. Teigia, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas bylos aplinkybes ištyrė nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai, bylą išsprendė netiksliai pagal įstatymus. Nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi teisėja A. B. nagrinėjo jo atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, be to, teisėja dirbo juriste UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo tame pačiame administraciniame pastate kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šių įmonių akcininkai buvo tie patys asmenys, taip pat šiuo metu šios įmonės yra sujungtos, taigi, su teisėja A. B. ne tik dirbo viename administraciniame pastate, bet ir buvo susiję darbiniais ryšiais, dažnai bendraudavo profesiniais klausimais. Pastebi, kad tiek dirbant kartu, tiek ir nagrinėjant jo atžvilgiu bylas teisėja A. B. buvo priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu. Teigia, kad teismo posėdžių protokoluose padaryta nemažai esminių klaidų, garso įrašas nesutampa su protokolų turiniu ir tai galėjo įtakoti teisingą bylos išnagrinėjimą.
Taip pat nurodo, kad teismas įrodymus vertino išimtinai tik institucijos, surašiusios protokolą, naudai, o ne vertino taip, kaip reikalauja teisės aktai. Teismas nutarime skirtingai nurodė faktines aplinkybes apie tai, ar J. D. buvo priėjęs prie automobilio iš keleivio pusės, ar ne. Abejoja liudytoju apklausto policijos pareigūno D. V. parodymais apie tai, kad nepažįsta M. T., kadangi pats pareigūnas M. T. vardą ir pavardę nurodė dėl automobilio nuvarymo, nors jis pats to M. T. nepažinojo. Jam kelia abejonių tai, kodėl policijos pareigūnai neprieštaravo pašalinio asmens (M. T.) įsėdimui į automobilį, kodėl M. T. jo automobilį nuvarė į nesaugomą automobilių aikštelę, esančią už 150 metrų nuo tos vietos, kur jis stovėjo ir netrukdė eismui. Taip pat nurodo, kad teismas nutarime nepasisakė dėl to, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nors tai užfiksuota pareigūnų surašytame protokole. Teigia, kad policijos pareigūnų R. N. ir D. V. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes juose yra prieštaravimų, šių pareigūnų parodymai neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi liudytojai skirtingai nurodė atstumus, kokiais jie važiavo paskui automobilį, kada apsisuko, dėl automobilio stabdymo aplinkybių, priėjimo prie jo automobilio, M. T. iškvietimo. Mano, kad tokie pareigūnų parodymai rodo jų suinteresuotumą bylos baigtimi, kad jiems nebūtų skirtos nuobaudos už neteisėtus jų pačių veiksmus. Teigia, kad jo paaiškinime, kurį surašė protokole patys pareigūnai, nurodyta, jog jis neigė vairavęs, nors policijos pareigūnai primygtinai įrodinėjo, kad jis (apeliantas) jiems protokolo surašymo metu nesakęs, jog automobilio nevairavo. Tvirtina, kad policijos pareigūnai automobilio nestabdė, o privažiavo prie jau stovinčio automobilio, nes kitu atveju, jis nebūtų spėjęs sustabdyti automobilio, išjungti automobilio variklio, ištraukti raktelį, išlipti iš automobilio, uždaryti dureles ir eiti link policijos automobilio. Nurodo, kad teisme apklausti trys liudytojai patvirtino, jog automobilį vairavo J. D., tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos įrodymus, nepagrįstai J. D., prisipažinusio įvykio metu vairavus automobilį, parodymus vertino kaip prieštaringus, be to, teismas iškraipė jo paties parodymus, lygindamas juos su baigiamąja kalba, o pareigūnams uždavinėjo menamus klausimus, todėl pareigūnai į tokius klausimus atsakė, kaip naudingiau institucijai. Teigia, kad teismas, skirdamas jam sankciją, neatsižvelgė į tai, jog, jei jis būtų vairavęs automobilį, tai dėl to tikrai nuoširdžiai gailėtųsi, be to, pareigūnų surašytame protokole pažymėta, kad, jei būtų padaręs pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailėtųsi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes, esminius įrodymus bei pažeidėjo asmenybę. Teigia, kad policijos pareigūnai, užfiksavę teisės pažeidimą, vadovavosi reglamentuojančiais teisės aktais bei tinkamai įformino dokumentus, o policijos pareigūnų parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, tuo tarpu R. V. draugų V. T. ir E. Š. paaiškinimai teisme nebuvo nuoseklūs, prieštaravo bylos medžiagai ir kitiems liudytojų parodymams. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, laiko juos gynybos pozicija bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pastebi, kad R. V. pažeidimo padarymo metu policijos patruliams pareiškė, jei esą jie sugebės įrodyti jo vairavimo faktą, tuomet jis gailėsis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl mano, jog tai tik įrodo, jog visi apelianto argumentai yra siekis suklaidinti teismą ir bandymas išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Mano, kad teismas, paskirdamas R. V. nuobaudą, atsižvelgė į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kad apeliantui paskirta nuobauda galės užtikrinti, kad būtų įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Šiaulių apygardos teisme 2013-10-14 bei 2013-10-15 buvo gauti apelianto R. V. ir jo atstovo adv. A. S. prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliacinio skundo argumentai liudija, kad R. V. nesutinka su byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vertinimu, todėl apelianto bei jo atstovo prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinami.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK nėra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai, todėl vadovaujantis įstatymo analogija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58, 59 straipsnius, teisėjas turi nusišalinti, jeigu jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Byloje nustatyta, kad R. V. buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjui ir jis šia teise pasinaudojo, pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo išspręstas teismo nutartimi (18 b. l.). R. V. teigia, kad nors su teisėja dirbo skirtingose įmonėse, tačiau šių įmonių akcininkai buvo tie patys asmenys, įmonės buvo tame pačiame administraciniame pastate. Šis apelianto nurodytas teisėjos nušalinimo pagrindas yra nepagrįstas, nes teisėja A. B. juriste UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003 m. gegužės mėnesio bei nuo 2006 m. kovo mėnesio, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nedirbo (internetinė prieiga: http://www.teismai.lt/lt/teisejai/?tid=853). Be to, teisėja A. B. teisėja dirba nuo 2010 m. sausio mėnesio, todėl jau nuo 2010 metų sausio mėnesio apeliantas su teisėja A. B. nebedirbo viename administraciniame pastate. Taip pat nepagrįstas R. V. skundo argumentas, kad teisėja A. B. nagrinėjo jo atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka pradėtą baudžiamąją bylą, nes Liteko duomenimis teisėja A. B. minėtos baudžiamosios bylos iš esmės neišnagrinėjo, kadangi byla buvo perduota tirti prokuratūrai, t. y. nepriėmė nuosprendžio, kuriuo buvo išspręstas R. V. kaltės klausimas. Be to, pagal BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodyti nušalinimo pagrindai taikomi, kai teisėjas toje pačioje byloje atliko įstatyme nurodytus veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju, teisėja A. B. BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisėja šališkai nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Kitų teisėjos A. B. šališkumo pagrindų, numatytų BPK 58, 59 straipsniuose, apeliantas nenurodė. Tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra pagrindas vertinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Be to, nepagrįstas R. V. skundo argumentas, kad skundžiamame nutarime neteisingai užrašyti jo bei liudytojų parodymai, kadangi nutarime nurodyti teisme apklaustų asmenų parodymai perrašyti iš teismo posėdžio protokolo, pastabų dėl posėdžio protokolo nebuvo pareikšta (BPK 261 str. 6 d.). Nors teismo posėdyje buvo daromas garso įrašas, tačiau jis buvo daromas administravimo tikslais, jis nėra bylos sudedamoji dalis ir su juo šalys negali susipažinti. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.
R. V. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį klausimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Skunde R. V. teigia, kad jis automobilio nevairavo, nes automobilį vairavo jo draugas J. D., kuris teisme prisipažino vairavęs automobilį. Tokius R. V. parodymus teisme patvirtino liudytojai J. D., E. Š., V. T., tačiau pastebėtina, kad visi šie asmenys yra apelianto draugai, todėl yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti atsakomybės. Be to, apelianto versiją, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytojas D. V. savo tarnybiniame pranešime (6 b. l.) bei teisme (40–43 b. l.) parodė, kad patruliuodamas kartu su V. N., pastebėjo iš prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantį automobilį, atkreipė dėmesį į vairuotoją, nes įtarimą sukėlė vairuotojo raudonas veidas, todėl pavažiavę į priekį kelis metrus apsisuko, stebėjo kur nuvažiavo minėtas automobilis, buvo atsilikę nuo automobilio apie 20-30 metrų, tačiau automobilio nebuvo praradęs iš savo akiračio, kad buvo įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius, kad automobiliui sustojus matė, jog iš vairuotojo pusės išlipo vairuotojas, prie kurio jis priėjęs prisistatė, o jo kolega nuėjo prie automobilio keleivio. Liudytojas taip pat parodė, kad vairuotojas svirduliavo, pasakė neturįs pateikti dokumentų, todėl jis vairuotoją nusivedė į tarnybinį automobilį, ten vairuotojui buvo nustatytas girtumas, nors vairuotojas primygtinai prašė nenustatinėti jam girtumą, siūlė tartis. Liudytojas D. V. parodė, kad vairuotojas neneigė vairavęs automobilį, tačiau tik surašius protokolą pradėjo neigti vairavęs automobilį. Be to, ne tik liudytojas D. V. įvardino R. V. kaip automobilį vairavusį asmenį, bet ir liudytojas V. N., kuris teisme (44–45 b. l.) taip pat patvirtino matęs, jog automobilį vairavo R. V. ir šalia jo sėdėjo keleivis, kad R. V. vairuojamą automobilį sustabdė važiuodami įjungę švyturėlius. Tokius liudytojais apklaustų policijos darbuotojų D. V. ir V. N. parodymus patvirtina duomenys iš vieningosios pajėgų valdymo sistemos, jog švyturėliai buvo įjungti nuo 2013-06-15 5.25.51 val. iki 2013-06-15 5.25.57 val. (duomenys iš kompakto esančio 50 b. l.). Taip pat šie duomenys patvirtina liudytojų parodymus, jog jie abu buvo išlipę iš automobilio, kadangi 05:26:01 val. buvo atidarytos abi priekinės tarnybinio automobilio durelės, ir paneigia liudytojo J. D. parodymus, jog prie jo nebuvo priėjęs joks policijos pareigūnas. Be to, tikslindamas savo teisme duodamus parodymus J. D. nurodė neprisimenąs, ar prie jo buvo priėjęs kitas pareigūnas (53–55 b. l.). Taip pat policijos automobilio telemetrinių duomenų detali ataskaita (duomenys iš kompaktinio disko 50 b. l.) liudija, kad 05:26:40 val. buvo atidarytos vienos galinės automobilio durelės, o tai leidžia teigti, jog tuo metu apeliantas įsėdo į policijos tarnybinį automobilį, o po 20 minučių – 05:41:28 val. – į automobilį įsėdo M. T., kuriam ir buvo perduotas vairuoti R. V. automobilis. Taigi, automobilio telemetriniai duomenys patvirtina policijos pareigūnų D. V. ir V. N. parodymus, todėl netikėti liudytojų D. V. ir V. N. parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai atitinka vieni kitus bei kitus byloje surinktus duomenis, ir byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių duomenų nenurodė ir R. V.. Tai, kad J. D. teisme prisipažino vairavęs R. V. automobilį, o liudytojai E. Š. ir V. T. patvirtino, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ R. Š. automobilį sėdo vairuoti J. D., tačiau jų parodymai yra paneigti liudytojų D. V., V. N. parodymais, kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir dar kartą patvirtina šių liudytojų siekį padėti R. V. išvengti atsakomybės. Taip pat apelianto kaltės nepaneigia ir jo pateiktas žemėlapis, kadangi ginčo dėl pažeidimo vietos byloje nėra, o tai, kokie atstumai ir per kiek laiko jie buvo nuvažiuoti, yra byloje apklaustų asmenų subjektyvus vertinimo dalykas, o be to, liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, parodė, jog R. V. vairuojamas automobilis nebuvo dingęs jiems iš akiračio. Liudytojų parodymuose esantys prieštaravimai (dėl atstumo, laiko, ar automobilis trukdė eismui ir pan.) yra neesminiai ir nedaro liudytojų V. N. ir D. V. parodymų iš esmės neteisingais, kadangi esmines aplinkybes liudytojai nurodė vienodai. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotame R. V. paaiškinime nurodyta, kad jis automobilio nevairavo, kad su juo kartu sėdėjo keleivio priekinėje vietoje draugas J. D. (4 b. l.). Nors R. V. teisme tvirtino, kad jis paaiškinimo protokole nerašė, tačiau teisme apklausti policijos pareigūnai parodė, jog paaiškinimas protokole buvo surašytas pagal R. V. žodžius. Taip pat pastabų dėl paaiškinimo protokole R. V. nenurodė, bet priešingai, savo parašu patvirtino tokį paaiškinimą dėl pažeidimo.
Kadangi liudytojų D. V., V. N. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus bei jie patvirtina vieni kitus, ir dėl to netikėti jais nėra pagrindo. Šie liudytojai su apeliantu nėra pažįstami, todėl nėra suinteresuoti jį apkalbėti, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, remdamasis šių liudytojų parodymų bei byloje surinktų kitų įrodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog įvykio metu automobilį „BMW X6“, vairavo būtent R. V..
Pats apeliantas pripažino, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus, liudytojai taip pat parodė, kad jis buvo neblaivus, gėrė alaus, veidas buvo paraudęs, tai patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (8 b. l.) bei nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o asmens blaivumo testas liudija, kad apeliantui buvo nustatytas 1,13 promilių girtumas (5 b. l.), todėl pagrįstai pripažinta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Skundžiamu nutarimu R. V. paskirta nuobauda artima sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis pakartotinai metų bėgyje padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jau buvo baustas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl nekeičiama. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.